Knygų skaitytojų klubas, 93 laida

Internetą gerą turiu, bet jis man kaip čiukčiui šaldytuvas - anglų nemoku

Beje, pamiršau vieną geresnių knygų - ,,Lėti ir tylūs dalykėliai". Nutvėriau nuo šešiamečio giminaičio ir gražiai perskaičiau. Juokas juokais, bet tai buvo kažkas naujesnio, įdomesnio. Sakau, reikėtų tikrai pasisklaidyti po vaikų literatūrą
Einu į pabaigą J. Vodolazkin ,,Lauras". Labai keista knyga apie keistą viduramžių gydytoją. Parašyta santūriai, bet vietom šokiruoja, ir ne tik gydymo detalės. Manyčiau, dėmesio verta knyga, tik kad man to dėmesio tarpais nepavyko išlaikyti ir todėl skaičiau priešokiais. Bet niekada nemaniau palikti kaip nuograužą.
Dar einu į pabaigą apsakymų rinktinę ,,Troleibuso istorijos". Keistoka ta lietuvių novelistika, na, trūksta man kažko ... Kol kas neradau apsakymo - favorito. Ko gero, čia nesvarbu, patinka ar nepatinka, tiesiog reikia perskaityti, ir viskas. O jeigu kartais susidomėjimą ar malonumą pajauti, tai valio

berods Sofija5 yra minėjusi, kad nebevers daugiau Nieko rimto Frajaus knygų.

Aha as is JAV ta knya apie tylius dalykus parsiveziau, po proso metu ir pas mus atsirado. Jei reik vaikisku knygu rekomendaciju, maloniai jas pateiksiu

Aha, buvau minejusi. Man taip per kazkuria knygu muge Nieko rimto stende sake
O as detektyvuose paskendusi

O as saskaitu rasyme turetu but malonu, nes tai uzmokestis uz darba, bet nu veuuuuu kai reikia israsyti 30 vienetu

kokiuose?

man "Bošaja telega" - tiesiog pozityvo perliukai. Jau norisi pačiai savanoriškai versti na - kad galėčiau vaikui duoti paskaityti nors.

Maniau, kad aš beveik viską Frajaus turiu - pasirodo jau naujų yra. Mano pastaroji jo- Vėjų ir saulėlydžių meistras - sunkiai įkandama: daug filosofavimų, kurie geriau klausosi, nei skaitosi kirilica (su visa pagarba Kirilui ir Metodijui ).

Pasirodo jau yra "per daug košmarų", "visa tiesa apie mus", 'Apie meilę ir mirtį" ir t.t - iš serijos Makso Frajaus pasauliai ir Echo sapnai.

Tiesiog nebežinau ką daryti

Skaityt

O aš smagiai nustebinta naujai atrasto rašytojo. Tai John Fowles, perskaičiau jo knygą "Kolekcionierius". Labai patiko. Pasiskaitinėjau jūsų ankstesnius atsiliepimus, tikrai progai pasitaikius ieškosiu daugiau šio autoriaus kažką paskaityt. Netikėtas ir smagus atradimas.

Taip pat labai smagiai perskaičiau Nijolės Narmontaitės sudarytą knygą "Aktoriai, režisieriai ir kasininkės.Ko nematė žiūrovai". Išties vyrą stebinau ir stulbinau, nes jis manęs niekada nematė taip kikenat skaitant knygą. Taip gyva, šmaikštu ir įdomu, nes tikros patirtys, be to, artima tematika. Nuoširdžiai susižavėjau Gražinos Balandytės asmenybe ir šmaikšumu

Tiesa, dar vieną plonytę suskaičiau, tai "Kamikadzės naikintuvas", nebloga, bet iki labai geros pritrūko.

Labas,

Gal galit rekomenduoti knygų, panašių į Follett "Žemės stulpai"?

Lisa Gardner "Sugauk mane" - kažkuo panaši į Harlan Coben, na, po kelių metų galėsiu iš naujo skaityti, nes viskas baisiai sukta susukta, bet... senokai, neskaitant Sukės paskutinės dalies, taip knyga įtraukusi buvo. Matyt, mano skonio, skaičiau, nekreipdama dėmesio į artėjantį rytą. Aišku, gerai, jog buvo savaitgalis. Gal ne tiek detektyvas, kiek trileris, nes veiksmo daug daug. Labai patiko.

Lisa Gardner "Peržengti ribą" - Sugauk mane labiau įtraukė, bet Peržengti ribą pabaiga labiau patiko. Smagu ir tą ir tą skaityti.

Keigo Higashino "Įtariamojo X pasiaukojimas" - keistas detektyvas, neįprastam skoniui Yra ką skaoityti ir įdomu, ir netikėta, ir atomazga išradinga, ir dviejų genialių protų kova, ir Japonija, žodžiu, viskas, kas žadėta anonse, bet... nesuprantu aš tų japonų nors tu ką... nepatiko man atomazga. Neįsivaizduoju, kam rekomenduočiau. Gal tiesiog ne mano.

Jo Nesbo "Galvų medžiotojai" - irgi ne mano. Nepatiko, neįtraukė. Kenčiančio alkoholiko man trūko.

Nele Neuhaus "Piktas vilkas" - Saintlina, neskaityk tikrai geras ir šiurpus ir tikroviškas detektyvas, bet... ne mūsų skonio... vis dar šlykštu.

Harlan Coben "Ilgiuosi tavęs" - kaip ir įprasta, painiota supainiota, bet skaitėsi labai gerai. Na, tinka man Coben. Įtraukiančiai rašo.

Dar Marininos Paskutinė aušra", M. H. Clark "Naktis - mano metas" - ką ir bepasakysi, autorės žinomos, malonumas jas skaityti. Clark - labai lengvas malonumas, Marinina sunkesnis.

O dabar įkibusi į Joëlio Dickerio romaną „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“. Skaitosi gerai, ne taip, kad per naktį nemiegočiau, bet gerai. Įdomu. Dar pusė knygos liko. Mėgaujuosi

Na ir išsiplėčiau, ups... beveik ataskaita gavosi.



Bolšaja telega neskaičiau. O iš Echo serijos labirintus ir kronikas perskaičiau. O sapnų dar ne. Tegul rašo, aš pasitaupysiu Užtat vasarą senojo Vilniaus pasakų trečiąją dalį perskaičiau. Popierinę. Ačiū bendradarbei iš Maskvos
Papildyta:


Nesu istorinių romanų gerbėja, bet Žemės stulpai mane sužavėjo. Sakyčiau, kad ši knyga nepakartojama. Jeigu domina knygos apie katedrų statybą, tai dar galima pabandyti Ildefonso Falcones "Jūros katedra".

Vilniaus pasakos - jėga irgi.

O Bolšaja telega - novelių rinkinys apie Europos miestus, kurie sutampa su Grįžulo ratų žvaigždėmis uždėjus žvaigždėlapį ant Europos žemėlapio. Nuotaikingas, su sveiku mistika, pozityvas. paskaityk