Ar nejaučiant kaltės jausmo?baimės,kad miręs vaikelis pyksta,jog supi kita vaikelį?
Mane apniko tokios mintys...dar ir tokia boba uzveme taip...😨😧😨
Aastaa29 tai jau galima sveikinti? Ar ne? Aukite dideli ir sveiki. Ramu nakteliu ir daug pienelio
Visko buna. Ir kaltes jausmas,ir minciu tokiu. Ir pagalvoju o kokia ji butu ir t.t. manau dauguma taip pagalvoja ir pasijaucia. Bet is kitos puses o kodel turetu pykti. Mes ja lb mylime. Ji gyvena musu sirdyje. Musu mintyse. Ji visada salia. Mes lankome kapeli,mes jos nepamirsome. Ji visada bus musu laukta dukryte. Ir nes butinai susitiksime. As tikiu kad vel busime kartu tik jau ne cia. Ne sitam gyvenime. O po mirties.
Visko buna. Ir kaltes jausmas,ir minciu tokiu. Ir pagalvoju o kokia ji butu ir t.t. manau dauguma taip pagalvoja ir pasijaucia. Bet is kitos puses o kodel turetu pykti. Mes ja lb mylime. Ji gyvena musu sirdyje. Musu mintyse. Ji visada salia. Mes lankome kapeli,mes jos nepamirsome. Ji visada bus musu laukta dukryte. Ir nes butinai susitiksime. As tikiu kad vel busime kartu tik jau ne cia. Ne sitam gyvenime. O po mirties.
Sveikos! Ir bijau rasyti ir rankos pacios raso. Pries savaite palaidojau savo ilgai laukta,issvajota dukryte Visada uzjauciau matydama verkiancias mamytes del savo vaiku, bet net neisivaizdavau koks tas skausmas didziulis ir nepakenciamas... Dabar pati neisivaizduoju kaip toliau gyventi, ir noras su kiekviena diena mazeja. Jau savaite..bet dar sunkiau kai krutys pilnos pieno, pieno kuri turejo valgyti mano mylimiausias aukselis..nors geriu vaistus pienukas nedingsta.. Paskaicius foruma lyg ir nurimau siek tiek, kad deja tokiu mamyciu daug, bet tik akimirkai palengvejo... Nezinau kaip su tuo susitaikyti? Ar imanoma? Gal galit padet?!? Prasau! Visi tik sako kad laiko reikia, laikas uzgydo... As nenoriu to laiko.. Nes kol mano Sirdele gulejo ligoninej visi tik ir sake..viskas bus gerai tik laiko reikia... Kur tas Gerai?? Laikas praejo ir mano Mergytes nebeliko....
QUOTE(Reliza @ 2016 10 29, 12:19)
Sveikos! Ir bijau rasyti ir rankos pacios raso. Pries savaite palaidojau savo ilgai laukta,issvajota dukryte Visada uzjauciau matydama verkiancias mamytes del savo vaiku, bet net neisivaizdavau koks tas skausmas didziulis ir nepakenciamas... Dabar pati neisivaizduoju kaip toliau gyventi, ir noras su kiekviena diena mazeja. Jau savaite..bet dar sunkiau kai krutys pilnos pieno, pieno kuri turejo valgyti mano mylimiausias aukselis..nors geriu vaistus pienukas nedingsta.. Paskaicius foruma lyg ir nurimau siek tiek, kad deja tokiu mamyciu daug, bet tik akimirkai palengvejo... Nezinau kaip su tuo susitaikyti? Ar imanoma? Gal galit padet?!? Prasau! Visi tik sako kad laiko reikia, laikas uzgydo... As nenoriu to laiko.. Nes kol mano Sirdele gulejo ligoninej visi tik ir sake..viskas bus gerai tik laiko reikia... Kur tas Gerai?? Laikas praejo ir mano Mergytes nebeliko....
Užuojauta mergyt , laikykis
Skausmas niekur ne dings , jis dabar aštrus , skausmingas, su laiku ji isileisi, bet jis niekur ne dings , tik bus bukesnis.
Tik šviežia viskas , daug išgyventi reikės , krysi ir stosies , žingsnis vienas i prieky du atgal, taip bus , bus sunku , bet išgyvensi tu stipri esi.
Laikas ne gydo žaizdų o jos tik ne tokios aštrios ir skausmingos.
