Įkraunama...
Įkraunama...

ANGELŲ MAMOS

QUOTE(aastaa29 @ 2015 10 02, 18:31)
Papildyta:

Labas Mamutės,atėjau čia prislėgta didžiulio skausmo.ši antradienį palaidojau savo dukryte.jai tebuvo metukai ir keturi mėn.mus pakirto zaibinis menigokokas.


Laikykites . As pati palaidojau dukryte 4 metuku po ligos. Turite dar sunu? Jis bus jusu ramstis ... labai uzjauciu
Atsakyti
QUOTE(Lauryte80 @ 2015 10 03, 16:54)
Laikykites . As pati palaidojau dukryte 4 metuku po ligos. Turite dar sunu? Jis bus jusu ramstis ...  labai uzjauciu

Kaip?kaip reikia ištverti?taip sunui jau septyneri.bet jis lyg ir nelabai supranta to sielvarto.kasdien sunkiau.kaltinimai save.kokia aš mama jei nesupratau kad reikia lėkti begti?!šiandien sugalvoja kad aš galių susigrąžinti savo mazyte.aš vėl pagimdysiu mergytė ir ji bus tokia pati,gal kiek skirsis bet aš tikesiu kad tai mano Nidute sugrįžo.ar aš neisprotejau?ar tai išeitis?patarkit man
Atsakyti
QUOTE(aastaa29 @ 2015 10 03, 19:26)
Kaip?kaip reikia ištverti?taip sunui jau septyneri.bet jis lyg ir nelabai supranta to sielvarto.kasdien sunkiau.kaltinimai save.kokia aš mama jei nesupratau kad reikia lėkti begti?!šiandien sugalvoja kad aš galių susigrąžinti savo mazyte.aš vėl pagimdysiu mergytė ir ji bus tokia pati,gal kiek skirsis bet aš tikesiu kad tai mano Nidute sugrįžo.ar aš neisprotejau?ar tai išeitis?patarkit man

O Dieve,koks stiprus ir didelis JUsu skausmas verysad.gif
Taip,tai savotiska iseitis,susilaukti kito vaiko.Nesvarbu ko ,berniuko ar mergaites...

Papasakokit,jeigu nesunku kaip jusu vaika liga uzklupo,kokie pozymiai i ka atkreipti demesi
Papildyta:
QUOTE(Lauryte80 @ 2015 10 03, 17:54)
Laikykites . As pati palaidojau dukryte 4 metuku po ligos. Turite dar sunu? Jis bus jusu ramstis ...  labai uzjauciu

Lauryte,liniuote wub.gif
Atsakyti
QUOTE(aastaa29 @ 2015 10 03, 17:26)
Kaip?kaip reikia ištverti?taip sunui jau septyneri.bet jis lyg ir nelabai supranta to sielvarto.kasdien sunkiau.kaltinimai save.kokia aš mama jei nesupratau kad reikia lėkti begti?!šiandien sugalvoja kad aš galių susigrąžinti savo mazyte.aš vėl pagimdysiu mergytė ir ji bus tokia pati,gal kiek skirsis bet aš tikesiu kad tai mano Nidute sugrįžo.ar aš neisprotejau?ar tai išeitis?patarkit man


Taip tai iseitis. Tik leiskit savo organizmui atsigauti.. kelis menesius nors... Nidute butinai grys... nesvarbu kokia lytis bus... siela neturi lyties. Reikia labai tiketi, kad nauji dziaugsmai ir rupesciai isvaduos is didziulio skausmo.. labai Jums to linkiu.

Atsakyti
QUOTE(Lauryte80 @ 2015 10 06, 13:32)
Taip tai iseitis. Tik leiskit savo organizmui atsigauti..  kelis menesius nors... Nidute butinai grys... nesvarbu kokia lytis bus... siela neturi lyties. Reikia labai tiketi, kad nauji dziaugsmai ir rupesciai isvaduos is didziulio skausmo.. labai Jums to linkiu.

