QUOTE(mintas @ 2015 08 03, 17:57)
Teisingai žodžio prasmė ta, tik vienas dalykas, jūs kalbate apie šildymo sistemos inerciją, aš apie namo vidaus temperatūros inerciją...
Mintai, kalbant apie vidaus temperatūra namuose, turime omenyje
oro temperatūrą. Kokia ten sienų temperatūra yra visiškai neįdomu, nes mes jų nečiupinėjame, o visi musų pojūčiai priklauso tik nuo tuo, ar šiltas oras supa mus, ar šaltas. Taigi, vidaus temperatūra praktiškai neturi inercijos, nes oro šilumos imlumas yra labai mažas. Pakanka vos 3 Wt, tam kad pašildyti kubą oro per 10 laipsnių. Pasikeitus šilumos pritekėjimo/praradimo balansui oro temperatūra labai greitai keičiasi.
QUOTE
Ok, kad nesikabinėti prie žodžių reikšmės, siūlau paimti pavyzdžiui realius gyvenimiškus pavyzdžius, kad visiems būtų suprantama...
Manau nereikia aiškinti, kuriame name temperatūra bus pastovesnė net ir saulutei pašvietus į patalpų vidų?
Jei suprasite žodžio prasmę - suprasite į pačio proceso prasmę.
Manau jums niekad niekas nepaaiškino, ką turima omenyje, kai šnekama apie masyvių sienų akumuliacines savybes ir kad tai neturi nieko bendro su pastovia temperatūra.
Jei patalpose nėra (ar yra, bet - nepakankamas) šilumos šaltinis, tada sukaupta sienose šiluma tampa papildomu šilumos šaltinių ir tai neleidžia atvėsti orui taip greitai. Tai yra: diena turėjote šilumos poreikį 1kW ir, tarkim, radiatorius tiekė tą 1kW. Vakare poreikis padidėjo iki 1.5kW. Radiatorius prastai reaguoja, padidino savo galią tik iki 1.2KW ir oro temperatūra ėmė kristi. Nukrito, tarkim, per 1 laipsnį. Tuomet, šaltesnis oras, prisilietęs prie šiltų vidinių sienų truputi įšyla, gaudamas, sakykim - 150 Wt šilumos. Taigi, oro temperatūrai nukritus per 1 laipsnį, suminė šildymo galia tapo 1.35 kW ir temperatūra patalpoje pradėjo kristi ne taip greitai. Po kurio laiko, kai temperatūra nukris dar per 1 laipsnį, temperatūrų skirtumas tarp sienų ir oro padidės dvigubai, tad dvigubai padidės ir šilumos atidavimas. Sienos jau atidavinės 300Wt, visumoje gausis reikiami 1.5kW ir oro temperatūra daugiau ne kris. (Bet, nepamirškite, kad jį yra 2 laipsniais mažesnė nei reikia!)
O, kai šildymo pakanka ir jis sugeba operatyviai reaguoti į visus šilumos poreikio pokyčius, sukaupta sienose šiluma neturi jokios įtakos.
Geriausias pavyzdys vasarą. Jei staiga lauke pakilo temperatūrą, tas karštas oras veržiasi į vidų, susimaišo su ten esančiu oru ir atitinkamai kyla temperatūra patalpoje, tai sienos "įsijungia" kondicionieriaus režime, kadangi kito kondicionieriaus nėra. Šio "kondicionieriaus" veikimas tapo galimas dėl tuo, kad oro temperatūra viduje pakilo juntamai aukščiau už sienų temperatūrą. T.y. - apie jokį temperatūros stabilumą mes negalime šnekėti, kadangi iš pradžių oro temperatūra patalpoje turi pakilti, o tik po to kai atsiranda temperatūrų skirtumas, sienos pradeda imti sau dalį šilumos, neleidžiant oro temperatūrai pakilti dar daugiau. Visas malonumas apsiriboja tuo, kad kuo masyvesnės sienos, tuo didesnė yra batareikos talpa, nuo kurios veikia šis "kondicionierius" ir kai sienos storos, jis gali veikti pakankamai ilgai.
...Aišku, po tuo teks tas sienai tiek pat ilgai aušinti, kad išvaryti iš jų visą tą šilumą, kiek jos spėjo sugerti. Bet tai vis gi geriau, negu visai nieko neturėti.
Visai kitas procesas vyksta, jei mes kalbam ne apie sienas, kurios ne turi aktyvaus šilumos šaltinio ir dirba tik kaip akumuliatorius, įsijungiantis tik tuomet kai pasidaro per karštą, ar per šaltą, o - apie grindinį šildymą. Čia akumuliatorius tik trukdo. Vietoje tuo,
kad energija būtų iškart perduodama į patalpą - iš pradžių "variklis" turi pilnai pripildyti "akumuliatorių", o tik kai akumuliatoriaus temperatūra pagaliau pakyla - tas pradeda tiekti šiluma į patalpą. Ir atvirkščiai - kai šilumos daugiau nebereikia ir jus išjungsite siurblį, kuris pylė į tą akumuliacinė talpą vandėnį (šiluma), tas vaduo iš bačkos dar ilgai bėgs, kol bačka ne pasidarys visiškai tuščia.