Keistai nesuprantamas kaimynų elgesys

Lietuvos lenkai.

na bute tikrai jau senai gyvenus. net nezinau, kaip ten visi susidertina, man tai nuolatinis triuksmas...

Jeigu paveiksla kabindama gresi savaite sienas, tai gal reikia?
As maciau kazkokiam muziejuje paveiksla "Zalgirio musis" Tai jis toks didelis kad tikrai keliu dienu reiktu isgrezti kabinimus
Papildyta:

Koks skirtumas, kultura nesiskiria

Ne, nereikia.

Ar zinai, kad negali jokiu darbu daryt, jei pas kaimynus triuksmas virsija 45dB?

Siaip tai zmones ir snukius dauzo nebaudziamai, nes ir decibelus sunku pamatuot ir sunku nustatyt kas i snuki nakti dave.

Va butent tipiska lietuve prabilo, kad istatymai jai negalioja, nes matai jai paveiksla reikia pakabinti, ji savaite gali grezti.
Tai kodel dailusis radiatoriu kalinejimas turetu buti draudziamas... Ar lubu dailusis kalinejimas... Gali ir desimtmeti uztrukti

Gal turite patarimu, kaip elgtis situacijoje su kaimynais?
Iš tiesu tai jau įsisenėjusios bėdos, bet dažnai keliaudavau, nebūdavau namie. Tiesa, buvau palikusi rašteliu, kad šuo kaukia ir loja nuolat ir turėtu išspręsti ta problema.
Dabar būnu namuose ir nuo to nuolatinio šuns keliamo triukšmo nuo ryto skauda galva ir negaliu dirbti. Paskambinau pagalbos telefonu dėl šios situacijos. Įvykis buvo registruotas ir su manimi susisiekė policijos tyrėja dėl duomenu patikslinimo. Paaiškinau situacija ir klausiau, kaip siūlytu spręsti šia bėda. Ji sakė, kad susisieks su kaimynais ir paaiškins gyvūnu laikymo butuose salygas.
Šiandien pribloškė, kai suskambus duru skambučiui, atidariau duris ir persikreipusi moteriškė su piktu, lojančiu šuniu rankose, agresyviai paklausė, ar aš parašiau šmeižiantį pareiškima policijai. Atsakiau, kad pareiškimo nerašiau, bet kreipiausi dėl nuolat girdimo šuns lojimo, nes perspėjimai raštu nepadėjo. Ji buvo labai pikta, bendravo nemandagiai. Sakė, kad jos šuo ligonis, nevaikšto ir į lauka neina. Paprastai su tokiais agresyviais, nestabiliais net nebendrauju, bet tiesiog norėjau aiškiai ir trumpai pasakyti savo pozicija.
Dar bėda yra, kad kažkas naudojasi mano duru kodu tam, kad patektu į nama. Kiekviena diena po n kartu girdžiu pypsėjima domofone. Ir tada girdisi kylantis liftas, vėliau aukšte virš mūsu atsidarančios durys ir didelis lojimo triukšmas (tas pats šuo). Tai tuo pačiu paprašiau tos kaimynės, kad jos vaikai nesinaudotu mano duru kodu (pamenu, kažkada stebėjo, kai vedžiau jį, bet nepagalvojau, kad žiūrėjo į telefonspynę šiuo tikslu). Kaimynė garsiai pradėjo šaukti, kad man vaidenasi, nes jie turi savo koda ir vaiku turi tik viena, kuriam 20 m. 😀
Bet ir supratau, kodėl tas šuo isteriškas ir nenutylantis, kai tokia šeimininkė… Gaila, kad nenufilmavau - gal būtu taip nesiplaiksčiusi. Dar Iki šiol neteko taip matyti.

Jei pas mane ateitu tokia kaimyne, tai pasakyciau, kad nekvieciau, ir jei dar karta lis i akis - pati gali tapti ligoniu ir sunkiu. O jos sunpalaikis manes nedomina, gali nustipti ir ji pati gali.
Po to parasyciau pareiskima, kad verzesi i buta ir paprasyciau policijos ispeti, kad daugiau nedristu bendrauti tiesiogiai, nes gali buti smurtinis konfliktas.
Del triuksmo reikia rasyti rastu ir kiekviena diena. Tu pareishkimu turi buti daug. Reikia paremti irodymais, filmuoti. Reikalinga matuoti decibelus. Filmuoti matavima Nes triuksmas suvokiamas skirtingai...

