A, A+, A++, Pasyvus namas - 34

Čia buvo kalba apie šildymą. Karštas vanduo atskirai. 3500kWh šildymui, 2500kWh karštam vandeniui. Viso 720Eur.
Kita elektra namo reikmėms neskaičiuojama.
Čia +- gyvas namas, realūs skaičiai.
433 eur nėra energijos sąnaudos. Jūsų energijos sąnaudos buvo 2300kg * 4,5kWh/kg = 10350 kWh Tai čia ir nesutapimas.

Tik dabar supratau kur išsiskiria mūsų suvokimas apie šildymo sistemos parinkimo tikslingumą.

Tu mąstai apie tai kokią šildymo sistemą parinkti tam namui, kuris gausis, o aš mąstau apie tai, kaip reikia statyti tokį namą, kad jam jokia kita šildymo sistema, kaip tik tiesiogiai naudojanti elektrą neapsimokėtų . Būtent todėl aš visai drąsiai žiūriu į tai, kad mažiau 15 kWh/m2*metus vartojantį namą pastatyti ne tik kad yra teorinė galimybė, bet būtinybė.

Nesamonė prasidėti su geoterminiais ar oras-vanduo šilumos siurbliais, tai per brangi technologija energiškai efektyviam namui ir jei dar projektavimo stadijoje nuspręsi būtent ją naudoti, nepastatysi šilto namo, tas pats ir su dujomis. Dujos iš principo netinkanti šildymo sistema energiškai efektyviam / ekologiškam (ta prasme kad jį šildant neterši aplinkos, kurioje gyveni, nesvarstant apie nuoduose išmirkytas "natūralias" medžiagas iš kurių pastatytas namas) namui.

Vis provokuoji storinti apšiltinimą 30>40cm
Pirmam aukštui jau vėlu, o ir noro labai didelio nėra. Storinti šiltinimą galiu tik vidaus ploto sąskaita, o pirmam a ploto jau ir taip mažiau nei norėjau (norėjau vieno aukšto namo). Už tai antram aukšte prarasto vidaus ploto visai negaila. Kambariai ten pakankamai dideli.
Antras a. mažesnis už pirmą, vadinasi gaunasi kad 2a sienos ne visai ant pirmo aukšto sienų gula. Gaunasi tokie variantai:

Sienos monolitinės 15cm, perstūmus per 10cm polistirolo storinimui iki 40cm, viena siena ant kitos lipa 5cm, apie 33%. Perdanga Terivos tipo. Ką apie tokį variantą manot? Žinoma gelžbetoninėse konstrukcijose sienos persislinkusios gali būti ne centimetrais, o metrais, bet gal dangoraižių technologijas dangoraižiams ir palikim.

Jokiu būdu. Kaip tik akcentuoju, kad dėl namo šiltumo reikia apsispręsti dar namo projektavimo stadijoje, o ne bandyti išradinėti dviratį įpusėjus statyboms.

Toks jausmas, tarsi bandyčiau užpildyti vis dar neužpildytą erdvę. Kai projektavau namą, storiausias apšiltinimo sluoksnio storis apie kurį buvo kalbama buvo 30cm, ir jau buvo teigiama, kad toks storis neapsimoka, maksimalus putplasčio storis kuris dar apsimoka yra 20cm. Taigi, laužiau ledus, rinkausi 30cm storio apšiltinimo storį, kuris buvo apibrėžtas kaip maksimalus apie kurį dar kalbama. Taigi, įklimpau aš tam laikmečiui apibrėžtuose dydžiuose. Dabar matau, kad mano mąstymas nors ir veržėsi toliau, bet toliau rėmų neperžengė ir matau, kad tai tikrai nėra riba. Dabar kalbėdamas apie storesnius apšiltinimo sluoksnius, maksimalias mąstymo ribas apie apšiltinimo sluoksnio storius šiek tiek padidinu.

Taigi, mano teiginiai jau ne tau. Tu jau ir važiuoji su ankstesniuoju traukiniu . Pavėluotai pradėjęs rūpintis namo apšiltinimo sluoksnio storinimu, pasirinksi jau ne optimalias apšiltinimo sluoksnių proporcijas. Pats minėjai, kad jau pirmas aukštas - šaukštai po pietų, o apie pamatų šiltinimo sluoksnio storinimą tai iš vis nėra ką ir kalbėti. Kas iš to, kad apšiltinsi antrą aukštą. Visa šiluma tada per pamatus ir pirmo aukšto sienas išeis. Na ta visa šiluma tai labai nedidelis šilumos kiekis iš esmės, bet jei lyginsi su labiau apšiltintu antruoju aukštu, tai skaičiukai kalbės patys už save.