Mano mažylė dar praeitą šeštadienio vakarą pesesi su broliu dėl medinio arkliuko ,ne pasidalino kuris pirmas supsis...nuejom miegoti,apie ketvirta val ryto pasokau kai ji apsivėmė.mes vis dar miegodavom vienoj lovoj,nes ji dar valgė mano pienuka.pajutau kad karšta,pamaniau kad dygsta dantys,tad idėjau paracetamolio žvakutės,temperatūra lyg nukrito,bet ji vis tiek muistesi,lyg verkė lyg kas,kaip man nejuto širdis kad katei blogai?!???apie pusė septynių nurimo,mes sukilimom astunta,o ji vis miegojo,sakau naktį davęs tai dabar miega.po kokio pusvalandžio paliečia kakta,vėl karšta,pamatavau temperatūra,rodė 40.3.pasirodė keistas kvėpavimas toks greitas,pamaniau kad plaučių uždegimas nes ne jokio nerimo nebuvo.sudaviau jai panadol sirupo,ji buvo bejėgė,visai tiesiog be jėgų.tada jau laukem greitosios ,atvykusi tą medikė sako nepatinka ji man,ismovem į ligoninė,bet ten dar koridory laukiau su ją kokį penkiolika min,nieks neskubėjo priimt!po gyd apžiūros nuvedė į reanimacija,ji buvo leisgyve norėjo tik gulet,patys gyd dar nesuprato kas yra.man liepė išeiti.už reanimacijos durų pratupejau beveik tris val.niekas nieko nesakė.galiausiai atvažiavo vyras,tada jau kai durys atsidarė klausiau ar galim pamatyt vaiką.nenorom bet įleido.iejom ir pamatė savo mergytė lovoj,pajungta jau su visais aparatais.diagnozę menigokokas.pakirto kojas ėmė riedet ašaros,vyras iškart pabėgo irgi apsipyles asarom.sako reaniumuosi į Kauną jei ne pablogės,esą labai spaudimas šokinėja.klausiu ar išgyvens,ar yra vilties,nieko patys konkrečiai nežino,tikisi,esą viską ką galėjo padarė,tada paziurejau po anklode jau buvo išversta tom demem.už val ją isweze į Kauną. Manęs kartu nesiveze,esą ryte man geriau atvažiuoti,bet važiavau iš paskos su sesere.Kauną pasiekė prieš vienuoliktą,ją gaivino.už kelių minučių pasakė kad ištiko klinikinė mirtis,dar už kelių min pranešė kad ji mirė.vaiko netekau per dvylika valandų.negaliu ir nenoriu patikėti,nesitiki.kas drįso paimti iš manęs ją?kiekvienas rytas be proto sunkus,nieko nenoriu,nebera tikslų noru.
Atsakyti
QUOTE(aastaa29 @ 2015 10 06, 15:41)
Mano mažylė dar praeitą šeštadienio vakarą pesesi su broliu dėl medinio arkliuko ,ne pasidalino kuris pirmas supsis...nuejom miegoti,apie ketvirta val ryto pasokau kai ji apsivėmė.mes vis dar miegodavom vienoj lovoj,nes ji dar valgė mano pienuka.pajutau kad karšta,pamaniau kad dygsta dantys,tad idėjau paracetamolio žvakutės,temperatūra lyg nukrito,bet ji vis tiek muistesi,lyg verkė lyg kas,kaip man nejuto širdis kad katei blogai?!???apie pusė septynių nurimo,mes sukilimom astunta,o ji vis miegojo,sakau naktį davęs tai dabar miega.po kokio pusvalandžio paliečia kakta,vėl karšta,pamatavau temperatūra,rodė 40.3.pasirodė keistas kvėpavimas toks greitas,pamaniau kad plaučių uždegimas nes ne jokio nerimo nebuvo.sudaviau jai panadol sirupo,ji buvo bejėgė,visai tiesiog be jėgų.tada jau laukem  greitosios ,atvykusi tą medikė sako nepatinka ji man,ismovem į ligoninė,bet ten dar koridory laukiau su ją kokį penkiolika min,nieks neskubėjo priimt!po gyd apžiūros nuvedė į reanimacija,ji buvo leisgyve norėjo tik gulet,patys gyd dar nesuprato kas yra.man liepė išeiti.už reanimacijos durų pratupejau beveik tris val.niekas nieko nesakė.galiausiai atvažiavo vyras,tada jau kai durys atsidarė