Sveiki šiltų namų mylėtojai. Trumpas klausimukas - link A/A+ statomame name pagal projekta bus dujinis šildymas. Šiandien sužinojau, kad pagal reikalavimus katilinės patalpoje turi būti natūralaus vėdinimo šachta. Tai mane stipriai nuliūdino.
Be 'šaltos skylės name', klausimas del sandarumo. Ar su tokia skyle lubose įmanoma pasiekti A+ sandarumo reikalavimus? Galbūt reikia statyti labai sandarias duris atskiriancias katiline nuo visu kitu patalpu? Gal kas buvote su tuo susidūrę ir egzistuoja alternatyvių sprendimų (nekeičiant šildymo sistemos)'?
Dekui
QUOTE(viniuz @ 2015 08 26, 16:47)
Sveiki šiltų namų mylėtojai. Trumpas klausimukas - link A/A+ statomame name pagal projekta bus dujinis šildymas. Šiandien sužinojau, kad pagal reikalavimus katilinės patalpoje turi būti natūralaus vėdinimo šachta. Tai mane stipriai nuliūdino.
Be 'šaltos skylės name', klausimas del sandarumo. Ar su tokia skyle lubose įmanoma pasiekti A+ sandarumo reikalavimus? Galbūt reikia statyti labai sandarias duris atskiriancias katiline nuo visu kitu patalpu? Gal kas buvote su tuo susidūrę ir egzistuoja alternatyvių sprendimų (nekeičiant šildymo sistemos)'?
Dekui
Be 'šaltos skylės name', klausimas del sandarumo. Ar su tokia skyle lubose įmanoma pasiekti A+ sandarumo reikalavimus? Galbūt reikia statyti labai sandarias duris atskiriancias katiline nuo visu kitu patalpu? Gal kas buvote su tuo susidūrę ir egzistuoja alternatyvių sprendimų (nekeičiant šildymo sistemos)'?
Dekui
Viena ausimi girdėjau, kad naturalaus vėdinimo galima nedėti, jei įrengta signalizacija su dujų nuotėkio davikliu + dujų trasos uždarymo pavara. Cibulis kažkada svarstė dujinio šildymo įrengimą, buvo rimtai įsigilinęs į reikalavimus, gal dar pakonsultuos tiksliau.
QUOTE(Verteris @ 2015 08 26, 17:40)
Viena ausimi girdėjau, kad naturalaus vėdinimo galima nedėti, jei įrengta signalizacija su dujų nuotėkio davikliu + dujų trasos uždarymo pavara. Cibulis kažkada svarstė dujinio šildymo įrengimą, buvo rimtai įsigilinęs į reikalavimus, gal dar pakonsultuos tiksliau.
Tai kad jis buvo priėjęs išvados, kad privalai daryti natūralų vėdinimą toje patalpoje.
Papildyta:
QUOTE(viniuz @ 2015 08 26, 15:47)
Be 'šaltos skylės name', klausimas del sandarumo. Ar su tokia skyle lubose įmanoma pasiekti A+ sandarumo reikalavimus? Galbūt reikia statyti labai sandarias duris atskiriancias katiline nuo visu kitu patalpu? Gal kas buvote su tuo susidūrę ir egzistuoja alternatyvių sprendimų (nekeičiant šildymo sistemos)'?
Dekui
Jei tai pilnai atskirta patalpa nuo visų gyvenamūjų, tai sandarumą gerą pasiekti manau, kad įmanoma.
QUOTE(mintas @ 2015 08 26, 20:51)
Tai kad jis buvo priėjęs išvados, kad privalai daryti natūralų vėdinimą toje patalpoje.
Papildyta:
Jei tai pilnai atskirta patalpa nuo visų gyvenamūjų, tai sandarumą gerą pasiekti manau, kad įmanoma.
Papildyta:
Jei tai pilnai atskirta patalpa nuo visų gyvenamūjų, tai sandarumą gerą pasiekti manau, kad įmanoma.
Katilinė šiuo atveju yra pačiame name ant to paties plokščio pamato. Kažkaip atrodytų logiška, kad sandarumo testo metu būtų atidaromos visos vidaus durys, nes matuojamas viso namo, o ne atskirų patalpų sandarumas. Atviras natūralaus vėdinimo kanalas tokiu atveju taptų neįkandama kliūtim.
