Aptikau Rusišką puslapį
passivhaus.ru kuriame pardavinėjami "Pasyvūs" namai. Ten užkliuvo jų pateiktas pasyvaus namo
dujinio ir elektrinio šildymo sistemų palyginimas .
Nesigilinant į smulkmenas, kad pavyzdžiui paimamas 130m2 "pasyvus namas", kurio šildymui per metus sunaudojama 10000kWh (77kWh/m2* per metus, kas toi gražu net nepanašu į pasyvų namą
), pateiktame palyginime dujinis šildymas lyginant su elektriniu šildymu atsiperka per 28 metus, o turint omenyje, kad per tą laiką jau reikės pakeisti vieną (o aš sakyčiau, kad gal net du) dujinius katilus, atsiperkamumo klausimas iš vis keliantis abejonių. Palyginime buvo užsiminta, jog katilinėje reikės natūralios ventiliacijos, namo patalpos dujinio šildymo atveju didėja katilinės plotu (kurioje vėdinama per atviras orlaides, nebent katilą statysim virtuvėje ir visą namą vėdinsime per niekad neuždaromas orlaides), bet skaičiavimuose imami absoliučiai tie patys šilumos nuostoliai 10000kWh.
Taigi, jei pakoreguoti skaičiavimus, kad labiau atitiktų skirtumus, be to šilumos nuostolius skaičiuoti tikram pasyviam namui su 15kWh/m2* šildymo poreikiu per metus, o ne 77kWh/m2* per metus, skaičiavimai gautųsi, kad dujinio šildymo atsiperkamumas lyginant su elektriniu pailgėtų daugiau nei 5 kartus iki 140 metų.
Na skaičiai truputį pagrąžinti, ten spėju dujinio šildymo įrengimą paskaičiavo per brangų, bet iš principo šiuo skaičiavimu norima pavaizduoti poziciją, kurios aš laikausi jau kuris laikas.
Nėra geresnės šildymo sistemos energiškai efektyviam namui už tiesioginį šildymą elektra. Nors mano pasyvaus namo idealios šildymo sistemos komplektacija būtų tokia:
1. įrengiamos elektra šildomos grindys pamėčius pagal šildymo galingumo poreikį po visą namą, kad būtų tolygiau šildoma, plius vonioje elektrinis grindinis šildymas įrengiamas pilno galingumo.
2. Šildymo kaštams sumažinti įrengiame nebrangų kanalinį oras-oras šilumos siurblį, kokio
pavyzdį balamūtas įmetė temoje "80m2 namo sildymas"
<{POST_SNAPBACK}> ir jungiam jį prie rekuperacinės vėdinimo sistemos su recirkuliacija. Nors Pasyvaus namo šildymui turėtų užtekti ir ventiliacijai reikalingų oro kiekių, bet recirkuliacija leidžia šildymo galingumą reguliuoti nekoreguojant ventiliacijai naudojamų oro srautų. Oras-vanduo ŠS kainuoja per brangiai. Jei jau pasiryžta oras-oras keisti į oras-vanduo, tai geriau eiti dar toliau ir už beveik tą pačią sumą įsirengti gruntas-vanduo ŠS, bet EE namui tai tikrai per brangi investicija.
3. Vandens šildymui statom saulės kolektorius ir taip apie 50% mažinam vandens šildymui reikalingos elektros energijos kiekį.
4. Pagal primestą namo elektros energijos poreikį, laikui bėgant ant stogo išsikeliam saulės baterijas. Jei saulės baterijas keliam statybų metu, minusuojam stogo dangos kaštus.
Sukomplektavus namo šildymą taip, net su tiesioginiu elektriniu šildymu, mano supratimu, namas puikiausiai galėtų pretenduoti į A++ namo energinę klasę.
Nebent A++ energinei klasei tinkamo rekuperatoriaus nerasit
.
Elektrinį šildymą su oriniu šildymu apjungti galima būtų, elektriniam šildymui nustatant mažesnę temperatūrą, pavyzdžiui 20C, o ŠS nustatoma 23C temperatūra. Krentant lauko temperatūrai, ŠS nustoja šildyti ir patalpų temperatūrai nukritus iki 20C įsijungia elektrinis šildymas. Lauko temperatūrai pakilus ir pradėjus veikti oras-oras ŠS, šis temperatūrą užkelia ir tiesioginis šildymas elektra vėl atsijungia. Kad šildant elektra temperatūra labai nešokinėtų, elektrinio šildymo prietaisų bendras galingumas turi būti labai nedidelis ir neviršyti namo šilumos nuostolių prie lauko -23C. Mano namo atveju bendras elektrinių šildymo prietaisų galingumas neturėtų viršyti 1.5kW, nebent, esant dideliai namo termomasei, elektrinį šildymą junginėti darbui tik naktimis, tuomet šildymo prietaisų galingumą galima atitinkamai padidinti (~2 kartus).