klausiau ar galim pamatyt vaiką.nenorom bet įleido.iejom ir pamatė savo mergytė lovoj,pajungta jau su visais aparatais.diagnozę menigokokas.pakirto kojas ėmė riedet ašaros,vyras iškart pabėgo irgi apsipyles asarom.sako reaniumuosi į Kauną jei ne pablogės,esą labai spaudimas šokinėja.klausiu ar išgyvens,ar yra vilties,nieko patys konkrečiai nežino,tikisi,esą viską ką galėjo padarė,tada paziurejau po anklode jau buvo išversta tom demem.už val ją isweze į Kauną. Manęs kartu nesiveze,esą ryte man geriau atvažiuoti,bet važiavau iš paskos su sesere.Kauną pasiekė prieš vienuoliktą,ją gaivino.už kelių minučių pasakė kad ištiko klinikinė mirtis,dar už kelių min pranešė kad ji mirė.vaiko netekau per dvylika valandų.negaliu ir nenoriu patikėti,nesitiki.kas drįso paimti iš manęs ją?kiekvienas rytas be proto sunkus,nieko nenoriu,nebera tikslų noru.
vakar buvom poliklinikoje tai mamos atėjo su panašaus amžiaus mažytėmis,ėmiau verkt ir norėjau kuo greičiau maut lauk,net neziurejau į jas,bet tas krykstavimas ir bambaliojimas priminė mano angeleli.nebenoriu daugiau važiuoti į miestą ir matyt mažas lelytes...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo aastaa29: 08 spalio 2015 - 06:12
QUOTE(aastaa29 @ 2015 10 06, 14:41)
Mano mažylė dar praeitą šeštadienio vakarą pesesi su broliu dėl medinio arkliuko ,ne pasidalino kuris pirmas supsis...nuejom miegoti,apie ketvirta val ryto pasokau kai ji apsivėmė.mes vis dar miegodavom vienoj lovoj,nes ji dar valgė mano pienuka.pajutau kad karšta,pamaniau kad dygsta dantys,tad idėjau paracetamolio žvakutės,temperatūra lyg nukrito,bet ji vis tiek muistesi,lyg verkė lyg kas,kaip man nejuto širdis kad katei blogai?!???apie pusė septynių nurimo,mes sukilimom astunta,o ji vis miegojo,sakau naktį davęs tai dabar miega.po kokio pusvalandžio paliečia kakta,vėl karšta,pamatavau temperatūra,rodė 40.3.pasirodė keistas kvėpavimas toks greitas,pamaniau kad plaučių uždegimas nes ne jokio nerimo nebuvo.sudaviau jai panadol sirupo,ji buvo bejėgė,visai tiesiog be jėgų.tada jau laukem  greitosios ,atvykusi tą medikė sako nepatinka ji man,ismovem į ligoninė,bet ten dar koridory laukiau su ją kokį penkiolika min,nieks neskubėjo priimt!po gyd apžiūros nuvedė į reanimacija,ji buvo leisgyve norėjo tik gulet,patys gyd dar nesuprato kas yra.man liepė išeiti.už reanimacijos durų pratupejau beveik tris val.niekas nieko nesakė.galiausiai atvažiavo vyras,tada jau kai durys atsidarė klausiau ar galim pamatyt vaiką.nenorom bet įleido.iejom ir pamatė savo mergytė lovoj,pajungta jau su visais aparatais.diagnozę menigokokas.pakirto kojas ėmė riedet ašaros,vyras iškart pabėgo irgi apsipyles asarom.sako reaniumuosi į Kauną jei ne pablogės,esą labai spaudimas šokinėja.klausiu ar išgyvens,ar yra vilties,nieko patys konkrečiai nežino,tikisi,esą viską ką galėjo padarė,tada paziurejau po anklode jau buvo išversta tom demem.už val ją isweze į Kauną. Manęs kartu nesiveze,esą ryte man geriau atvažiuoti,bet važiavau iš paskos su sesere.Kauną pasiekė prieš vienuoliktą,ją gaivino.už kelių minučių pasakė kad ištiko klinikinė mirtis,dar už kelių min pranešė kad ji mirė.vaiko netekau per dvylika valandų.negaliu ir nenoriu patikėti,nesitiki.kas drįso paimti iš manęs ją?kiekvienas rytas be proto sunkus,nieko nenoriu,nebera tikslų noru.