Visokie matuokliai pvz LIDL pirkti - nieko nereiskia.
Va sitas is normalesniu
https://www.lemona.l...00-mastech.html

Bet reikia matuoti su kompensacine kreive (ten pasirinkimas A C) zemu dazniu lygiai gali buti didesni.

Kiekvienos paros laiku yra nustatytos ribos, be to skirtingos ribos atsitiktiniams garsams ir pastoviems. 35 - 50 dB Laiptinese normu nera ar jos didesnes

Visa tai reikia suprasti, issiaiskinti, tada visai kitaip reikalai judes.

Del Domafono, jei kazkas zino koda tai koks ten savas kodas? Lietuvoje domafonai yra primityvus, juos geriau atjungti. Kas ateis tegu telefonu skambina

Žinomos bėdos, tik mūsų kaimynų šuo staugdavo ir naktimis, taip iki 1-2 val nakties, užteko vieno policijos iškvietimo ir dabar vėliausiai 10 vakaro, kažkas grįžta namo. O būdavo ką pasakai- tai šuo nemoka būti vienas- tai ką čia mano bėdos. Kartą laukiau iš komandiruotės grįžtančios sesės, šuo baisiai staugė, pagaliau išėjau jos sutikti, o šeiminkas kuo ramiausiai su draugais plepa prie laiptinės durų, tai sakau: jūsų šuniukas nuobodžiauja. Anas tiesiai namo, po maždaug 5 min išeina su šuniu ir tas šunelis, jau tieisiai po artimiausiu krūmeliu pritūpė, vargšas į lauką nori, kai pagalvoju- tai galėtų išsivesti šunį į lauką ir bendrauti su draugais, o šunelis tuo metu pasivaikščios ir nelos. Aišku, pas jus kita situacija, bet ir mūsiškiai kol baudos negavo, nesuprato, kad šuns lojimas irgi triukšmas, sakydavo, kad mes šunų nemylim, todėl mums trukdo, bet kokia čia meilė, jei niekas su tuo šuniuku neužsiema, gyvūno turėjimas yra atsakomybė. Ten irgi tėvas vienas augina vaikus, žmona mirusi, dirba pamainomis, o vaikai jau paaugliai, ne visada pagalvoja apie šuniuko poreikius.
O dėl domofono- tai tikrai gal atsijunkit kuriam laikui, negalėdami įeiti į namą, atpras jums skambinti ir galėsit vėl įsijungti arba pasidomėkit, kad prižiūri domofoną (bent jau mes turim firmą, kuriai kas mėnesį mokam už telefonspynės priežiūrą), gal jie galėtų pakeisti jūsų kodą.

Mūsų name prieš keletą dienų "virė dramos". Iš 9 aukšto dešimtmetis berniukas į babulkas kažkuo paleido, lyg kažkokiom žolėm ar žemėm. Tai anos iškvietė policiją. Pirmiausiai pareigūnės atėjo pas mane (iš kur joms žinoti, kuris balkonas kuriam butui priklauso), sakau vaikų neturiu ir šiandien net nebuvau balkone, galiausiai išsiaiškinom, kad buvo išmesta iš kampinio įstiklinto balkono- tai dar ėjo įsitikinti, kad tikrai ne iš mano balkono (mano nei kampinis, nei įstklintas). Tai jau paskui nuėjo į teisingą butą ir apibarė vaiką už šiukšlinimą.
Sakau visi vaikais buvom ir mėtėm per balkoną į praeivius visokius daiktus: supuvusius obuolius. maišelius su vandeniu, gumines pirštines su vandeniu (paskui kaimynės bjaurėdavosi, kad primėta prezervatyvų, kaip sakant tas ir tas iš gumos, o kai suplyšta- tai nepasakysi kas). Kai kas mėtė kiaušinius ar šlapią toletpopierį. Bet niekas dėl to policijos nekviesdavo, daugiausia pasakydavo tėvams. Tėvai pabardavo, kurį laiką būdavo ramu, paskui vėl pradėdavom.
Čia gal dabar nauja mada kviest policiją kiekviena proga. Nuolat skundžiamės, kad neįmanoma sulaukti pareigūnų- tai gal jie ir būna išvykę į tokius iškvietimus, o į rimtus vėluoja atvykti.