Turint omeny, kad A klasė neužilgo bus privaloma, toks dujininkų reikalavimas (be alternatyvų) turėtų ženkliai sumažinti naujų namų pajungiamų prie dujotiekių kiekį.
QUOTE(viniuz @ 2015 08 26, 21:43)
Kažkaip atrodytų logiška, kad sandarumo testo metu būtų atidaromos visos vidaus durys,
Jei į katilinę iš gyvenamųjų patalpų durų iš vis nebūtų, nebūtų ką ir atidarinėti
. Ta patalpa būtų kaip lauko sandėliukas, dviračiams, žolepjovei ir pan.
QUOTE(viniuz @ 2015 08 26, 21:43)
Katilinė šiuo atveju yra pačiame name ant to paties plokščio pamato. Kažkaip atrodytų logiška, kad sandarumo testo metu būtų atidaromos visos vidaus durys, nes matuojamas viso namo, o ne atskirų patalpų sandarumas. Atviras natūralaus vėdinimo kanalas tokiu atveju taptų neįkandama kliūtim.
Turint omeny, kad A klasė neužilgo bus privaloma, toks dujininkų reikalavimas (be alternatyvų) turėtų ženkliai sumažinti naujų namų pajungiamų prie dujotiekių kiekį.
Turint omeny, kad A klasė neužilgo bus privaloma, toks dujininkų reikalavimas (be alternatyvų) turėtų ženkliai sumažinti naujų namų pajungiamų prie dujotiekių kiekį.
Teoriskai kanala po pridavimo gali uzsandarinti, bet ziurint is saugumo puses del saves reiktu tureti ale duju detektoriu pajungta prie signalkes. Klausimas ar toks dalykas yra?
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 08 28, 10:44)
Teoriskai kanala po pridavimo gali uzsandarinti, bet ziurint is saugumo puses del saves reiktu tureti ale duju detektoriu pajungta prie signalkes. Klausimas ar toks dalykas yra?
Standartinis produktas, visi signalizacijų pardavėjai turi šalia dūmų daviklių. Tik jie šiek tiek skirtingi - vieni eina gamtinėms dujoms, kiti suskystintoms, tai reikia nesuklysti statant.
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 08 25, 09:35)
Turiu nepabaigta garazo stoga su mazu nuolydziu (15 laipsniu). Garazas nesildomas, garazo stogo siltinimas bus tarp gegniu ir truputi zemiau ju.
Cerpiu aprase matau, kad po cerpemis turetu buti vandeniui nelaidus pavirsius. Pardavejai nelabai sugeba ivardyti kas tai. Taigi galvoju gal siam reikalui tiktu priesvejine plokste ? Jei naudojama priesvejine plokste ar dedasi kazkur dar difuzine plevele? Koks turetu buti sumustinis einant nuo gegnes link cerpes? dekui
Cerpiu aprase matau, kad po cerpemis turetu buti vandeniui nelaidus pavirsius. Pardavejai nelabai sugeba ivardyti kas tai. Taigi galvoju gal siam reikalui tiktu priesvejine plokste ? Jei naudojama priesvejine plokste ar dedasi kazkur dar difuzine plevele? Koks turetu buti sumustinis einant nuo gegnes link cerpes? dekui
15 laipsniu nuolydis praktiskai ribinis, aisku dar prklauso nuo cerpiu rusies kiek sniego ir vandens po jom pateks. Siuo atveju yra du variantai:
1 Virs plokstes paliekamas ventiliacinis tarpas (2.5-5 cm) ir virs jo dedama hidroizoliacine danga - kad ir ruberoidas, hidroizoliacine plevele, ... virsuj isilginis nubegimo bruselis 2.5 cm ir skersiniai bruseliai (resotke) cerpem tvirtinti pagal reikiama zingsni
2 Tiesiai ant plokstes klojama difuzine plevele, kuria galima kloti ant istisinio pagrindo (paprastai prasideda nuo 140 g/m2), o virsuj tas pats kas ir 1-ame variante.
Sveiki. kaip jum tokia mintis del vonios grindu sildymo.. Ar racionalu vasara su geoterminiu sildyti vonios grindis,kitus kambarius uzsukus? Cia dazytojas tokia genialia minti dave.. 
