A, A+, A++, Pasyvus namas - 34

labai normaliai, dar jei nieko daug neinvestavus, tik i el. sildytuvus.
Nes, po 10-15T eur "uzkase" po zeme - panasiai moka.

Taip, dujų šalia mano sklypo nėra, bet jos yra prie pat Vilienės sklypo, bet ko tais dujų jis sau nevedė.

Teisingai, elektra mokėsi panašiai kaip už B klasės namą mokama šildant jį granulėmis, bet reikalas tas, kad elektrinis namas turi potencialą tapti pliusiniu namu, už kurio išlaikymą, ne tik šildymą, bet už visą sunaudojamą elektrą nereikės mokėti. Taip atsipirkimas saulės baterijų negreitas, skaičiuojamas ~10 metų, bet jis yra. Granulinis ar dujinis katilas visuomet reikalaus išlaikymo išlaidų, visada, tad investicija tik mažinanti išlaidas. Su saulės elektrine mes ne tik padengiam namo šildymo išlaidas, bet visas namo patiriamas išlaidas. Jauti skirtumą?

O viso šito esmė tame, kad investicijos realiai bus ne ką didesnės už B klasės namo su normalia šildymo sistema, kuriame jau įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema. Saulės baterijų komplektą mažesniam namui mačiau jau galima įsigyti už ~17000 Lt. Kiek kainavo granulinis katilas? manau tiek, kad su kaupu padengs 1000Lt elektriniams šildymo prietaisams ir apie 6000Lt daugiau storesniam apšiltinimo sluoksniui. Taigi, primetam, kad labai šilto namo elektrinio šildymo su saulės baterijomis įrengimas kainuos grubei 24000 Lt. Man ŠS kainavo panašiai, bet jo išlaikymas visuomet kainuos ir jis niekada nepadengs mano buityje suvartojamos elektros energijos.




Taip, po pirmos dienos, pas mane visuomet veikė elektrinis rekuperatoriaus tenas, ir vėdinant būdavo paduodamas 20C temperatūros oras. 400Lt išlaidos šildymui su įtrauktomis vėdinimo išlaidomis. O kad 400Lt 130m2 namo šildymui daug, tai prieš tai už nuomoto 50m2 buto šildymą nuosavu dujiniu katilu per mėnesį mokėjau 500 Lt su viršum.

Pamenu kai Viliene sake jog vietoi visokiausiu saules elementu mieliau pasidarytu didesne vitrina i pietus, ty is elementariu pritekejimu naudos daugiau nei is saules elektriniu..

Man atrodo Mintai cia yra eiliniai svaiciojimai kurie galetu ir nepasiteisinti.. O del SS visad sakiau man asmeniskai svarbiausia sildytis cia ir dabar su minimaliom islaidom, technika nuolat tobuleja investuot i geotermini 50k tikrai ne man... Pasikeis aplinkybes matysiu ateity kaip ir kas.

Beje kiek pamenu tavo geoterminis lygtai iki siol neveikia nes yra pazeistas vamzdis?

Kas dabar nepatikrinta? Mano namas su 30cm sienų apšiltinimu žiemą surija elektros už maždaug 400Lt tai jau faktas, praktiškai įrodytas. Kad apšiltinus namą trečdaliu storesniu apšiltinimo sluoksniu šildymui pareikalaus trečdaliu mažiau energijos ir suris elektros už 300 Lt, praktiškai dar neįrodyta, lieka tik teoriniais įšmąstymais, bet nematau prasmės to, kas tikimasi negauti. Mano paskaičiuoti šilumos nuostoliai juk pasitvirtino. Taip, yra niuansas, kuo didesnis apšiltinimo sluoksnis, tuo labiau šilumos nuostolių dydį įtakoja šilumos tilteliai, bet protingai statant jų kiekį ir įtaką galima labai stipriai apmažinti. Tiesa pasakius, mano name šilumos tiltelių skaičių spėju ant vienos rankos pirštų suskaičiuotum. Pagrindiniai būtų lauko durų spynos šerdis, gręžtiniai pamatai ir ilginiai langų ir durų montavimo šilumos tilteliai, bet ir dėl langų montavimo, esu užtikrintas, kad jų įtąką esu labai stipriai apmažinęs. Kas dėl lauko durų spynos šerdies pakolkas idėjų neturiu, bet manau, kad ateitį ir šio šilumos tiltelio atsikratysiu, nes jis daugiau ne dėl šilumos praradimo aktualus, bet dėl sukeliamo diskomforto.