Kas nutiko tavo sirdelej ? Jai nenori ar sunku dar pasakoti viskas suprantama, kai noresi papasakosi.
Kaip sunku,kaip skaudu. Matyti vel nauja angelo mamyte. Uzjauciu. Taip tokiu mamyciu yra daug. Net pati negalejau patiketi kad tiek,kol pati nesusiduriau
Skausmas nedingo,laikas deja neisgyde. Bet su metais susitaikiau. Apkabinu jus stypriai. Jei reikes issipasakoti,pakalbeti,rasykite. Mes cia. Bus nelengva. Bet reikia buti stipriai. Nors dbr tai atrodo neimanoma.
Skausmas nedingo,laikas deja neisgyde. Bet su metais susitaikiau. Apkabinu jus stypriai. Jei reikes issipasakoti,pakalbeti,rasykite. Mes cia. Bus nelengva. Bet reikia buti stipriai. Nors dbr tai atrodo neimanoma.
Turi dar sunu. Jam Taves reikia. Jam reikia mamos. Turi gyventi. Zinau puikiaita jausma nenora gyventi. Laikykites su vyru kartu. Jam taip pat sunku ir lb skaudu.Laukia ilgas kelias . Dbr viskas per daug skaudu,astru. Reikia issiverkti,liudeti. As puikiai ta zinau.
QUOTE(Tauskute_ @ 2016 10 29, 11:36)
Užuojauta mergyt , laikykis
Skausmas niekur ne dings , jis dabar aštrus , skausmingas, su laiku ji isileisi, bet jis niekur ne dings , tik bus bukesnis.
Tik šviežia viskas , daug išgyventi reikės , krysi ir stosies , žingsnis vienas i prieky du atgal, taip bus , bus sunku , bet išgyvensi tu stipri esi.
Laikas ne gydo žaizdų o jos tik ne tokios aštrios ir skausmingos.
Kas nutiko tavo sirdelej ? Jai nenori ar sunku dar pasakoti viskas suprantama, kai noresi papasakosi.
Skausmas niekur ne dings , jis dabar aštrus , skausmingas, su laiku ji isileisi, bet jis niekur ne dings , tik bus bukesnis.
Tik šviežia viskas , daug išgyventi reikės , krysi ir stosies , žingsnis vienas i prieky du atgal, taip bus , bus sunku , bet išgyvensi tu stipri esi.
Laikas ne gydo žaizdų o jos tik ne tokios aštrios ir skausmingos.
Kas nutiko tavo sirdelej ? Jai nenori ar sunku dar pasakoti viskas suprantama, kai noresi papasakosi.
Turejome gimti apie sausio 21.. 20 nestumo savaite pakliuvau i ligonine su pilvo skausmais. Persileidimo gresme.. Grieztas lovos rezimas tris savaites.. Nepadejo.. Gime mano mazyte coliuke- 510 gr. Pirma savaite buvo kritiska, pati nekvepavo(plauciukai visai neissiviste), nereguliavo nei kuno temperaturos, nei cukraus kieki kraujuje( gaudavo insulina), spaudima palaike vaistais, bet guode tai kad toleravo mano pienuka labai gerai, pati dare siusi.. Antra savaite insulino nebereikejo, vaistuku spaudimui palaikyti nebereikejo, bukle buvo sunki bet stabili. Trecia savaite atsivere Botalo latakas ir teko skubiai operuoti..tokia mazyte ir operuoti...buvo siaubinga.. Operacija pavyko gerai..pooperacinis periodas buvo sklandus.. Savaite po operacijos viskas pagerejo..plauciukai pradejo atsistatinet, jau bande pati kvepuoti, viskas funkcionavo gerai. Visi sake kad dabar tik reikia laiko, sustipreti, priaugti dar svorio( jau buvom 800gr). Po pusantros savaites po operacijos pasake kad prasidejo kazkokia infekcija..ir kita diena 22val23min suzinojom kad musu gyvenimo spindulelis uzgeso!! Mano sirdies sviesa!! Uzgeso
QUOTE(Reliza @ 2016 10 30, 15:20)
Turejome gimti apie sausio 21.. 20 nestumo savaite pakliuvau i ligonine su pilvo skausmais. Persileidimo gresme.. Grieztas lovos rezimas tris savaites.. Nepadejo.. Gime mano mazyte coliuke- 510 gr. Pirma savaite buvo kritiska, pati nekvepavo(plauciukai visai neissiviste), nereguliavo nei kuno temperaturos, nei cukraus kieki kraujuje( gaudavo insulina), spaudima palaike vaistais, bet guode tai kad toleravo mano pienuka labai gerai, pati dare siusi.. Antra savaite insulino nebereikejo, vaistuku spaudimui palaikyti nebereikejo, bukle buvo sunki bet stabili. Trecia savaite atsivere Botalo latakas ir teko skubiai operuoti..tokia mazyte ir operuoti...buvo siaubinga.. Operacija pavyko gerai..pooperacinis periodas buvo sklandus.. Savaite po operacijos viskas pagerejo..plauciukai pradejo atsistatinet, jau bande pati kvepuoti, viskas funkcionavo gerai. Visi sake kad dabar tik reikia laiko, sustipreti, priaugti dar svorio( jau buvom 800gr). Po pusantros savaites po operacijos pasake kad prasidejo kazkokia infekcija..ir kita diena 22val23min suzinojom kad musu gyvenimo spindulelis uzgeso!! Mano sirdies sviesa!! Uzgeso
Kokia mazute , tikra coliuke ...
