Rusiški filmai ir serialai (XXXIV Tema)

Tikra Kažkada vazoje negyvą pelę esam radę

Tai kur filmo pavadinimas?

Cia man klausimas ? Jei taip tai esu jau ziurejusi Хорошие руки/2014, Другая женщина, Сила Веры/2013
Dabar ziuriu И в горе, и в радости/2014.
Jau minejau situos filmus

As turejau omenyje konkreciai ta kur su aktorium is Lyst ozydanyje

Tai kur isvardinau filmus visi su juo

ką tik baigiau - С любимыми не расстаются (1-4 серии из 4) (Екатерина Двигубская) / [2015, мелодрама - labai patiko
pasirodo, kad gyvenime ne tik pinigai yra svarbiausia, bet ir artimo sveikata

Sim@, sveikinimai su nuolatiniu, gerų kolegų.

Nieko neliūdnai, visą tai normalu. Tai laikina ir praeis.
Mane pamenu labai migdė, ir taip pat labai vargino toksikozė. Ir amžiais norėjau vynuogių.
O vanilės kvapo iki dabar pakęst negaliu, fu. Šis dalykas išryškėjo per nėštumą, tai ir iki dabar man tas kvapas nedraugas.
Kaip elgtis su kūdikiu- ir man tokios mintys buvo. Tarp vaikų 5,5 metų skirtumas. Lyg ir nedaug.
Bet galiu pasakyt, kad ir man viskas buvo naujai ir per nauja.
Čia jei tarp vaikų metai-du tai gal tuomet mamos nepajaučia skirtumo to.
Taip kad neimk į galvą. Viskas savaime, intuityviai. Pamatysi

Čia tinka ir mamom ir dukrom- esamai mamai, busimai mamai, busimai močiūtei...
Mes mamos viską jaučiam, išgyvenam.
Man labai labai patiko. Prieš porą metų skaičiau. Tai reali mama rašė.
Tik noriu nuo savęs pridurti, aš dukrų neturiu, tik sūnai. Kad lytis - nesvarbu. Mamos meilė ir rūpestis yra beribiai. Gražu. Šilta. Tobula... Ir labai gyvenimišką.
Ir tikrai Nanita, reziumė tokia, kaip ir rašei- kas bebūtų, kaip bebūtų, pliusų yra daugiau, visaip kaip.

