A, A+, A++, Pasyvus namas - 34

Turėtų būti ne daugiau 20% drėgmė.
Aš stygų apačioje sukčiau 12-18mm folija išklijuotą osb, ant viršaus skersai prisukčiau 50x50 tašelius (juos galima ir pakelti nuo stygų, jeigu reikia didesnio storio šiltinimo medžiagos). Ant tašelių prikalčiau MPP plokštę prieš tai ertmes užpildęs sienų projektinio tankio vata (pvz termoflock). Vata iš visų pusių pilnai uždaroma, drėgmės negauna, oras juda mažai ir tose dėžėse susidaro geros sąlygos vatai dirbti. Kaina bus daug mažesnė nei kietos PUR, o rezultatas panašus.
Jeigu užpurkšite viską iš apačios, tai nebesimatys kur eina stygos ir kur tvirtinti lubas. Jeigu paliksite stygas matomas tai ten bus gausu nesandarumų ir taip pat bus problemų dėl garo barjero nebuvimu tose vietose, kur styga matosi viduje ir tuo pačiu išlenda į lauką. Styga bus nesandarumo, šalčio tilto ir garo barjero nebuvimo vieta. Stygos negalima užpurkšti iš išorės jeigu nėra užpurkšta iš vidaus. Užpurškiant iš vidaus atsiranda keblumų tvirtinti kažką į tą stygą, mažėja lubų aukštis.
Užpūtus iš apačios ir neužpūtus iš viraus atsitiktinai patekęs ir į plyšius prasisunkęs vanduo taip ir stovės ilgą laiką, nes per putas negalės išbėgti.
Praktiškai viską reikėtų užpurkšti ir iš apačios, ir iš viršaus, tada būtų geresnis efektas, mažai problemų. Norint kažką paremontuoti ar pakeisti jau bus sunku išpjauti tas putas, tad viską riekia numatyti iš anksto.

Ortakius galima vedžioti ir virš stygų, tik reikėtų apšiltinti ne mažiau nei apšiltintos lubos ir iš visų pusių. Taip susitaupo lubų aukštis, šildomas tūris ir paprastėja įrengimas, bet reikia kur kas daugiau šiltinimo medžiagos aplink vamzdžius. Vedžiojant viduje taip pat derėtų kažkiek apšiltinti ortakius, jeigu juose gali tekėti +10...+15C oras, dėl ko vamzdžių sienelės gali pradėti rasoti.
Atvirų porų putų rekomenduočiau nenaudoti naujiems, šiltiems statiniams. Jos neturi ženklesnių privalumų. Uždarų porų putas tikslinga pūsti 5-8cm sluoksniu ant vidinio paviršiaus, kur praktiškai yra labai sunku panaudoti plokštes. Taupant laiką galima ir storiau, kaip jūs norite, bet labai šiltos perdangos vistiek nepasieksite, nes stogas ne taip suprojetuotas.
Pūsti ant difuzinės nerekomenduočiau. Pūsti galima ant MPP plokštės, virš kurios yra oro tarpas ir difuzinė.

Nebus galimybių pripurkšti vatos, bet bus galimybė pripurkšti PUR putų? Abejoju.



Na vat, Bangas užsiminė kad ir jam šlapia mediena atrodo, ne man vienam taip pasirodė . Siūlyčiau prieš purškiant būtinai išmatuoti drėgmės kiekį medienoje.




Tai mediena ir nepūna neuždengtose vietose, pūna tose vietose kuriose kontaktuoja su drėgmės nepraleidžiančiais paviršiais. Ar bandė bent nuo vienos gegnės PUR nukrapštyti ir kontakto su PUR vieta, kokybę įvertinti?


O ką manot apie didesnius vėjo gūsius? Manot, kad vėjas stogo konstrukcijos nejudina?



Aš tai mieliau tarp gegnių vatą ar ekovatą sudėčiau ir tuomet visą konstrukciją uždarų porų putomis nupurkščiau sandarumo vardan, jei plėvelėm nepasitikima. Vatai ten ideali konstrukcija, PUR putomis purkšti, nemanau, kad difuzinė tinkamiausias paviršius.




Greitai rastas pavyzdys iš interneto:

Deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas - 0,022 W/m0C
Projektinis šilumos laidumo koeficientas - 0,03 W/m0C

Pas mane visas namas nupurkštas kietomis uždarų porų PUR putomis, stogas 23cm, sienos 5 cm, taip kad esu gyvai su jomis susidūręs ir prieš purškimą šiek tiek info apie jas pasirankiojau.

Labai ačiū už patarimus.
Reikės pasidomėti dėl ekovatos. Kyla klausimas ar PUR prilips prie ekovatos ir laikui bėgant nenukris? nebent palikti kažkiek atvirų gegnių, kad PUR susirištų. Kitas klausimas kaip išspręsti vietas ties murlotu, ten tik 20cm turiu apšiltinimui. Turbūt tas vietas reikėtų pūsti tik PUR, kad išgauti norimą varžą.

Mintai,
Ar esat patenkintas savo stogo apšiltinimo sprendimu? gal galėtumėt trumpai parašyti savo sumuštinį?

Pas mane plokščias betoninis stogas, tai ant jo užpurkštos PUR putos. Išsprendžiau ir apšiltinimo ir hidroizoliacijos problemą. Savo sprendimu esu labai patenkintas, Dėl sienų mažiau nei dėl stogo, nes vėliau buvo šiokių tokių problemų su sienų apdaila, bet kas liečia plokščią stogą tai, jokių nusiskundimų neturiu, labai džiaugiuosi, ir kitiems rekomenduoju.

