Aeroterminis šildymas 2

Vakar būdamas lauke netyčia užtaikiau ant deice ciklo, kai siurblys buvo įpusėjęs šildyti boilerį. Kadangi boileris turėjo pakankamai šilumos, deice'as praėjo tiktai atbulinio srauto pagalba - kompresorius nebuvo jungiamas. Ko pasekoje atitirpimas vyko visiškai tyliai.
Kiek vėliau atitirpinėjant grindų šildymo režime, išėjau pasižiūrėt kaip viskas vyksta - atirpimas bendras buvo ~12 minučių. Pirmas 7ias minutes atitirpinėjo atbulinio srauto pagalba, kol temperatūra nukrito iki 22 laipsnių. Vizualiai matėsi kad bent jau iš išorės buvo beveik viskas nutirpę, apšalimo nesimatė, bet vistiek atitirpimas buvo pratęstas 5ioms minutėms kompresoriaus pagalba.

Tada pradėjau skaitinėtis apie akumuliacines talpas ir ką pasanosonicas dėl jų sako. Lankstinukuose yra prieštaringa informacija:
No buffer tank required as the Panasonic heat pump has an inverter
compressor which can regulate the capacity.

bet:

All heat pumps also require a buffer tank of approx 15 litres per kW so a typical 10kW heat pump requires a minimum of a 50/75 litre buffer.

Šių metų gegužę Panasonicas išleido 50 litrų akumuliacinę talpą, ir PR'e buvo toks sakinys:
Buffer tanks are used with air-source heat pumps to increase volume, provide storage and to prevent short cycling of the heat pump, thereby increasing system efficiency.

Parašiau dar šian Panasonico technikui iš Švedijos kokia reali akumuliacinės talpos nauda, gavau atsakymą:

- Accumulates energy itself. It will minimize the on/off of the heatpump, and also in case you're working against the domestic hot water tank you can assure that keeps giving service to the heating circuit.
- In defrost, the heatpump partly takes energy from the buffer and not from the installation itself.

Panasonico 50litrinė talpa kainuoja ~220 eurų, tai jeigu tai padėtų išvengti atitirpimo garsų, dėčiau didelį pliusą. Tik klausimas kaip tada su pajungimo schema? Dar vieno siurbliuko reikėtų?

Nelabai supratau, kaip buferine talpa gali itakoti atitirpinimą?

Mano galva, buferine tam, kad ŠS neimtu/neduotu silumos/salcio i sildymo sistema (pvz kolektoriu), nes tokie ciklai buna. Viskas maisytusi joje....

Man gamintojai irgi išanalizavo mano ŠS pajungimo schemą, nurodė galimas klaidas dėl srautų, boilerio vėsinimo. Reiks pagalvot ir perdaryt.

Man matematika nesueina - jei 15 litrų per kw, tai kodėl teigiama, kad 10kw ŠS reikia 50/75 litrų (o ne 150l) talpos?

Tos firminės talpos kaina gan įdomi. O tai paprastas dražice (ar išvis lievas kinietis) 50L boileris tos pačios funkcijos neatliks? Ten nebent kažkaip sužaista kitaip su padavimo/paėmimo lygiais - boileryje š.v. apačioje, k.v. iš viršaus, buferinėje gal kitaip sudėliota.

Atitirpinimo metu aeroterminis ŠS kaitina ne namus, bet savo išorinį apledėjusį bloką siurbdamas šilumą iš boilerio ar grindų. Jeigu būtų buferinė talpa, tai ŠS paimtų šilumą iš jos ledo atitirpinimui ir neatvėsintų boilerio/grindų per tas 10-15min.
Atitirpinimo metu šiluma imama iš namų į lauką, kad sumažina COP, bet neaišku ar tai atsispindi gamintojų pateikiamuose COP grafikuose. Tikriausiai, kad ne. Neaišku kiek kWh ŠS paima iš namų į lauką kiekvieno atitirpinimo ciklo metu, bet tai juntamai numuštų ir taip ne stebūklingą COP.
Papildyta:


Samatiokui reikalingi du vamzdžiai. Jeigu vienas uždarytas trieigio, tai samatioko nelieka. Vienu d20 vamzdeliu gi neteka dvi priešingų krypčių srovės.