< Vieną gražią ir šiltą popietę mes su dukra sėdime terasoje ir šnekučiuojamės.
Ji lyg tarp kitko užsimena, kad ji su vyru svarsto apie šeimos pagausėjimą. „Mes atliekame tyrimą“, pusiau juokais sako mano dukra.
„Kaip manai ar man reiktų kūdikio?“
„Tai pakeis tavo gyvenimą“, atsakau stengdamasi išlaikyti neutralų toną.
„Žinau“, atsako dukra, „nebegalėsiu ilgiau pamiegoti savaitgaliais, nebeturėsiu spontaniškų atostogų.“
Tai buvo visai ne tai, ką aš turėjau omeny. Žvelgiu į savo dukrą bandydama nuspręsti, ką jai atsakyti.
Aš noriu, kad ji sužinotų tai, ko niekada nepasakys paruošiamosiose gimdymo pamokėlėse, ko ji neras knygose apie nėštumą, gimdymą ir buvimą tėvais.
Aš noriu jai pasakyti, kad fizinės gimdymo žaizdos užgis, bet tapimas mama paliks emocinę žaizdą, tokią gyvą, jog ją amžinai skaudės vos palietus.
Svarstau, kad reiktų ją perspėti, jog ji daugiau niekada nebeskaitys laikraščių nesvarstydama, „O kas jei tai būtų buvęs MANO vaikas?“.
Kad kiekviena lėktuvo avarija, kiekvienas gaisras persekios ją.
Kad kai ji žvelgs į badaujančių vaikų nuotraukas, ji svarstys, ar gali būti kas nors baisiau nei matyti savo vaiką mirštantį.
Pažvelgiu į jos dailiai nulakuotus nagus, stilingą kostiumėlį ir pagalvoju, jog visai nesvarbu kokia išsilavinusi ji yra,
tapimas mama ją pažemins iki primityvaus lokės, saugančios savo mažylį, lygio.
Kad skubus šauksmas „Mama!“ privers ją mesti iš rankų skaniausią desertą ar brangiausią krištolinį dirbinį nedvejojant nei sekundės.
Jaučiu, kad turėčiau ją perspėti, jog visai nesvarbu kiek metų ji investavo į savo karjerą, motinystė ją šiuo atžvilgiu apribos.
Ji gali suorganizuoti pačią geriausią vaiko priežiūrą, bet vieną dieną ji eis į svarbų verslo susitikimą ir galvos apie savo kūdikėlio mielą kvapą, šypseną, apsikabinimą...
Ji turės pasitelkti visus savidisciplinos išteklius, kad susilaikytų nuo nenumaldomo noro bėgti namo, tik tam, kad įsitikintų, jog jos vaikeliui viskas gerai.
Aš noriu, kad mano dukra žinotų, jog kasdieniai sprendimai daugiau nebebus rutina.
Kad penkiamečio berniuko noras eiti į vyrų, o ne į moterų tualetą McDonald‘e taps didžiule dilema.
Kad būtent ten, tarškančių padėklų ir šaukiančių vaikų apsuptyje, bus svarstomas nepriklausomybės ir savo lyties suvokimo klausimas prieš grėsmę,
jog gal tame tualete tyliai slepiasi vaikų priekabiautojas, o ji negalėsi būti šalia ir apginti.
Visai nesvarbu kaip greitai ji geba priimti sprendimus darbe, ji nuolat svarstys ir abejos ar tikrai gerai nusprendė būdama mama.
Žiūrėdama į savo gražuolę dukrą, noriu ją užtikrinti, kad labai greitai po gimdymo ji numes visus nėštumo metu priaugtus kilogramus,
bet jau gal daugiau niekada nebesijaus tokia pati.
Kad jos gyvenimas, dabar toks svarbus, praras svarbą kai ji susilauks vaikelio.
Kad ji bus pasiruošus paaukoti bet ką, net savo gyvybę, nedvejodama nei sekundės, kad tik išsaugotų savo atžalą, bet tuo pačiu ji tikėsis,
kad gyvens labai ilgai, ne tam, kad įgyvendintų savo siekius ir svajones, o kad pamatytų kaip tai padaro jos vaikai.
Aš noriu, kad ji žinotų, jog cezario pjūvio randas ar išryškėjusios strijos taps jos garbės ženklais.
Mano dukros santykiai su vyru pasikeis, bet ne taip, kaip ji dabar mano.
Noriu, kad ji suprastų, kaip dar labiau galima pamilti vyrą,
kuris atsargiai ir su dideliu atidumu keičia kūdikio vystyklus ar kuris niekada nedvejoja svarstydamas ar pažaisti su savo vaiku.
Manau ji turėtų žinoti, kad ji pamils jį dar kartą dėl priežasčių, kurios šiandien jai atrodytų visai neromantiškos.
Norėčiau, kad mano dukra pajustų tą ryšį, kuris atsiras su moterimis visais istorijos tarpsniais, kurios bandė sustabdyti karą, prietarus ir vairavimą išgėrus.
Norėčiau perduoti savo dukrai tą nenusakomo džiaugsmo ir pasididžiavimo jausmą kai pamatai savo vaiką pirmą kartą savarankiškai važiuojantį dviračiu.
Norėčiau išsaugoti jai tą nuoširdų kūdikio juoką ir krykštavimą, kai šis pirmą kartą paliečia minkštutį šuniuko ar kačiuko kailiuką.
Aš noriu, kad ji pajustų tą džiaugsmą, kuris yra toks tikras, kad kartais net skauda.
Mano dukros sumišęs žvilgsnis priverčia suvokti, kad mano akyse susikaupė ašaros.
„Tu niekada to nesigailėsi“, pagaliau aš atsakau. Tada paimu jos ranką ir stipriai suspaudžiu...>

