** Birželinukai, 40 namai **

nu vo kaip smagu, tik as kazkaip is niko taves nepamenu? ... primink ka

nu jo zinok atsirado antra dukryte ir vel norisi bendraminciu pabendrauti, info pasidalinti

o kodel pykai, as tai tik dziaugciausi jei tik pirktu nama tevai

Sveika, junkis , tik kad silpnai SM bendraujam.

Kaip nėštumas praėjo, gimdymas? kaip maitini?

Nikas mano tas pats kitaip ir neatsiminsi manes, nes i tuos susitikimus neidavau as
Jau as po ano karto sakiau i sm nebelysiu, nes kai uzsikabliuoji, tai lieka ir kambariai netvarkyti Ale va, rupke, neiskenciau Jau sedziu birzelinukuose nuo nestumo pradzios

Man buvo 12 ir iš miesto į kaimą kur nė vonios nei wc nebuvo ištrėmė pasaulio pabaiga visi "kaimiečiai " Dabar kitaip atrodo o tada žinau rėkiau kad negana iš Kauno išvežė dar ir į kaimą

Nu 12 ir as buciau pykusi

nu i gerai, vo patarimai , pasiguodimai ir t.t.

Sveikos!

Mes grįžtam po 2 savaičių atostogų ir gyvenimo be interneto. Pusę Lietuvos apkeliavom, spėjom paatostogau Pervalkoj, Klaipėdoj, pas vienus senelius ir pas kitus.
Na, nepasakyčiau, kad bent kiek pailsėjau, bet motinystės patirties įgijau. Nepasakyčiau, kad mažyliui patiko visos kelionės ir naujos vietos. Kaskart į normalų grįžta po persikraustymo tik po poros dienų, tad zirzaliojimo ir rėkimo gavau tiek, kiek per 1,5 mėn iki tol kartu sudėjus nebuvo. Atostogavom kartu su mama, tai dar ji vis pagrauždavo, kam vaikui čiulptuko neduodu, kaip aš jam gyvenimo malonumą atimu, ypač vakarais, kai vaikas irzaliojasi, mama apie čiulptuką vapa, o vyro ir jokio palaikymo šalia nėra (vyras atostugų negavo vasarą), tai galvojau protas nučiuoš. Duočiau aš jam tą čiulptuką, jei jis normaliai krūtį žįstų, bet kadangi vis dar naudojom antspenius plius jaučiau, kad vaikas net ir tą antspenį vis blogiau ima, tai bijojau aš to čiulptuko.
Žodžiu, pradėjo man vaidentis, kad pieno mažėja, nes krūtys jau labai retai kietos ir pilnos būna. Aišku, raminau save, kad turi gi kada nors pieno gamyba susireguliuot ir litrais - fontanais nebebėgt. Vis pakontempliuodavau apie Sumituką, kaip ji su naujagimiu ir dar dviem mažyliais keliavo ir net pailsėti sugebėjo ir supratau, kad aš taip nesugebu.
Žodžiu, išgąsdinta "pieno mažėjimo" ir vaiko vis blogėjančių žindymo įgūdžių, nusprendžiau trūks-plyš mesti antspenius. Siūlydavau krūtį prieš ir per maitinimą be antspenio, bet vaikas tik raukėsi ir protestavo. Tada jaučiausi atstumta savo pačios vaiko ir stresas tik augo. Galų gale prieš porą dienų nusprendžiau išbandyti iki tol man keistai atrodžiusį patarimą - prisileisti vonią vandens, užsidėti vaiką ant krūtinės ir atgaminti jam gimimo patirtį ir refleksus. Na, man atrodė, kad šurum-burum kvepia tokie patarimai, bet pagalvojau, kad blogiausiu atveju tiesiog išsimaudysim kartu su vaiku ir blogiau vis tiek nebus. Bet didelei mano nuostabai, mažiukas paguldytas vandeny man ant krūtinės susirado krūtį, spenelį ir ėmė žįsti. Per pastarąsias dvi dienas antspenį panaudojom tik 2 kartus, kai buvo labai neramus ir nesugebėjo paimt krūties. Aš taip mumis abiem didžiuojuosi!!! Ir pati jaučiuosi atsigaminusi po gimdymo patirtą džiaugsmą savo vaiku ir euforiją.

Skaičiau porą paskutinių puslapių apie sauskelnes, tai va - apie mėnesio amžiaus būnant pirmą kartą supratau, kad vaikas nerimsta dėl nešvarių sauskelnių ir dabar matau, kad apsidariusiam būti jam nepatinka.