Nemanau kad per vėlai pradėjau apie šiltinimo storius galvoti. Jei ir galėčiau, pirmam aukšte nestorinčiau, vis tiek likčiau prie 30cm varianto, dėl kurio apsisprendęs jau senokai. Tiesiog neseniai šovė mintis - o gal antrame aukšte visgi pavyktų.
Tai, kad antro aukšto apšiltinimas kiek "pastiprintas" palyginus su pirmu, iš tikro nėra taip nelogiška, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk logiška, kad stogo apšiltinimas storesnis nei sienų, o sienų storesnis nei grindų. Labiau už pirmą apšiltintas antras a. manau labai gražiai įsipaišo į viršun storėjančio apšiltinimo sluoksnio seką. Gi antrame aukšte ir vėjai stipresni, ir žiemą šilta žemė toliau. Tai gal kaip tik optimaliom proporcijom artimesnis variantas, kai antrame aukšte apšiltinimas šiek tiek storesnis.
Kai darė pas tave termoviziją - kur rado patį šalčiausią tašką viduje?
Kad pamatų šiltumo užteks esu visiškai ramus. Ten šilčiausia dalis. Pamato plokštė ant 30cm vienodo storio polistirolo be šalčio tiltų, o po juo niekada nebus šalčiau nei +5C. Ko gero net žemiau +10C nekris. Per šalčius per grindis nuostolių bus mažiau nei per pusmetrinio polistirolo sienas, apie langus net nekalbant. Jei galėčiau keisti, gal net labiau apie ploninimą, o ne storinimą galvočiau.

o kodel visko negalima suvesti i pinigus? Na kad zinoti kiek kainuoja A ir kiek B klases namo sildymas + karstas vanduo per 12 menesiu?

Čia buvo kalba apie šildymą. Karštas vanduo atskirai. 3500kWh šildymui, 2500kWh karštam vandeniui. Viso 720Eur.
Va cia suprantu - A klases rimtas namas, per 12 menesiu "kainuoja" sildymui ir karstam vandeniui 720 eur.

Jūsų energijos sąnaudos buvo 2300kg * 4,5kWh/kg = 10350 kWh Tai čia ir nesutapimas.
o cia nesuprantu. Jei as uz granules sumokejau 2.3tonos*650lt=1495lt/3.4528 kurso = 433 eur ir sito kiekio man uztenka 12 men, kodel negalima sakyti kad tiek kainuoja man sildymas ir karstas vanduo metams?

Nes jei pasyvus sunaudoja 3500kWh šildymui, 2500kWh karštam vandeniui., ty 6000 kwh ir sildosi elektra t.y x 0.12 eur/kWh tai jis budamas pasyviu sunaudoja dvigubai daugiau PINIGU sildymui negu mano nepasyvus?


vs
2.3tonos, t.y 433 eur.

todel kad elektra - brangiausias sildymas, ir nesvarbu kad elektros sukurta siluma "sandeliuojama" sandariam termose
p.s jei vietoj granuliu butu malkos is savo misko - visai atpigtu sildymas

Pagal visus fizikos dėsnius viskas teisingai, šiltesnis oras kyla aukštyn ir ten užsilaiko, todėl patalpų aukščiausioje vietoje turėtų būti didžiausias temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko temperatūros, tad ties ta apšiltinimo mazgas turi būti labiausiai apkrautas.

Vis tik ši situacija labai ryški tik standartiniuose namuose su dideliais šilumos nuostoliais ir radiatoriniu šildymu. Net standartiniame name pakeitus radiatorinį šildymą į grindinį, šis temperatūrų sluoksniavimasis stipriai sumažinamas. Energiškai efektyviame name šis sluoksniavimasis dar mažesnis, tad jei statomas energiškai efektyvus namas, su grindiniu šildymu, temperatūrų netolygumas bus toks mažas, kad jo nepastebėsi net su mažiau tiksliu termometru. Atitinkamai apšiltinimo sluoksnių storinimas aukštesnėse namo dalyse iš principo praranda prasmę.



Na o prie ko čia apšiltinimo sluoksnio storis ir vėjai? Apšiltinimo medžiagos retai būna vienalytė medžiaga, tokia kaip PUR putos, dažniausiai ji būna lakštinė sudėta suglaudžiant lakštus vieną prie kito, taigi išlieka tarpeliai, pro kuriuos kai vėjas pučia, tai visai nesvarbu, 30cm ar 40cm tas tarpelis yra, vis tiek prapūs. Jei tie lakštai iš prapučiamos medžiagos, tokios kaip vata, tai net ir tarpelių nereikia, vėjas kiaurai apšiltinimo medžiagą prapūs. Nuo vėjo saugo ne apšiltinimo medžiagos storis, bet priešvėjinė apsauga. Mano namas tinkuotas, tad nuo vėjo apšiltinimo sluoksnį saugo kelių milimetrų storio armavimo ir tinko sluoksnis. Ventiliuojami fasadai mano supratimu mažiau atsparūs vėjo įtakai.