Laikykis . Stiprybės tau ir tavo šeimai
Ne laikyk tik savije , verk , issiliek ... Pasakok Kalbėk kaip jautiesi ... Tik taip kažkiek lengviau bus.
Bet turi nepamiršti kad turi vaiką , kad reikia ir dėl jo stotys ,keltis ... Laikykis .
Neverkti,neimanoma kiek teko jums istverti. ,kokia coliuke. Manau gydytojai padare viska ka galejo. Jie nevisagaliai.kartais taip nutinka. Antras musu vaikelis gime 20 sav. Aisku niekas jo negelbejo net. Gulejau 2 sav ligonineje.ir nepadejo. Jis gime. , mums jo neatidave. :(tik nuo 23 sav atiduoda kuneli. Laikykites. Stiprybes jusu seimai.
Papildyta:
Kalbeti reikia. Kataip galima isproteti
Papildyta:
Kalbeti reikia. Kataip galima isproteti
QUOTE(Reliza @ 2016 10 29, 09:19)
Sveikos! Ir bijau rasyti ir rankos pacios raso. Pries savaite palaidojau savo ilgai laukta,issvajota dukryte Visada uzjauciau matydama verkiancias mamytes del savo vaiku, bet net neisivaizdavau koks tas skausmas didziulis ir nepakenciamas... Dabar pati neisivaizduoju kaip toliau gyventi, ir noras su kiekviena diena mazeja. Jau savaite..bet dar sunkiau kai krutys pilnos pieno, pieno kuri turejo valgyti mano mylimiausias aukselis..nors geriu vaistus pienukas nedingsta.. Paskaicius foruma lyg ir nurimau siek tiek, kad deja tokiu mamyciu daug, bet tik akimirkai palengvejo... Nezinau kaip su tuo susitaikyti? Ar imanoma? Gal galit padet?!? Prasau! Visi tik sako kad laiko reikia, laikas uzgydo... As nenoriu to laiko.. Nes kol mano Sirdele gulejo ligoninej visi tik ir sake..viskas bus gerai tik laiko reikia... Kur tas Gerai?? Laikas praejo ir mano Mergytes nebeliko....
Uzuojauta..
Jungiuos ir as su sitokiu siaubu....
Vakar tik palaidojok savo mazuleli.22+5 save buvo kai gime,450 gramu,tik pusvalandi isgyveno.
Pries tai esu patyrus 8 ankstyvas netektis,bet tai yra nepalyginama.Zinau,kad praeis,bet kada?
Save turiu stumti per kasdienybe,rupintis kitais dviem maziukais,bet man taip sunku.Kaip zombis pratraukiu diena...ir taip truksta kudikio....
Grizk,prasau...
Vakar tik palaidojok savo mazuleli.22+5 save buvo kai gime,450 gramu,tik pusvalandi isgyveno.
Pries tai esu patyrus 8 ankstyvas netektis,bet tai yra nepalyginama.Zinau,kad praeis,bet kada?
Save turiu stumti per kasdienybe,rupintis kitais dviem maziukais,bet man taip sunku.Kaip zombis pratraukiu diena...ir taip truksta kudikio....
Grizk,prasau...