Na ten yra žodis, "minimum"
Dėl talptos nežinau, nesugebėjau rasti kažkokių brėžinių ar panašiai apart vienintelio paveiksliuko

tinka elementarus boileriukas, tik 2 iejimai, 2 isejimai turi but
kinieciai ir rekomenduoja 20 ltr/kw, bet talpas gamina 50, 80, 100 ltr
pvz. http://www.elmitra.l...lys-oras-vanduo



Papildyta:
Tai šitas suprantama, tam BT ir pagelbėtų.

Gal nesamatioku, bet problema - griztamu vamzdziu suejimo taškas. Na sunku paaiskint be schemos, bet kinieciai maladiecai - išanalizavo, suskaičiavo nuostolius

Susidūriau su tokiu niuansu, apie kurį ankščiau net nepagalvodavau. Prie mažesnio diametro boilerių paprastai jungiasi mažesnio diametro vamzdžiai, t.y. kuo mažesnis boileris, tai tikėtina, kad ir jo pralaidumas bus mažesnis.
Papildyta:


Čia Cibulis kartą buvo pristatęs analizę apie ŠS, tai pamenu buvo fiksuotas niuansas, kad trieigiai vožtuvai ne sandariai perjungdami uždaro srautus, tai gali būti viena iš problemos priežasčių.

Vis tik įdomu, kas paaiškės dėl Arkavos pastebėtos problemos. Jei teisingai supratau, pas mane identiškas pajungimas.
Papildyta:


Štai jums ir kinietiška produkcija, kinietiškas servisas
Papildyta:
Užėjo kalba apie elektromagnetinius vožtuvus ir man iškilo klausimas, o kodėl mes naudojam trieigius vožtuvus, o ne du elektromagnetinius?

Na jie nepripazino, kad trieigis gali nepilnai uzdaryt Is pradziu siule pakeisti jo valdymo/uzsidarymo trukme - 1-6 min.. Nepadejo.
Tada nusiunciau foto, kaip pajungta (aisku jungiant nepagalvota, o ir situacija tokia - zodziu reikia tobulint).
O ju analize:

Kol nebus dviejų identiškų namų su identiškomis sąlygomis ir vienodais ŠS tol sunku bus ir palyginti, o bet tačiau, grubiai teoriškai bandžiau paskaičiuoti...
Skaičiavimus atliekant imu šias sąlygas:
1) per mėnesį namo temperatūrai nuo 19 laipsnių iki 21 laipsnio sušildyti tik naktimis ar tik dienomis sunaudojama 1000kWh; prie didesnio minuso atitinkamai 1200kWh, prie didesnio pliuso 800kWh, logiškai prie didesnio minuso paduodamas karštesnis termofikatas, prie didesnio pliuso vėsesnis.
Boilerio vandens (+55) ruošimo COP nevertinau, nes vis tiek neįmanoma viso boilerio vandens pasiruošti tik dieną arba tik naktį, o naudoti ryte vakare ar kitu metu, todėl skaičiuoju tik termofikato šildymą.

2A) skaičiavimams naudojau Mitsubishi 7,5kW modelį kurio (paduodant vandenį +35 laipsnių) COP prie -10 laipsnių yra 2,47, prie -7 laipsnių yra 2,90.
Taigi naktimis prie -10 ir 2,47 COP sunaudojama 1200/2,47= 486kW elektros energijos, kas prie „elektrinės viryklės“ naktinio tarifo gautųsi 486*0,1= 48,6 euro.
Dienomis prie -7 ir 2,90 COP sunaudojama 1200/2,9= 414kW elektros energijos, kas prie „elektrinės viryklės“ vienos laiko zonos gautųsi 414*0,127= 52,6 eurai.
Skirtumas per mėnesį ~4 eurai.