Neįsivaizduoju kaip reiktų:
1. nukrauti cirkuliacinį siubliuką, kad grįžtamo fluido temp į ŠS būtų bent kiek nors pakritus;
2. nukrauti ŠS, kad vos pasijungęs nesigesintų.
3. Nemanau, kad NVK bus daugiau 1,5.
Gerai, kad užsiminėt, dirbant pasyvaus vėsinimo programai, reiks užsukti vonių linijas
1. nukrauti cirkuliacinį siubliuką, kad grįžtamo fluido temp į ŠS būtų bent kiek nors pakritus;
2. nukrauti ŠS, kad vos pasijungęs nesigesintų.
3. Nemanau, kad NVK bus daugiau 1,5.
Gerai, kad užsiminėt, dirbant pasyvaus vėsinimo programai, reiks užsukti vonių linijas
Dėl dujų pasvarstyčiau apie katilo statymą šalia namo, natūraliai ventiliuojamame, šiek tiek apšiltintame sandėliuke. Ten reikia išlaikyti pliusinę temperatūrą (šilta buferinė talpa po katilu), kaminas per sieną. Daugelis problemų atkrenta - langas, priešgaisrinės durys, natūrali ventiliacija...
Po čerpėmis dėčiau rimtesnę antikondensacinę (pvz Jutacon). Po ja antras vėdinamas tarpas su gerai vėdinamu kraigu ir priešvėjinė plokštė, į kurią atsiremia vata.
Bitumas suvarpytas vinimis taip pat nėra geriausia hidroizoliacija. Geriau skirčiau eurus epdm juostai, kad antikondensacinė neliestų medžio lotų ir tolygiai prisispaustų. Taip pagerėtų ne tik nelaidumas vandeniui bet ir plėvelės ilgaamžiškumas. Toks stogas virš gyvenamųjų patalpų tarnautų tik keliais metais ilgiau nei plėvelė, todėl ši vieta kritinė.
Priešvėjinių plokščių būna ir impregnuotų, todėl statesniems stogams iš bėdos galima ir be plėvelės išsiversti, o standartinė priešvėjinė plokštė labai puikiai įgeria visą ant jos patekusį vandenį.
Po čerpėmis dėčiau rimtesnę antikondensacinę (pvz Jutacon). Po ja antras vėdinamas tarpas su gerai vėdinamu kraigu ir priešvėjinė plokštė, į kurią atsiremia vata.
Bitumas suvarpytas vinimis taip pat nėra geriausia hidroizoliacija. Geriau skirčiau eurus epdm juostai, kad antikondensacinė neliestų medžio lotų ir tolygiai prisispaustų. Taip pagerėtų ne tik nelaidumas vandeniui bet ir plėvelės ilgaamžiškumas. Toks stogas virš gyvenamųjų patalpų tarnautų tik keliais metais ilgiau nei plėvelė, todėl ši vieta kritinė.
Priešvėjinių plokščių būna ir impregnuotų, todėl statesniems stogams iš bėdos galima ir be plėvelės išsiversti, o standartinė priešvėjinė plokštė labai puikiai įgeria visą ant jos patekusį vandenį.
QUOTE(saaba @ 2015 08 31, 10:53)
Neįsivaizduoju kaip reiktų:
1. nukrauti cirkuliacinį siubliuką, kad grįžtamo fluido temp į ŠS būtų bent kiek nors pakritus;
2. nukrauti ŠS, kad vos pasijungęs nesigesintų.
3. Nemanau, kad NVK bus daugiau 1,5.
Gerai, kad užsiminėt, dirbant pasyvaus vėsinimo programai, reiks užsukti vonių linijas
1. nukrauti cirkuliacinį siubliuką, kad grįžtamo fluido temp į ŠS būtų bent kiek nors pakritus;
2. nukrauti ŠS, kad vos pasijungęs nesigesintų.
3. Nemanau, kad NVK bus daugiau 1,5.
Gerai, kad užsiminėt, dirbant pasyvaus vėsinimo programai, reiks užsukti vonių linijas
vs tail vs Buna Kai visaziniai pradeda siulyti genialias mintis.
Mintis tokia kad visua daviklius suki ant minimumo,palieki tik vonia. Prie sistemos pajungta akumuliacine.
