A, A+, A++, Pasyvus namas - 34

Jei akumuliacinej (ar k/v boileryje\) butu dar gyvatukas, galima butu ir per ji grindis pajungt.

Kol grindų nevėsinu, šią vasarą, stovėti basomis ant plytelių yra maloniai šilta ir be jokio grindinio šildymo.

Tikiu kad visai nieko. Cia tik tokia ideja kilo,paskleidziau forume,paziureti nuomoniu. Galbut reikes isbandyti nes kaip ir nieko blogo nematau tame jei dirbs siurblys kad pasildytu akumuliacine ir karsta vandeni. O is akumuliacines sils vonios grindys. Na dar santechniku nuomones reikes paklausti.

tarp garo pleveles Alu stoge ir sienoje, bus tarpas 5-10cm laidams, ir t.t. , Vata reikalinga ar ne? tiksliau ar naudos butu? Sienose isoreje 20cm, stoge 43cm vatos.

Įdėjus vatos bus sudėtingiau laidus vedžioti ar prireikus pakeisti. Nors bet kokiu atveju laidus vedžioti reikėtų techniniuose ar gofruotuose vamzdžiuose. Užpildžius vata šiluminės namo savybės truputį pagerėtų, bet ten kur 5 cm, tai viskas ok, bet jei jau tarpas 10 cm tai jau riba, kurios viršyti nederėtų (1/3 išorinio apšiltinimo sluoksnio). Nors šis principas taikomas dėl vatos iki garui nelaidžios plėvelės, bet manyčiau, kad šį principą reikėtų taikyti ir konkrečiu atveju. Tiesa, neaiški sienų statybinė medžiaga. Jei ji gerai akumuliuoja šilumą, tai vidinis apšiltinimas sumažins pastato termoinerciją.

Laidai visi gofruose, ten kur bus tarpas tarp pleveles ir GKP - 10cm, vatos detusi vistiek 5cm. ir dar liktu 5 cm oro tarpas, Cia del lubu "dekoraciju".

Klausiu todel, kad kazkur yra rasyta, jog prie folijos priglaudus vata, folija netenka prasmes. Tipo neatspindes silumos. Kazkas tokio..

vata ne vientisa masė, jei ir prisilies prie aliuminio folijos tai labai mažu plotu, vos keliais plaušeliais. Aliuminis pagrinde dirbs, kaip jam ir priklauso.

Po ilgų mąstymų nusprendžiau apšiltinti stogą 20cm R=9.2 m²K/W uždarų porų putom W/mk 0.022 tik niekaip negaliu apsispręsti ar šiltinti stogą purškiant ant difuzinės plėvelės tarp 20cm gegnių, ar iškloti perdangą MPP plokšte ir purkšti putą tarp stygų 20cm iš apačios. Stogas iš molinių čerpių.
1 varianto pliusai:
Palėpė gaunasi šilta, todėl galima montuoti rekuperatorių, vėdinimo sistemą nebijant, kad pradės kondensatas bėgti žiemą.
Kadangi lubų aukštis gaunasi labai ant ribos, todėl sudėjus vedinimą palėpėje, paaukštėtų patalpų aukštis.
Galima daryti patekimą į palėpę iš vidaus, nebijant, kad nukentės namo sandarumas.
Galimybė kažką pasidėti palėpėje nors aukštis aukščiausioje vietoje ties kraigu tik 90cm.
Nereikėtų kloti MPP plokštės.
nereikėtų apšiltinti frontonų iš vidaus dėl šalčio tilto iš šaltos palėpės.

1 varianto minusai:
Šildymo tūris didesnis, nors palėpė 90cm aukščiausioje vietoje.
2. Kažkiek daugiau reikėtų putų, kadangi stogas dvišlaitis 18 laipsnių. Kvadratūra padidėja

2 varianto pliusai:
Šildymo sąskaitos mažesnės, dėl mažesnio šildymo tūrio
Kažkiek mažiau kainuotų dėl mažesnio ploto lyginant su stogu.