Kas dėl grindų, tai pas mane taipogi 30cm, bet dabar jei statyčiau namą, tai grindų apšiltinimą storinčiau iki 40cm, vis tik ten ne neoporas su liambda 0,032, bet EPS100 su liambda 0,035. O kur dar drėgmės įtaka mažinant putplasčio šiluminę varžą. Vien tik liambdos skirtumas stipriai muša per grindų apšiltinimo šiluminę varžą. Pamatus irgi dabar daryčiau tiktai plokštę, bet dabar ne apie tai. Proporcijos kada apšiltinimo sluoksnio lubose daugiausiai sienose mažiau, o grindyse mažiausiai taikomos pastatuose su nešildomomis grindimis, kai grindys šildomos, proporcijos keičiasi, apšiltinimo sluoksnio ten dedama daugiau nei sienose, panašiai kaip stoge. Taigi, jei grindys šildomos, apšiltinimo sluoksnį daryti tokį patį kaip sienos ar dar prastesnės šiluminės varžos, jau nukrypimas nuo proporcijų. Iš kitos pusės, EE name grindys šildomas stipriai mažiau, tad ne visai logiška aklai žiūrėti rekomendacijas taikomas standartiniams namams.

Jei pamato varža yra mažesnė už sienų ir grindys šildomos, manau nepakenktų apšiltinimo sijonas aplink namą. Tai padidintų išalo kelią iki mažiau apšiltintų grindų ir turėtų juntamai sumažinti šilumos nuostolius. Tiesa, tas juntamai ir vėl, nuo ir taip nedidelių, tad klausimas ar tas sijonas kada nors atsipirks. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad žemė veikia irgi kaip termoizoliatorius, bet tik tuomet, kol ji yra sausa. Po namu aišku nereikėtų tikėtis kad lietaus vanduo nuneš visą šilumą, bet drenažą aplink namą manau verta pasidaryti.




Termovizija dar nedaryta, gal kada darysiu, bet tiesa pasakius jau nelabai ką bepamatysiu . Kai namas buvo drėgnas, prastai ventiliuojamas ir silpniau šildomas, palaikant apie 3C temperatūrą, tai per rimtus šalčius kondensatas rinkosi lubų kampuose ir ant langų rėmų. Lauko durų spynos šerdis tai konkrečiu ledo sluoksniu dabar jau neapauga, bet kondensatas ant jos renkasi net patalpoms esant šiltoms ir drėgmės lygiui normos ribose. Ties pamatais didesnio kondensato rinkimosi neužfiksavau. Su termovizoriumi nelabai ką daugiau būčiau pamatęs. Tiesa, kai darė sandarumo testą, tai nesandarumų paieškai buvo paėmę termovizorių, bet su juo be langų nesandarumo paieškos nelabai ką daugiau žiūrėjo, nors antro aukšto sienų temperatūrų skirtumą tarp apačios ir antro aukšto sienų viršaus kur ribojasi su stogu, pamatavo ir pasakė, temperatūros skirtumas kiek pamenu buvo pusę laipsnio. Tiesa tada šildžiau tik antrą aukštą tai jame laikėsi apie 20C laipsnių temperatūra, darant termoviziją antro aukšto sienų temperatūra atrodo buvo užfiksuota kaip 21C laipsnio, o pirmame nešildomame aukšte laikėsi 17C temperatūra. Kai praeitą žiemą šildžiau orą 2kW kaloriferiu (išnaudodamas naktinį tarifą) pirmą aukštą, tai temperatūra visame name laikėsi panaši. Čia kas dėl temperatūro skirtumo aukštai ir žemai EE name net šildant orą tiesiogiai.


