pas mane irgi sesiametis jau auga ir liepa turesim leliuka. Jau seniai maniskio visi klausdavo ar noretu leliuko, prasyk tevu, kad gimdytu ir pan...tai priklausomai nuo nuotaikos-tai noredavo, tai ne... kai tik pasidariau testa ir vaikui buvo pasakyta kad laukiames...bet nescia manes neuzskaite, tipo, kokia nescia, o kur pilvas
Dabar jau akivaizdu net ir jam...Pasikolinom knyga kur savaitem pavaizduota kaip keiciasi moteris ir vaisius, viska isnagrinejom pakankamai atvirai ir issamiai, buvo kuriozu, bet viska issiaiskinom, dabar laukiu kada jau galesim judesius akivaizdziai sekti. kol kas as pati juos labai gerai jauciu, bet ranka pridejus dar nelabai...Viena vakara diskutavom koki varda desim, tai vaikis isipareigojo isrinkti vardus viena moteriska, kita vyriska. Gavosi visai neblogai ir man atkrito rupestis galvoti.
Dar maniski gerai nuteike kad mes nuolat pasidziaugiam kad leliuka bus lengviau auginti, nes esam tryse, o jis bus musu padejejas auklejime. Ir kol namie kas klausia ar laukia, jis labai teigiamai atsako. Bet kai buna pas mociute ir ten uzklausia -pirma i mane pasiziuri ir neryztingai sako taip...taip ir nesuprantu kame saknys, kodel prie mociutes entuziazmas sumazeja..