2 Varianto minusai:
Lubų aukštis pamažėja nuo 285cm iki 265 dėl vėdinimo sistemos.
Palėpė tampa neįeinama. Uždaryta visiems laikams. Gaisro atveju patekimas tik lupant čerpes.
Papildomai šiltinti frontonus, kad iš šaltos palėpės neitų šaltis per sieną.

Labai norėčiau išgirsti kuo daugiau nuomonių. Kaip galvojat ar labai skirtųsi šildymo sąskaitos tarp pirmo ir antro varianto esant sandariam A klasės namui dėl padidėjusio tūrio? Kitų apšiltinimo būdų atsisakiau, kadangi stogas sudėtingas ir net bijau pagalvoti kaip reikėtų viską sukamšyti ar išpjaustyti, kad pasiekti gerą rezultatą. Tikrai nesu toks kruopštus ar reiklus kaip Cibulis, todėl pasirinkau poliritanines putas.



http://www.part.lt/p...67fa1992653.jpg
http://www.part.lt/p...c844ae0e782.jpg

Liambda po sendinimo jų ženkliai mažesnė, tad norint išliekančios didelės varžos, reikėtų pūsti daugiau.

Jei mąstai apie šiltą A klasės namą, tai dėl kelių kubų didesnio tūrio ir apšiltintos atitvaros ploto, šildymo sąnaudos padidės nestipriai. Taigi aš rekomenduočiau palėpę daryti eksploatuojamą.

Vis tik medienos karkasas nelabai draugauja su uždarų porų PUR putomis, tuo labiau pučiamomis tiesiai ant difuzinės. Pirmiausiai medinis karkasas šiek tiek juda, o uždarų porų PUR putos kietesnės, trapesnės. Yra tikimybė, kad bėgant laikui PUR putos suskilinės, o tai jau labai rimtos sandarumo praradimo problemos.

Kita problema, tai jūsų stogo konstrukcijos mediena sausa? Jei turi savyje daugiau drėgmės nei reikia, kalbama kad net putplastyje tokia mediena gali supūti. Jei putplastyje tik gali, tai garą silpniau praleidžiančiose, bei labai sandariai užpurkštose PUR putose tokia mediena garantuotai supūtų.

Man purškėjai minėjo, kad mediniam karkasui daug labiau tinka atvirų porų PUR putos. Jos ir minkštesnės, elastingesnės, bei laidesnės garui, bus sveikiau medienai. Aišku, nupurškus atvirų porų putomis reikėtų pasirūpinti ir garui nelaidžiu sluoksniu (kad ir PIR plokščių dengtų aliminiu, ar OSB plokščių pagalba, nors aišku galima ir plėvelėmis), plius putų reikėtų daugiau, nors jos stipriai pigesnės.

Dar viena mintis. PUR putos eitų tik tarp medinių gegnių? Tai medinės gegnės, su ženkliai mažesne šilumine varža gausis kaip šilumos tilteliai. Vidinėje pusėje medžio paviršiaus temperatūra bus mažiausia, ant medienos kondensuosis garas, mediena bus pastoviai drėkinama, permirkusi ir garantuotai supus, net jei prieš tai buvo gerai išdžiovinta. Negeras apšiltinimo sprendimas.

O kodėl nenorite purškiamos ekovatos vietoje putų? Man jos žiūrėtųsi patraukliau tarp medžio gegnių. Aišku, reikėtų apsaugos nuo garo, bet absoliučiai ramu dėl medienos. Jos užsipurškia pakankamai sandariai, tad garo apsaugai būtų mažesnis slėgio krūvis.

[quote=mintas,2015 09 13, 20:34]
Liambda po sendinimo jų ženkliai mažesnė, tad norint išliekančios didelės varžos, reikėtų pūsti daugiau.


