Labas vakaras
Pamaniau reikėtų ir man išlįsti į žmones, juolab, kad tokiais vakarais daugiau ir nėra kur.
Vasarą kaip tas žiogas pradainavau, t.y., skaičiau tiek popsinės literatūros, kad Moyes, Komson, Picoult atsiskaičiau ilgam, nedrįstu sakyti, kad visam gyvenimui, bet šiandien atrodo, kad visam. Visiškai pamiršau pažadus perskaityti vieną ar kitą rimtesnę knygą, bet pažadai tam ir yra, kad jų netesėtum. Bent taip aš aiškinu to žodžio etimologiją. Taigi, ką galėčiau pasakyti apie paskutines perskaitytas knygas? Beveik nieko, nes jos nebuvo geresnės už paminėtų autorių
Bet gal trumpai apie vieną kitą.
R. D. Wingfield serija apie
Frostą labai patiko. Dar nesužvejojau visų knygų, bet nevala Frostas įtikinamai įsispraudė tarp mėgstamų detektyvų. Kažkaip nerandu filmo..., gal vertėtų pažiūrėti gūdžiais rudens vakarais?
F. Backman ,,Gyveno kartą Uvė" papirko pozytyvumu. Graži istorija, pamokanti. Bet nei Paasilinos, nei ,,Šimtamečio, perlipusio per langą" neperspjovė.
M. Albom ,,Laiko saugotojas" , mano nuostabai, visai pakenčiamai persiskaitė, nors knygų a la coehlo negaliu pakęsti. Joje buvo keli epizodai, giliai įstrigę į atmintį, o ir šiaip nepretenzingai parašyta.
A. Agresti ,,Nušvitusioji" į rankas pateko per klaidą. Kol susivokiau, žiūriu nekažkas ir beliko. Taigi, perskaičiau ir nenumiriau. Bet kitų dalių nebeskaitysiu, susipažinau su žanru, ir užteks.
J. Bourin ,,Damų kambarys" - istorinė knyga, bet tokia jau vienadienė... Vis skaitydama su ilgesiu prisimindavau Follett... Tik dar kartą nugailėjau jaunas mergaites, kurios turėjo taip anksti suaugti.
S.Shah ,,Virtuvė be pelių" - jautri šeimos istorija, ir tai viskas, ką galiu pasakyti.
Apie detektyvus nerašysiu. Perskaičiau jų nemažai, kai kurie visai neblogi, kai kuriuos tą pačią dieną pamiršau. Taigi, apibendrindama galiu pasakyti, kad rimtesnių knygų pilnos lentynos, bet ranka tiesiasi prie skaitalo, nors tu ją nukirsk