ANGELŲ MAMOS

Man kazkaip atrodo kad zmogus to nepatyres,nu ka jis gali pasakyti. Kaip jis gali zinoti ka jaucia mama kuri neteko savo vaiko.  Pas psichologa nebuvau. Gal ir reikejo. O jeigu kiti man sakydavo kad reikia ja paleisti,kad reikia gyventi toliau ,labai pykau ir verkiau( net iki isteriku) ,ka jie gali zinoti kaip man blogai jeigu jiems taip nebuvo. As irgi galeciau pasakyti kad paleisk ,pamirks,o realiai tai viskas kitaip. Bet galvoju nu kodel as pas psichologa neejau,gal tikrai padetu su mintim tada. Aasta29,sutinku su Lauryte80,zmogus turi patikti. ( apie psichologa)

Na man padejo. Nors psichologe to nepatyrus. Bet jos specializacija butent buvo arbas su tevas kuriu vaikai susirgo onkologine liga,arba mire nuo jos. Tai kazkaip tikrai susideliojo mintys. Ir siaip ji man patiko. Galejau skambint bet kada. Kalbedavom jei reikdavo ilgiau nei priklauso.

... Su gimtadieniu Tavo Angelą, Bice..... 

Mamos! Merginos!moterys!aš nežinau, bet pasaulyje,čia žemėj kažkas darosi!DIEVAS yra!!!!! Aš supratau kad mintimis nužudžiau savo vaikuti. Aš nusidėjėlių nusidejele! Pamenu kai pagimdziau mergaitę, pagalvojau ar D neatims jos iš manęs už turėtus valymus?Pagalvojaui ir tiek.po to kai mergaitė na būdavo, miegodavo tam tokiam vežimo lopsy, aš taip pažvelgus pagalvodavau- lyg karste ji.per visą jos buvimo laiką taip esu pamanius gal tris kartus.prieš nelaimę, prieš viską maždaug savaitę laiko ėmiau galvoti ar negaliu būt nėščia. Šiaip dar reguliariai esirgau nes panelė dar manė valgė, bet paskutiniosios mm buvo rugpjūčio pabaigoje. Tą dieną kai jau dukrelė susirgo man jau tepe, dar pamenu paketus isidejau į tase. Bet tik vieną dieną tepe. Jau per laidotuves nebuvo nieko.po savaitės spalio 5 nubegau pas ginekologe klaust ką daryt nes vėl noriu vaikelio,mergytės, ji tada pasakė žiaurius žodžius esą ar nemanai kad nubaudė D?sakau manau.nu sako dbr atsigauk o nėštumą planuosi vėliau.dar ji manė patikrino ir viskas.o man kažko krūtys jautrios, dar tas  pienukas bėga paspaudus. Sakau nusipirksiu testą... Ir jis teigiamas!!!!!! Ar jūs įsivaizduojant?!man įdėjo D vaikelį vieną o kitą pasiėmė. Ar tai nemistika?bliaunu dabar, nežinau.. Džiaugiuosi, bet man taip kažkas keisto.vadinasi dar nestumas mažas jei gyd nematė. Negi mano dukryte sugrįš?o jei mergaitė? Isprotesiu...

Mano mažylė dar praeitą šeštadienio vakarą pesesi su broliu dėl medinio arkliuko ,ne pasidalino kuris pirmas supsis...nuejom miegoti,apie ketvirta val ryto pasokau kai ji apsivėmė.mes vis dar miegodavom vienoj lovoj,nes ji dar valgė mano pienuka.pajutau kad karšta,pamaniau kad dygsta dantys,tad idėjau paracetamolio žvakutės,temperatūra lyg nukrito,bet ji vis tiek muistesi,lyg verkė lyg kas,kaip man nejuto širdis kad katei blogai?!???apie pusė septynių nurimo,mes sukilimom astunta,o ji vis miegojo,sakau naktį davęs tai dabar miega.po kokio pusvalandžio paliečia kakta,vėl karšta,pamatavau temperatūra,rodė 40.3.pasirodė keistas kvėpavimas toks greitas,pamaniau kad plaučių uždegimas nes ne jokio nerimo nebuvo.sudaviau jai panadol sirupo,ji buvo bejėgė,visai tiesiog be jėgų.tada jau laukem  greitosios ,atvykusi tą medikė sako nepatinka ji man,ismovem į ligoninė,bet ten dar koridory laukiau su ją kokį penkiolika min,nieks neskubėjo priimt!po gyd apžiūros nuvedė į reanimacija,ji buvo leisgyve norėjo tik gulet,patys gyd dar nesuprato kas yra.man liepė išeiti.už reanimacijos durų pratupejau beveik tris val.niekas nieko nesakė.galiausiai atvažiavo vyras,tada jau kai durys atsidarė klausiau ar galim pamatyt vaiką.nenorom bet įleido.iejom ir pamatė savo mergytė lovoj,pajungta jau su visais aparatais.diagnozę menigokokas.pakirto kojas ėmė riedet ašaros,vyras iškart pabėgo irgi apsipyles asarom.sako reaniumuosi į Kauną jei ne pablogės,esą labai spaudimas šokinėja.klausiu ar išgyvens,ar yra vilties,nieko patys konkrečiai nežino,tikisi,esą viską ką galėjo padarė,tada paziurejau po anklode jau buvo išversta tom demem.už val ją isweze į Kauną. Manęs kartu nesiveze,esą ryte man geriau atvažiuoti,bet važiavau iš paskos su sesere.Kauną pasiekė prieš vienuoliktą,ją gaivino.už kelių minučių pasakė kad ištiko klinikinė mirtis,dar už kelių min pranešė kad ji mirė.vaiko netekau per dvylika valandų.negaliu ir nenoriu patikėti,nesitiki.kas drįso paimti iš manęs ją?kiekvienas rytas be proto sunkus,nieko nenoriu,nebera tikslų noru.