Ačiū Mintai už išsamią nuomonę.
Apie ekovatą galvojau, bet mano variantui ji nelabai tinka, kadangi pas mane stogas aštuonšlaitis ir yra labai daug vietų kur nebus galimybių pripurkšti vatos tuo labiau išgauti norimą sandarumą. Reikėtų dėti papildomai garo izoliaciją. Galvojau apie pir su alu, bet tai vėl papildomos didelės išlaidos ir labai kruopštus darbas klijuojant siūles ir sujungimus su sienom. Nelabai įsivaizduoju pir sudėjimą aplink kiekvieną šlaitą pjaustant kambu, nebet daryti dar papildomus karkasus. Plėvelės apskritai neskaitau sandarinimo priemone dėl jos tvirtinimo ar klijavimo sudėtingumo. Žinau, kaip menkiausias nesandarumas stoge su slėgiu ištraukia šilumą iš patalpų dėl konvekcijos šilumai kylant į viršų.
Mediena pas mane buvo sudėta tik kelių mėnesiu natūralaus džiovinimo praeitą rudenį, todėl specialiai nešildžiau stogo, kad per žiemą ir vasarą pradžiūtų. Šiandien atrodo tikrai sausa, nors yra labai daug detalių kurių skersmuo 200x200mm. Langai buvo atidaryti visą vasarą, kad džiūtų. Su prietaisais drėgnumo nematavau.
Kas liečia medienos supuvimo pur putose, tai turiu gyvą pavyzdį, kad taip nėra, jeigu paliekama nors viena kraštinė neužpurkšta, kad drėgmė galėtų išgaruoti iš medienos. Mano pažystamas prieš 20 metų išpurškė visą stogą uždarų porų putomis. Šiais metais keitė stogo dangą (šiferį), todėl buvo galimybė pamatyti medienos stovį iš viršaus. Jokių medienos pakitimų nebuvo pastebėta.
Dėl mikro įtrūkimų taip pat pergyvenu, kadangi mediena juda, bet bandau spėti, kad sudėta mediena visus metus turėjo spėti išsivaikščioti ir tolimesnių didesnių pakitimų kurie pažeistų putų sandarumą neturėtų būti.
Dar yra variantas. Purkšti atvirų porų 20cm sluoksnį tarp gegnių ir ant viršaus +- 7cm uždarų porų visu perimetru, kad užtikrinti sandarumą ir garo izoliaciją.
Dėl liamdos sumažėjimo senstant tiesa pasakius pirmą kartą girdžiu.

http://www.part.lt/p...44d5fd83695.jpg

Kodėl nuo murloto iki čerpių šiltinimo medžiagai palikta vos 20cm aukščio? Čia yra dažniausiai pasitaikanti problema neleidžianti normaliai apšiltinti stogo.
Mediena matosi šlapia - jos negalima apipurkšti uždarų porų putomis, nes ją suvalgys pelėsis. Bent metus reikia laukti kol išdžius.
Tarpus tarp medžio pužpildžius putomis šiluma išeis silpnas vietas - 20 cm medienos sijas ir bendras rezultatas bus bus visiškai nepanašus į R=9. Reikia Ištisinio šiltinimo medžiagos sluosknio arba bent jau tas medžio sijas uždengti dar bent 10-15cm šiltinimo medžiagos sluoskniu papildomai.

Pagal projektą planavom šiltinti tik perdangą kartu su murlotu tai sudarytų 30cm. Kitą kartą palikčiau daugiau vietos. Dabar yra kaip yra. Mediena atrodo šlapia, todėl, kad pernai rudenį dengiant stogą sulijo ir tarpais pajuodavo, bet dabar po metų atrodo sausa. Reikės lentpjūvėje pasiskolinti prietaisą drėgmės nustatymui, kad nekiltų abejonių. Jeigu reikės palauksiu dar 6mėn.
Medžio sijas, gegnes planuoju užpurkšti papildomu sluoksniu.
Ką manot apie sumuštinį iš atvirų porų užpurškiant ant viršaus uždarom porom?