Kas liečia tavąjį variantą, tai iš apačios galima susukti kokias OSB plokštes (dviejų -trijų dienų darbas), jas susukti nebūtina idealiai. Pro tas OSB plokštes į tarpus tarp gegnių priputi ekovatos (vienos dienos darbas), o jau ant osb plokščių užpūti kietas PUR putas ir taip pilnai užsandarini stogo konstrukciją (pusdienis darbo). Gausis konstrukcija kuri turėtų būti ilgaamžė, PUR susijungtų tiktai su mūro siena, o ne judančia mediena, o tai reiškia, kad užtikrinamas patikimesnis ir ilgaamžiškesnis sandarumas. Gausis ir pigiau, nei tą pačią šilumine varžą pasiekti tiktai PUR pagalba, ir šilčiau.

Vietoje ekovatos galima neįpatingai kruoščiai tarp gegnių sudėti mineralinės vatos, iš apačios, ir vėl neįpatingai kruopščiai užkalti OSB plokštėmis ir iš apačios užpurkšti PUR putomis. Viskas tas pats, tik vietoje Ekovatos - mineralinė vata.

Šiltinant stogą tai, kad vidinis PUR putų paviršius bus nelygus, jokių problemų nekels, nes apdaila vis tiek bus daroma ant perdangos, o tai, kad "sandėliuko" palėpėje "apdaila" banguota problemų neturėtų būti.|

Tiesa, dėl apšiltinimo, ties sienomis, tai man labiau patiktų, kad iki fasado apšiltinimo sluoksnio prieitų PUR putos, o ne vata. Tą mazgą jau reikėtų detaliau apgalvoti, kad ir putų išeiga nesigautų per didelė ir gautųsi sandarus apšiltinimas nuo vienos sienos iki kitos, be šilumos tiltelių.

Taip neišeis, nes sienose yra apšiltinta išorė, o PUR bus po stygomis - t.y. iš vidaus. Norint kad PUR susijungtų su sienų apšiltinimo sluoksniu reikia visą perdangą užpūsti putomis.
Iš esmės standartinis murloto mazgas netinkamas apšiltinimui.

Aš darau taip - murlotas ant blokelių, tada 40cm dvitėjinė siją ir antras murlotas ant šių sijų.

Rezultatas - sienos šiltinimo sluosknis gražiai pereina į perdangos šiltinimo sluoksnį. Užkalus osb iš apačios viskas puikiai užsisandarina ir be putų. Ant viršaus užsikala MPP ir gaunama ideali dėžė vatai, kurios plotį parinkus pagal vatos plotį idealus šiltinimas rulonine vata užtruks 1 dieną, neskaitant išankstinio dvitėjinės sijos šonų apšiltinimo.

Galima ties mūrlotu putomis apipurkšti iš abiejų pusių, gausis, kad mūrlotas pilnai apipurkštas putomis. Tai aišku irgi nėra labai gerai .


Iš vienos nuotraukos sorry, bet nieko nesupratau, nors neabejoju, kad šio mazgo sprendimas gavosi geras.

Nepagailėjai varžtelių apatiniai metalinio kampo daliai, kad taip ir vertikaliajai kampo daliai jų tektų

Šlaitinis stogas. Šiltinama perdanga. Ji iš dvitėjinių sijų. Matomos "dėžės" skirtos vatai. Žingsnis pagal vatą. Nieko pjaustyti nebereikia, tik ilgį pritrumpinti. Apačia - ištisinis per visą stogą OSB. Viršus gražiai užsidengia MPP.

Puiki ideja, visgi atsisakei siltinti stoga pulistirolu, o po osb ziurint i vidu eis kokia dar plevele?ar pir?

Man irgi idomi sita vieta. Ortakiai, lubos suksis prie OSB? Jei taip tai kaip tada bus isspresta sandarumo problema?

Sitokia palepe uzkalt ir dar siltinti vata biski nusivyliau.

Šlaitiniam stogui, vatos manau vienas geriausių sprendimų.

Čia ne mano stogas. Mano yra status šlaitinis ir apšiltintas 40 cm neoporu - kur kas šiltesnis nei šis 40 cm vatos.



Rimta problema. Aš vesčiau gręždamas sijose skyles ir sujungdamas ortakius be savisriegių, o tik suklijuojant butilo aliuminio juosta, kuri labai gerai užsandarina. Manau ir sigos tiktų. Taip pravesti ortakius būtų labai sunku, nes jie nelankstūs. Lanksčius vedžiočiau palubėje virš gipso. Lubų aukštis 300cm. Šeimininkas ortakius vedžios virš pagrindinio apšiltinimo sluoksnio ir apšiltins uždėdamas ant viršaus dar krūvą vatos sukaldamas panašias dėžes aplink ortakius. Taip labai patogu. Reiks kelių papildomų kubų vatos. Šiaip visi vedžiojimo būdai turi pliusų ir minusų, čia nėra vieno recepto. Viduje vedžioti kaip ir geriau, bet tada žemėja lubos t.y. didėja bendras šildomas namo tūris ir namo aukštis. Jeigu ortakiai išvedami už apšiltinimo sluoksnio atsiranda papildomo šilto paviršiaus lauke, kurį reikia gerai apšiltinti. Šiltinant šlaitinį stogą ši problema nėra tokia aktuali, nes ortakiai lieka neišnaudojamame viršutiniame trikampyje.




Ten 130cm aukščiausioje vietoje. Ant MPP bus išdėliotos lentos ir galimai pasidarys daiktų pasidėjimo vieta, nes yra numatytas šiltas liukas. Namas vieno aukšto - toks ir lieka. Jeigu būtų buvęs noras įrengti apšiltintą mansardą tai reikėtų iškart viską kitaip susiprojektuoti.