Papildyta:


Pasyvus tiek nesunaudoja. Bangas ėmė su atsarga. Kiek pasyvus namas suvartotų energijos per metus galit pasiskaičiuoti savo namo kvadratūrą daugindami iš 15 ar dar mažesnio skaičiaus. Jei norit pasižiūrėti, kiek kainuotų jo šildymas, tai gautą kilovatų kiekį padauginkit iš tos energijos įkainių, su kuria jūs jį norėtumėte šildyti. Abejoju, kad Pasyvaus namo šildymas elektra, būtų juntamai brangesnis, nei jūsų namas su granulėmis. Paskaičiuokit, kiek jums kainavo granulinis katilas, kiek kainavo tos patalpos ploto įrengimas, kurią užima stovintis katilas, kiek kainavo grindinio ar radiatorinio šildymo įrengimas ir pagalvokite per kiek laiko jums atsipirktų tokios įrangos įrengimas lyginant su pasyviu namu. O šilto namo pastatymas kainuotų brangiau tik storesniu putplasčio sluoksniu. Man viso namo putplastis su klijais ir armavimo mišiniu kainavo ~14000 Lt Pasižiūrėkit, kiek jums pigiau kainavo ir skirtumą palyginkite su granulinės šildymo sistemos įrengimo kaštais.

Klausimas, kas geriau, ar Jūsų B klasės namas su granuliniu šildymu, ar PN energijos sąnaudas turintis tokio pat ploto namas su elektriniu šildymu .
Papildyta:


Jei malkos iš savo miško, tuomet putplasčio iš vis neverta dėti, neatsipirks gi nė centimetras, malkos tai juk "nemokamos", o putplastis pinigus kainuoja .

Tai vistik kodel tada, nė vienas is cia besistatanciu PN, EE ir t.t namu neinstaliuoja pigaus el. sildymo. O visi apsidraudzia , prisiperka brangiu ŠS, greziasi šimtus metru ieskodami nemokamos silumos?
100-tus kartu aiskinau, kad pagal Jusu skaiciavimus uztektu 2 kw vejelio, Fiedzia toks jau isitikIno, kad jam namui reikia 2-3 kw SŠ (ar atatinkamai el. sildymo) - taciau .....
Atsarga gedos nedaro, ar kaip?

Nesamone yra pastatyti super sandaru nama su minimum langu, be zidinio, sienu siltinimu storiu 40cm+ ir poro sildytis elektra ir moket kaip B klase moka uz dujas, KKK ar granules..

Kazko man tokie pamastymai yra kazko pritempinejimas iki kazkur, turbut pats net labai noredamas ir mokedamas ypac daug neturi galimybes atsivest duju i savo sklypa

Mano prioritetas yra mazos islaidos sildymui ir minimalus aptarnavimas kaip pvz butu centrinio sildymo atveju daugiabutije. Dujos siai dienai kuo puikiausiai patenkina mano norus.



Papildyta:
Uztektu vejalio jai nevedintum, taigi jis rase kaip ijungus rekuperacija visa jo +20C ispute per valanda O su el radiatoriu mokejo 400Lt nu sorry kaip uz 130m2 nama tai nenormaliai dideles islaidos.

Aisku Mintas tuoj sakys uztat pradines islaidos mazos. Pradines islaidos yra bendra namo samata, realiai net tvora gali buti brangesne nei pvz sildymo sistema dujomis, kuri jokios funkcijos apart pichologines neatlieka.

tai blogas rekupas Jei tiek ispucia - kur jo tada NK ten kazkiek apie 85 proc???
Zodziu - jungiu snd teninuka prie grindu, ir bandau sildyma
p.s. kazin kur musu pagr. pasyvininkas - kazkaip keistos asociacijos ...

Todėl, kad kai dariau projektą, nebuvo nei vieno šilto PN standartą atitinkančio namo. Nei vieno. Vilienė dar tik statėsi tuo metu, kai aš projektą dariau, o Veikmės pasyvieji, toli gražu neatitiko pasyvaus namo reikalavimų. Nebuvo praktikos, kuria būtų galima remtis, buvo tik teorija, todėl bijodamas rizikuoti masčiau, kad apsidraudimui reikia būtinai Šilumos siurblio. Reikalas tas, kad kai jau atėjo eilė šiltinti namą, praktikos jau buvo daugiau, tada pradėjau svarstyti apie šiltinimo storio didinimą, bet jau buvo per vėlu. Į ŠS instaliaciją jau buvo suklota nepilnas 10.000Lt. Taigi, ŠS man ir pakišo koja. Nebuvo prasmės daugiau šiltinti.

Taigi, namas neapšiltintas taip, kaip manau, reikėtų apšiltinti namą jei jis būtų planuojamas šildyti elektra, o jau tokį namą praeitą žiemą šildydamas elektra, nes ŠS paleidimui buvo problemų, aš jau nemačiau didelio strioko. Visą šalčiausiąjį mėnesį namą šildyti elektra ir už šildymą sumokėti tik 400Lt, atleisk, bet nėra daug. Namas būtų apšiltintas geriau, aš nė 300 Lt nesumokėčiau už šildymą elektra. Tai kokia čia rizika?

300Lt per mėnesį šalčiausiu mėnesiu už namo šildymą elektros pagalba tai čia daug?