QUOTE(versus @ 2015 08 16, 08:44)
Arven, sveika sugrįžusi! Vakar tave prisiminiau, kai maitinau valtyje vidury ežero

Kažkokia nereali, įspūdinga patirtis su vonia, širdis virpa net skaitant, o geriausia, kad rezultatas toks stulbinantis. Nebuvau girdėjusi tokio būdo net. Aš visada svajojau vonioj su dukruže išsimaudyt, bet to nedariau, kol kraujavimas nebuvo pasibaigęs. O dabar, kol atostogaujame, jau kelis vakarus su dukra prausiamės kartu duše - labai labai intymu ir artima, jausmas man beveik toks, kaip žindant!
Dėl pieno mažėjimo - mano krūtys jau irgi nebebūna perpildytos, kietos, net jei naktį ilgai miega dukra, bet pieno visada būna - tai čia, matyt, susireguliavo jau viskas
Aš savaitę taip pat leidau kaime, be vyro, pas tėvus, tai, nors mamą myliu iki begalybės, bet pažadėjau sau tyliai greitu metu taip nebedaryti

nes patarimų gavau daugiau, nei man reikėjo, nei galėjau ištvert nesinervindama. O čiulptukas iš viso atskira tema - vyro mama vis primena, kad nustočiau kankint vaiką ir duočiau jau. Aš dar neduodu
Bet valio, kad ištvėrei atostogas!
Nu, aš toj vonioj irgi apšalus buvau. Šiaip besijaudindama dėl to žindymo tiek perskaičiau, kad tuoj galėsiu eit laikyt žindymo konsultantės kursų. Bet būtent šitas patarimas man kažkoks nerealistiškas atrodė, o jis ir suveikė.
O dėl pieno, tai iš tikrųjų pas mane labai svyruoja. Būna dienų kai minkštos, o šiąnakt ir šiandien visą dieną su sprogstančiom krūtim vaikštau. Naktį vaikis bežįsdamas metė krūtį, tai šovė srovės į visas puses, net vyras nuo dušo pabudo.

Ryte labai žvengėm abu, kad pavadinimas "pieno lazeriai" mums įgijo kitą prasmę.
Šitas reiškinys tai mane rimtai erzina, nes jei kurs nors būnant vaikas išmeta papą, tai man belieka tikėtis, kad aplinkiniai mandagiai apsimes kad nepastebėjo..
Vakar vyrįas vėl įkalbino savaitgaliui pas draugus į sodybą išlėkt ir šįkart jau buvo visai nieko tas atostogavimas - galima priprast.
QUOTE(sumitukas @ 2015 08 16, 15:15)
gera tave skaityti, džaiugiuosi nauju sėkmingu bandymu
dėl popkio tai jeigu tik aplinka spaudžia, tikrai neduočiau, jeigu pati jauti poreikį ,. bet laužaisi iš kažkokių natūralistinių idėjų - tai nustočiau laužytis, nebe tas amžius, kad su žindymu problemų atsirastų
dėl papų reikalų - minkšti papai, nebėgantys fontanai, jausmo kaip atiteka pienas nebuvimas, vaiko rėkimas žindant, siukiojimasis nuo papo, tankus valgymas - NE pieno nebuvimo požymis

sveikinu jums susiregulaivo pieno fabrikas;)
dėl kakinimų ir sysinimų ant kriauklės, man tai asmeniškai žaidimas, kai namie leidžiu turbūt 20procentų dienos, paprasčiau sauskelnę užmovei ir nesuki galvos režimas
dėl ankstyvojo rpatinimo ant puodo - vieni tiesiog ima ir supranta anksčiau, kiti vėliau, kiti anskti supranta, bet tyčia nedaro kaip reikia, tai jeigu pirmasis atvejis - kriauklė irgisavod arbą padarys
Aš tai kaip tik iki šiol nejaučiau tokio poreikio soskei - jis niekad be reikalo ant papo nekaba, nuraminimui, kaip kad kitos sako, jam papo neįkiši ir apskritai mažylis prie tinginukų, neaktyvistas žindymo klausimais.
Lankiau čia vakar draugės naujagimį, gimusį labai mažo svorio, tai tas toks aktyvistas - krūtį kad griebia, tai nebandyk atimt, o maniškiui reikia įsiūlyt ir dar pataikyt teisingai įkišt...
Bet pastarąsias 3-4 dienas jis ėmė tyrinėt savo kumštį ir kartais taip labai jau palaimingai jį graužia. Tai vat jei tokia elgsena dažnės, tai teks pirkti čiulptuką.
Gaila, kad kol kas dar žaislo pagriebt nemoka - turim daug visokių graužiamų gėrybių.
Kadangi pastebėjau, kad jis pakakoja vos ne kiekvieną rytą tarp 6 ir 8 valandos, tai išmokt nukakint į kriauklę man pasirodė kaip naudingas dalykas - susitaupytų sauskelnių ir vaikui kančios, jei pavyktų suformuot refleksą patupdytam virš kriauklės pakakot, nes dabar tai kartais jis ir porą valandų stena kol išstena. Toks baisiai rimtas ir susikaupęs visas...