Kas dar neįrodytra? Kad saulės elektrinės gamina elektros energiją. Patikėk, po saulės elektrinių bumo, Lietuvoje tiek praktikos, kad nuėjęs į pirmą pasitaikiusią saulės baterijomis prekiaujančią firma tu gausi tiek reikiamos patikrintos informacijos, kiek tau tik reiks.


Taip, vis dar neradau savo dviejų bronzinių movų esančių 1,8m gylyje. Metalo ieškikliams per gilu, o kol neradau, nenoriu kapstyti tik iš atminties. Neatmetama tikimybė, kad dar vieną žiemą pratemsiu su elektriniu šildymu. Patikėk, nejaučiu dėl to didelio diskomforto .

Yra dar toks niuansas, kad per šiltinimo medžiagą šiluma geriausiai sklinda aukštyn ir blogiausiai sklinda žemyn dėl oro konvekcijos įtakos.
Norint suvienodinti nuostolius per visas išorines atitvaras stogą reikia apšiltinti kiek storiau, o grindis kiek silpniau.




Pasistengus gerai apiltinti 140 m2 namą galima gauti tokius skaičius. 300 Eur boileriui šildyti ir 420 Eur namui šildyti. Bet tai dar nėra pasyvus namas.
Labai pasistengus ar stipriai sumažinus kvadratūrą gali likti ir 250 Eur metams už šildymą grynai elektra.



Ko čia nesuprast - jūs bandote namo išlaikymo išlaidas sulyginti su energiniu namo efektyvumu, kas iš principo yra skirtingi dalykai.
433 Eur - tiek jums kainuoja šildymas ir karštas vanduo. Akivaizdu. Taip pat pabrėžiu, kad tai yra lygu 10350 kWh.
Jeigu jūs naudojate apie 4 m3 karšto vandens/mėn (kaip pas mane skaičiuota) tai namo šildymui lieka 7850 kWh, o mano aptariamame variante yra 3500 - 2 kartus šiltesnis namas (jeigu plotas vienodas).

Jeigu jums 720 Eur/metams atrodo daug, tai kaip įvertintumėte savo išleistus ~8500 Eur granulių katilinei? (kaminas 800, katilas 2500, durys 300, langas 150, vieta 4 m2 3200, grindinis šildymas 1000, boileris 300, aprišimas 500)



Todėl, kad aš pastatysiu trobą miško vidurį, nueisiu pas kaimyną ir paprašysiu kad man atvežtų nesupjautų malkų už 200 eur. Tada pats jas susipjausiu, susikaposiu, pastatysiu malkinę neatsižvelgdamas kiek ji kainuo, džiovinsiu ten malkas ir paskui jas deginsiu savo pastatytoje Kuznecovo krosnyje ir man bus šilumos trobai visiems metams ir būsiu sumokėjęs mažiau nei Mintas už elektrą savo energiškai efektyviame name, kuriam troba neprilygsta nei iš tolo. Ar užtenka paaiškinimo kodėl negalima visko suvesti į pinigus?

Gerai, jeigu nusisamdysite pečkurį ir pamiršite, kad pas jus yra katilas tai sumuojame jo darbo užmokestį ir tada lyginame malkas su elektra.



Bandysiu šildyti elektra pirmus metus tai tikrai, bet galvoju apie minimalią ~2kW ŠS sistemą už 1500-2500 Eur ateičiai.



Iš kitos pusės aš galiu atsakyti - kam siekti Tesla ar BMW i... jeigu ir audinė su dujų balionu važiuoja už tiek pat.
Elektra automobiliui su dabartinėmis baterijų technologijomis taip pat yra šioks toks pritempinėjimas, bet negali sakyti, kad tai visai nelogiška.

Tai faktas kad pritempinejimas, sedi uz naujo dyzelio vairo ir vaziuoji daug ir pigiai. Patinka viskas atbulai prasom dek i benzina dujas, suk galva kaip praeit techninine su balionu, smarve ir taip toliau.. Yra aisku dar elektra kurios ilgaamziskumas ir atsiperkamumas visiskai nepamatuotas siai dienai.