Man taip pat
Kaip mėgstu sakyti (nes pati tuo tikiu)- visi visi pokyčiai tik į gerą.Nesudėtingas? Gal receptu pasidalinsi? Mažum ir aš pabandysiu, nes man rodos seniai ką ir bekepiau su varške. Pas mus nuo vidurvasario vos ne kas antrą ar trečią dieną pyragai kepami, tai nusibodo jau net. Na bet ką padarysi, jei šeima nori, prašo, tai ką bedarysi. Naminiai yra naminiai (pyragai). Su parduotuvės nėr ką lygint.Šakės, gyva. Užsimanė pasivaikščiot. Savižudė jeibogu. Bet galima taip ir infarktą gauti
Man tai darbe buvo irgi vienas bajeris, tik aišku ne su pelėm.
Vasara, karščiai nesvietni, žaibai, dundulis, tik blykčiojo viskas aplink.
Aš niekad nebijau tokių dalykų, ir namuos niekad nieko neišjungiu, kai tai vyksta.
Na ir darbe, kitam kabinete, mano kolege buvo ten prie kompo visko bezbožnai daug ko prisijungus- ir fotikas krovėsi, ir telefonas.
Jai buvo liepta viską išjungi. Nepaklausė.
O pas mane kabinete modemas stovi, ir virš stogo kad dunda, rodos stogas įgriūs nuo smūgiavimo.
Ir ką sau manai, sėdžiu sau prie kompo atsipūtus, ir kaip pylė man tas žaibo trenksmas į tą modemą,
aš nepajutau kaip nuo kėdės pašokau ir atsidūriau prie kabineto durų, čia buvo tik sekundės reikalas.
Net nepajutau kaip aš ten atsidūriau. O aš tokia ne iš bailių.
Bet jau smūgio būtą, tai mama negariuj Toks jausmas kad siena sugriūvo, ar koks automobilis įvažiavo.
Modemui, mano kompui- nieko, o jai vargšei kompo motininė plokštė sudegė.
Siaubas. Tą trenksmą dar ir dabar pamenu. Čia gal prieš porą metų buvo.

dėkui, tikiuos, kad viskas bus OK

a. Miela isorija
b. Aš irgi taip manau
c. Paprastutis Pyragas Šeštadienį teta pavaišino ir buvo toks skanus, kad ir aš užsimaniau išsikepti Tik kepsiu ryt ar poryt O datulių pragą irgi greitu metu kepsiu
d. Lauke jau šalčiau darosi, tai užsimanė kur šilčiau
Eina sau aš žaibo tik sukeliamų pasekmių bijau, kažkada vaiksėje su pusbroliu per lietų ir žaibą dviračiais namo važiavom Prieš kelis metus žaibas trenkė šalia tėvų namo, tai sugadino
modemą ir kompo pakrovėją

c. Išsisaugojau, Ačiū.
Ok, tik pranešk ar patiko, lauksiu Ir sakiau dar, kad namai Kalėdom pakvimpa kai jį kepi

Mano puskė sėdėjo savo sodyboj ant svetainės minkštojo kampo, o tos svetainės kamabry buvo rozėtės-
vienam kambario gale ir kitaip, o kampas palei sieną tarp jų.
Kaip pylė tas trenksmas, tai žaibo ar ten elektros srovė kaip dėjo iš vienos rozėtės į kitą,
kad jai palei nosį ta srove, vos atsilošt spėjo.
Matėm tą srovę plika akim. Mūsų ten daug buvo.
Bet blin, palei nosį pravarė. Ir juokinga ir nebe.
Visi pamenam lyg šiol. Čia gal prieš 7 metus buvo.

ir aš padariau Copy ačiū