
Mano pernai metų kraitis sieka maždaug 26 knygas. Gal kokią dar ir užmiršau...
Tikros laimėtojos ir aš negaliu paskelbti, nes neperskaičiau nei vienos tokios pribloškiančios knygos, kuri nustelbtų kitas. Tai gal paminėsiu įsimintiniausias.
Stepanova "Lazario moterys" - už skaitymo malonumą.
Davidson "Chimera"- už nepamirštamai realistišką įspūdį, kaip jaučiasi apdegęs žmogus.
Strayed "Laukinė" - uz suteikta dar viena svajonę.
Šepetys "Virš pilkų debesų" - duoklė istorijai ir temai, į kurią niekada nebuvau įsigilinus. Beje, buvau labai nustebinta, kai neseniai gavau laišką iš savo draugės italės, kad ji ką tik perskaitė šią knygą angliškai. Dar neišsiaiškinau, kaip ji ją atrado ir sugalvojo perskaityt.
Hemingvėjus "Salos vandenyne" - klasika, kurią norėjau perskaityti nuo gilios jaunystės, bet vis neprisiruošiau.
"Kuždesių dvaras" ir "Varinis paukštis" - istoriniai romanai, prikaustę savo nuotykiais ir istorijomis.
Kiaupa "Kauno istorija" - "must to read" kauniečių mamai

Na ir "Metu kaulas", kurį visus metus vis pagraužiu, palieku, užkasu, vėl atsikasu, vėl pagraužiu ir niekaip neįveikiu (bet tikrai įveiksiu, nes jau persiritau per 1000 psl. ir būtų gėda prieš save dėl likusių 300 psl. ) - Antarova "Du gyvenimai".
Na ir dar "Neįsimintiniausioji Metų knyga" - lietuviška Aiškinytės "Žmogus, kuris nieko nenorėjo". Daug tikėjausi, o prisiminti nėra ką....
Tai tiek. Sėkmingų visoms naujų metų ir iki pasimatymo "Drakone"

P.S. Negaliu nutylėti savo susižavėjimo Brūkšniuko ataskaita. Tiek forma, tiek turiniu. Jaučiu, kad daug ką iš jos norėčiau perskaityt.