Bet kaip isgyvenat?šiandien kaimynė davė xanax tabletė tai tikrai geriau paliko,nes jau nuo ryto verkiau.ar jūs lanketes pas psichologus?

Va,jau nuo ryto byra ašaros. Nekenčiu savęs, manau kad pati per lekima,skubejima vis sakydavau oi nieko nespėju ,vis burzgiau kad netvarka namie per vaikus. Neįvertinau kokia tada buvau laiminga. Bjaurybe aš... Isikaliau kad pakeisiu tai ką padariau,supusių naują vaikuti ir nei pusė žodžio nedejuosiu kad sunku kad kažkas.lai nedrįsta man aiškinti kas kad nereikia,kad anksti ar dar.tik taip tik taip aš manau kad nuplausiu savo skausmą savo ilgesy savo kančią. Mylių ir sunų. Labai,bet skaudų kai jis Neklauso,nesupranta,nenoriu bartis ant jo.kitąsyk neišeina. Bet jis jau buvo išnešiotas, ismyluotas. O mažoji dar ne...ajajai negaliu,nebematau ką rašau...kaip jūs mamos išgyvenot???????

Taip,sako kad tik laikas gydo žaizdas.bet tas laikas lyg vietoj stovi.taip niekas nemiela taip nieko nenoriu

Mamos! Merginos!moterys!aš nežinau, bet pasaulyje,čia žemėj kažkas darosi!DIEVAS yra!!!!! Aš supratau kad mintimis nužudžiau savo vaikuti. Aš nusidėjėlių nusidejele! Pamenu kai pagimdziau mergaitę, pagalvojau ar D neatims jos iš manęs už turėtus valymus?Pagalvojaui ir tiek.po to kai mergaitė na būdavo, miegodavo tam tokiam vežimo lopsy, aš taip pažvelgus pagalvodavau- lyg karste ji.per visą jos buvimo laiką taip esu pamanius gal tris kartus.prieš nelaimę, prieš viską maždaug savaitę laiko ėmiau galvoti ar negaliu būt nėščia. Šiaip dar reguliariai esirgau nes panelė dar manė valgė, bet paskutiniosios mm buvo rugpjūčio pabaigoje. Tą dieną kai jau dukrelė susirgo man jau tepe, dar pamenu paketus isidejau į tase. Bet tik vieną dieną tepe. Jau per laidotuves nebuvo nieko.po savaitės spalio 5 nubegau pas ginekologe klaust ką daryt nes vėl noriu vaikelio,mergytės, ji tada pasakė žiaurius žodžius esą ar nemanai kad nubaudė D?sakau manau.nu sako dbr atsigauk o nėštumą planuosi vėliau.dar ji manė patikrino ir viskas.o man kažko krūtys jautrios, dar tas  pienukas bėga paspaudus. Sakau nusipirksiu testą... Ir jis teigiamas!!!!!! Ar jūs įsivaizduojant?!man įdėjo D vaikelį vieną o kitą pasiėmė. Ar tai nemistika?bliaunu dabar, nežinau.. Džiaugiuosi, bet man taip kažkas keisto.vadinasi dar nestumas mažas jei gyd nematė. Negi mano dukryte sugrįš?o jei mergaitė? Isprotesiu...

Deja nėštumas nutrūko nzn, matyt netiko kažkas. Nu bet dabar planuot teks iš naujo. Kaip liūdna, kaip sunku...vis galvoju kur prapuolė mano dukryte? Dingo,tuščia, išnyko, išgaravo... Kaip jūs mamos isgyvenot?ką jūs veiket? Ką jūs galvojot...