Tai va dyzeliuka prilyginai dujom name. Beje buna zmoniu kurie dujas isiveda vien maistuo ruosimui..

720 eur metams - nedaug. bet ivertinus kaip zmones kartais viduriuoja kad BUTINAI A ir ne maziau, tada skradziai. As is tu zmoniu kur geriau sumokes 100 eur/men daugiau bet namas bus norimos formos, langai bus varstomi kada noriu ir nereikes sukti galvos apie visokius efemeriskas kategorijas.
Patikslinu:
Kaminas - 400 eur ( ne 800 )
Durys - 0 eur ( paprastos, ne priesgaisrines, nes tokiu ir nereikia ).
Langas - 0 eur, nes jo ten nereikia
Vieta - 0 eur, nes tiek pat reikia ir tarkim SS patalpai
Grindinis sildymas - o ka, SS jo nereikia?
Boileris - 200 eur ( ne 300 ), ir ka, sildant elektra ar SS jo nereikia?
Aprisimas - 500 eur - o ka, SS nereikia "aprisineti?

Tai kad irengimo prasme galima diskutuoti tik apie sistemos kaina, bet ne apie papildomus kastus.

Vienzo vieni svaigsta apie molekuline virtuve, austres ir rykliu peleku sriuba, o man uzteks barsciu ir cepelinu. Kiekb=vienam savo

Kad trečdaliu pastorinus polistirolą nebus trečdaliu mažesnės sąnaudos, tai galima iš karto garantuoti. Langai, pamatai, vėdinimas gi viskas lieka tokie patys. Sienos lemia gal iki 30% nuostolių. Trečdalis nuo trečdalio - realu tikėtis iki ~10% sumažejusių išlaidų, trečdaliu pastorinus sienų polistirolą. Kiek prisimenu tavo statybos istoriją, tai susidariau įspūdį, kad vėdinimas sudaro didžiausią nuostolių dalį.

Papildyta:
Pala, pala, kam tie 200€ ir kaimynas, jei trioba miško vidury. Miške medžiai ir patys virsta. Ir parsitempti pats gali visokiais svertais naudodamasis. 10m per dieną, žiūrėk nė savaitė nepraeis, o rąstas jau ant kiemo.

Taigi čia granulės su elektra lygintos, o ne su SŠ.

Su SŠ tie 720 Eur elektrai pavirstų į 200 Eur... elektrai.

Čia turbūt reikia patikslinti. Vilienė ant stogo kėlė saulės kolektorius (ne fotoelektrinius elementus), o būtent jie žiemą neefektyvūs. Fotoelektriniai elementai, pvz, vasario mėn prie -20 ir saulės dirbs maksimaliu įmanomu efektyvumu...

Ta pati saule su gerai suplanuotais langais vidui temp pakels bent pora laipsniu, kazi ar ta saules jegaine pagamintu tiekpat energijos +2c pakelt temp name..

O gal esant sniegui nedirbs?

Jūs lyginat su ŠS, bet mes ir kalbam, kad ŠS apsimoka tokiam pat namui kaip jūsų. Kalbant apie EE namą, aš teigiu, kad apsimoka namą šildyti elektra, o elektriniam grindiniam šildymui absoliučiai nereikia skirti nei 1 cm2 naudingo ploto, taip kad plotą įskaitom. Grindinio šildymo kainą įskaičiuoti irgi reikia, nes ji įeina į šildymo sistemos kainą. Elektrinio šildymo kaina irgi įskaičiuota su visais darbais.

Taigi pataisom:
Kaminas - 400 eur
Vieta - minimum 1m2 - 1200 eur, grubus ekonominio namo vidurkis
Grindinis sildymas - sakykim 800Eur,
Boileris - 200 eur (elektriniai boileriai pigiausi, jis į elektrinę šildymo sistemos kainą įtrauktas)
Aprisimas - 500 eur (elektros šildymo prietaisų įrengimo kaštai įtraukti)

+ žinoma pats katilas -3500Eur

Viso - 6600 Eur

Palyginimui elektrinio šildymo sistemos pilna kaina su įrengimu, atsipūtus 1000Eur.