As irgi daug katu klausiau. Kodel? Kodel.mums? Atsskymu nera i siuos klausimus. As iki siol nesuprantu, kodel tvarkingose seimose, seimose kur vaikai galetu laimingai augti taip atsitinka...
Atsakyti
QUOTE(Lauryte80 @ 2015 10 08, 06:11)
As irgi daug katu klausiau. Kodel? Kodel.mums? Atsskymu nera i siuos klausimus. As iki siol nesuprantu, kodel tvarkingose seimose, seimose kur vaikai galetu laimingai augti taip atsitinka...

Galvoju gal tai Dievas baudžia...nes esu turėjusi išvalymą,prieš mergaitė.be to ir ginekologė per sąžinę apvažiavo.sako,dabar turėti pagimdyti ne viena o du.kaip aš svajoju susilaukti mergytes!!!liepė šiek tiek palaukti,turiu susitvarkyti pati nes yra pakitimų gimdoje.
Papildyta:
QUOTE(Lu @ 2015 10 06, 13:30)
O Dieve,koks stiprus ir didelis JUsu skausmas verysad.gif
Taip,tai savotiska iseitis,susilaukti kito vaiko.Nesvarbu ko ,berniuko ar mergaites...

Papasakokit,jeigu nesunku kaip jusu vaika liga uzklupo,kokie pozymiai i ka atkreipti demesi
Papildyta:

Lauryte,liniuote wub.gif

O kas buvo jūsų mergaitei?juk tai dar baisiau manau prarasti tokio amžiaus vaikiuka.užuojauta jums...
Atsakyti
QUOTE(aastaa29 @ 2015 10 08, 07:06)
vakar buvom poliklinikoje tai mamos atėjo su panašaus amžiaus mažytėmis,ėmiau verkt ir norėjau kuo greičiau maut lauk,net neziurejau į jas,bet tas krykstavimas ir bambaliojimas priminė mano angeleli.nebenoriu daugiau važiuoti į miestą ir matyt mažas lelytes...

Laikykis, mes su tavimi verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(Lu @ 2015 10 06, 12:30)


Lauryte,liniuote wub.gif



Taip wub.gif
Papildyta:
QUOTE(aastaa29 @ 2015 10 08, 05:21)


O kas buvo jūsų mergaitei?juk tai dar baisiau manau prarasti tokio amžiaus vaikiuka.užuojauta jums...


Manau vaika baisu prarasti bet kokio amziaus, sirgo veziu nuo 2 metuku, 2.5 metu kovojom, deja veltui...
Atsakyti
QUOTE(Lauryte80 @ 2015 10 08, 11:16)
Taip  wub.gif
Papildyta:
Manau vaika baisu prarasti bet kokio amziaus, sirgo veziu nuo 2 metuku, 2.5 metu kovojom, deja veltui...

Bet kaip isgyvenat?šiandien kaimynė davė xanax tabletė tai tikrai geriau paliko,nes jau nuo ryto verkiau.ar jūs lanketes pas psichologus?
Atsakyti
QUOTE(aastaa29 @ 2015 10 08, 16:13)
Bet kaip isgyvenat?šiandien kaimynė davė xanax tabletė tai tikrai geriau paliko,nes jau nuo ryto verkiau.ar jūs lanketes pas psichologus?


Taip. As vaiksciojau pas psichologe. Ir geriau lexotonil raminancius. Nes be vaistu nei miegojau ir visada verkiau. Man seimos gydytoja juos israsydavo. Kazkaip ejo laikas. Paskui jau vaistu nebereikejo. Veliau ir psichologo nebereikejo. Psichologe labai padejo daug ka suprast, kitaip pradet mastyt. Mintys susideliojo i vietas.
Atsakyti