2B) skaičiavimams naudojau Daikin 8kW modelį kurio (paduodant vandenį +30 laipsnių) COP prie -2 laipsnių yra 3,23, prie +2 laipsnių yra 3,51.
Taigi naktimis prie -2 ir 3,23 COP sunaudojama 1000/3,23= 310kW elektros energijos, kas prie „elektrinės viryklės“ naktinio tarifo gautųsi 310*0,1= 31 euras.
Dienomis prie +2 ir 3,51 COP sunaudojama 1000/3,51= 285kW elektros energijos, kas prie „elektrinės viryklės“ vienos laiko zonos gautųsi 285*0,127= 36 eurai.
Skirtumas per mėnesį ~5 eurai.

2C) skaičiavimams naudojau tą patį viršuj minėtą Mitsubishi 7,5kW modelį kurio (paduodant vandenį +25 laipsnių) COP prie +7 laipsnių yra 5,24, prie +12 laipsnių yra 6,16.
Taigi naktimis prie +7 ir 5,24 COP sunaudojama 800/5,24= 153kW elektros energijos, kas prie „elektrinės viryklės“ naktinio tarifo gautųsi 153*0,1= 15,3 euro.
Dienomis prie +12 ir 6,16 COP sunaudojama 800/6,16= 130kW elektros energijos, kas prie „elektrinės viryklės“ vienos laiko zonos gautųsi 130*0,127= 16,5 eurai.
Skirtumas per mėnesį ~1,2 euro.

IŠVADA: šildymo sezonas trunka ~7 mėn, vidutinė šildymo sezono temperatūra ~0, todėl vidutinis sutaupymas turėtų būti pagal 2B variantą, t.y. 5 eur/mėn * 7 = 35 eur per sezoną. Jei daug maž šitie grubūs skaičiavimai teisingi, aš asmeniškai nesirinkčiau naktinio tarifo dėl patogumo, kad nesukti galvos ir nelaukti nakties ar savaitgalio dėl šių prietaisų jungimo: orkaitė, kaitlentė, skalbenkė, fenai, virduliai, boilerio el.tenas ir kiti smulkesni prietaisai. Juk nelauksi grįžęs iš darbo nakties, kad pasidarytum vakarienę ar kt. Stambesnieji minėti prietaisai naudoja po ~2kW galios, todėl sutaupymas ant ŠS naktiniu tarifu, gali su minėtais prietaisais dieną sąskaitai pagal dieninį tarifą duoti priešingą efektą.

Nžn ar teisingi čia mano pamąstymai ir skaičiavimai? jei kas turit ką pridėt - prašom

O jei naktį šilčiau nei dieną?

O turi kur nors tokių dienų statistiką.. ? tada galima būtų koreguoti skaičiavimus... bet manau tokių dienų/naktų tikrai mažuma, nes saulė dieną duoda šilumos, plačiau galėtų pakomentuoti klimatologai...

manau taviskiai skaiciavimai puse bedos, tik esme, kad retas namas bus, kuris suvartos tiek mazai energijos, per salciausius menesius uz sildyma, bus tikrai didesnes nei 48.6 eur. reiktu dauginti visa tai is 1.5 karto.
pas mane namai planas, naktine 0.092, dienine 0.125
tarkim prie jusu skaiciavimu i menesi sutaupom 7 eur, tai yra 20% mažesni kastai. ne stebuklai, bet tai kompfortui nieko neitakoja, pats SS automatiskainustacius miega diena, beto ir sutaupom.
skaiciavimai 3 varianto, manau yra klaidingi, nera dar tokio orinuko, gal net ir geotermos SS kuris spaustu 6,16 cop, mitsubishis max 4,7 spaus , bet neesme.
sutaupymas 50 eur. cia siltam namui, saltesniam gali 75 ir 100 eur nest, tad kodel nesutaupius tokios sumos, karsta vandeni ruosti manau yra labai tikslinga ryte, kur naktine energija yra pigesne