Ėmiausi dabar bandyt natūralią kūdikių higieną ir po trijų dienų bandymų, kai vaikas vis apsidirbdavo ant vystymo stalo po mano bandymo jį nukakint į kriauklę, šiandien jis pirmą kartą "pataikė" ir pakakojo į kriauklę. Čia viena draugė mane paragino, kad bent kakot išmokyt vienu metu ir į kriauklę labai apsimoka ir nėra labai sudėtinga. Su sisiukais sudėtingiau, tad nežinau ar užsiimsiu, bet su kakučiais jaučiu gana didelę motyvaciją. Sako, kad taip auginami vaikai ir ant puodo daug anksčiau išmoksta. Žodžiu, nuo pabandymo neskaudės, manau.

Oi, kaip smagu būti pasiilgtai! Norėjau parašyti prieš išvažiuojant, bet taip sunkiai ruošėmės ir vėlinomės, kad nespėjau.



Vat, vat... aš irgi per atostogas patyriau daug ką, ko namie nebūdavo. Pradžioj irgi vis kartojau, kad geriau būčiau namie likus, bet paskui pamąsčiau, kad turi gi kada nors vaikas pradėt pratintis prie kintančios aplinkos. Sumąsčiau, kad "nėra to blogo, kas neišeitų į gerą" ir kažkaip išgyvenau tas atostogas.
Sumitukas man pataikė vieną blogesnių vakarų sms'ą parašyt. Rašiau jai ilgą ir graudžią žinutę, bet kažkaip iš to liūdesio kažką sumakliavojau ir neišsisiuntė. Tą vakarą Faustas tris valandas prarėkaliojo, ko niekad nėra daręs, mama iš paskos vaikščiojo ir sakė, kad jam labai labai čiulptuko reikia, o pusseserė sakė, kad kaip tik turi vieną mažą, gali tuoj išvirinti ir duoti. O man nesisekė niekaip jo pamaitinti, nors pagavęs mano pirštą ėmė čiulpti ir nurimo. Tada pradėjau mąstyti, kad gal jam tikrai čiulptuko reikia, gal aš jau visai nieko nebesuprantu... o kaip su maitinimu krūtimi... jei prie antspenio taip lengvai priprato, tai kaip bus gavus čiulptuką?

Oooo, sveika sugrįžus, Arven! Nuo mėnesio čiulptukas nieko neturėtų blogo su žindymu padaryti. Tu nebandei duoti? Aš duočiau, jei matyčiau, kad l neramus ir vaikui reikia kažkurį momentą ir jis mažiau verkia. Tiesą sakant, kai vyras žiūrėdavo mažę vakarais buvo įkišęs vaikui nuo antragimės užsilikusį čiulptuką, kurio ji nečiulpė. Ir ji čiulpė....bet ji taip retai būna nerami, kad jis nebūtinas

Arven, as pirmagine irgi auginau be ciulptuko, bet ji man buvo megeja pakaboti ant kruties, o as ir leisdavau. Si mergyte pavalgo greit, o tada jau koncertuoja! Tai be ciulptuko neisiverstumem mes. Nors ir tai ne visada isiulau, bet bent uzmiegam be dideliu asaru. Beje, maitinimui, manau, itakos neturi jokios, ypac dabar, kai jie jau ismoke yra zisti. Pirmagime maitinau virs 2 metu, sia gal siek tiek maziau maitinti planuoju ;-)

Ech tos gaivios rugpjūčio naktys dangus pilnas žvaigždžių, groja žiogai, kvapni arbata ir šiltas pledas pas mamą verandoje trūksta tik vyro dviejų mėnesių proga mažasis sau ilgiausių metų dainavo nors kai promociute buvo pasistengė būti ramesnis išsikepem mesytes lauke tortas buvo visas balius

Šiandien ilgai šnekėjau su mažuoju aiškinomės kad negražu prieš miegą taip verkti, kad ir pamyluotas ir panesiotas, ir dainelė padainuota ir nėra čia ko taip raudoti. Tai vyras klausė klausė ir tik lūpą patempe ir vėl beeee tada gavo papildoma dozę pieno ir užmigo. Vis kažkaip nesusisnekam mudu nu bet teks kažkaip rast bendrą kalbą

Arven aš nuo pradžių duodu čiulptuką ir jokių rimtų bėdų su žindymu,bet čia jau tau spręsti ir nesileisk būti spaudžiama. Kiek aš per šį laikotarpį Lt prisiklausiau kad vandens duočiau tai net baisu ir visi kas netingi aiškina kad nuo to vaikas rėkia. O šiandien močiutė pasakė kad jo "kiaušiukai " į vietą statosi todėl toks neramus ir joks čia pilvas va