ANGELŲ MAMOS

Ir vėl liga žudikė,kaip baisu šiam pasaulyje😢

Skaitineju aš visus angelų mamu pokalbius, noriu sužinoti ką Jūs jau isgyvenot, ką galvojot. Gal jau aš čia kartojuos, bet noriu pasakyti,pasisakyti,issipasakoti. Neturiu iš tiesų su kuo kalbėt, na yra mama,sesuo, vyras,bet... Iš tikrųjų su vyru nekalbam... Aš žinau kad imciau verkt. Aš save tramdau, nežinau ar tai gerai..musiau kad ne.man dar sunku, negaliu ziuret reklamų, vengiu eit ten kur gali būt vaikų, mieste nuleidziu galvą pamačiusi mergytes... Kai nepradedu galvot lyg nieko, o kai pagalvoju jau blogai, jau smaugia manė skausmas. Nebedirbu, nes ten kur dirbau kolektyvas buvo nu gaidiskas, tikrai ten tiek ašarų ir nervų padėjau. Bet užtat laikas pralekdavo,o dabar sėdžiu ir sėdžiu namie,stogas ima važiuoti.yra kaimynė tokia,gerokai vyresnė, mamos mano metų tai aš pas ją einu ir ten plepam apie viską. Nors tokia paguoda.vis svajoju apie mergyte, kurios planuoju susilaukti. Nežinau pamišimas čia ar kas,bet tikrai dar turesiu vaikų, dar tris!mažiausiai,jei D duos. Manykit kad durna,bet uzsiciklinau ir viskas..sakau čia bus mano gyvenimo misija,ir stengsouos penkiagubai,kad viską jiems suteikt.tai va...
Soane,kaip laikotes jūs?

Na lygiai taip pas as buvau uzsiciklinus... tik sita mintis mane stume i prieki... ka as galiu pasakyti... jei tik gali fiziskai... pirmyn... Atsitiesi

ateinu. ateinu daznai. kai nieko cia nebuna, paskaityt. pabut. ir asaros upeliais...
tumet svajone turejau, kad butu praeje keleri metai. naiviai tikejau, kad butu lengviau jau. ir stai, uz geros savaites bus 4 metai. o skuada tiek pat ir asaru nesumazejo, ir sirdy vis dar likusi skyle, nes jo neber... niekas neatstos, nepakeis...

naujiems angelams zvakeles

naujoms mamoms stiprybes, vilteis ir tikejimo

negeriau vaistu, daktaru atsisakiau, net alkoholio stengiaus nevartot, kaip beprote laukiau pirmojo ciklo po Oskaro gimdymo, kad tik galetumem vel pradet planuot, nes kaip uzsukta kartojau sau, kad turiu, privlaau but nescia, isnesiot, pagimdyt, tik sikart viskas baigsis kitaip. gerai. tikejau tuo. dziaugiuosi, kad pavyko pirmu planavimu, dabar jai jau treji, apsikabinu ir pratrukstu buna...verkiu, is laimes, beprotiskos meiles ir nepaliaujamo ilgesio, kad galejau but apkabinus jau du....
koks dziaugsmas glaust gyva vaika... ir dar norisi. ir tikiu, kad bus

kumpiene kokia liniuote

vau kokia grazi limiuote suanuole

Sveikos... jau daugiau kaip 2 metus čia nesilankiau...
Džiaugiuosi už tas mamytes, kurio nesuklupo po netekties ir susilaukė savo džiaugsmukų
Nežinau net ką pasakyti naujoms mamytėms - laikas negydo, tik gyvenimo tempas ir rūpesčiai įsuka į veiklų verpetą taip, kad nepastebi dienų tėkmės... Nesistengiu skaičiuoti laiko: kiek praėjo, kiek turėtų būti... nes panašaus amžiaus vaikuose visada ieškočiau savojo... Nebeieškau atsakymų "kodėl?", nes į juos niekas neatsakys, o jei ir atsakys, tai bus banalybė... Niekada neinu į kapus netekties dieną (nekenčiu jos), pažymime tik gimtadienius
Aš irgi, kaip daugelis angelėlių mamų, norėjau dar kartą pastoti, dar kartą išgyventi visas nemigo naktis, klausyti vaiko zyzimo... ir tuo mėgautis. Tačiau gyvenimas ar kas ten bebūtų aukščiau, nusprendė kitaip: patyriau du persileidimus, su vyru pasukome skirtingais keliais... Dabar viena tvarkausi savo gyvenimą, jei galiu taip pasakyti: vėl įstojau mokytis, kas vakarą važinėju į paskaitas kitame mieste, grįžusi neturiu jėgų gaminti valgio, kartais krentu be jėgų. Savaitgaliais važiuoju pas mamą pavalgyti naminio maisto, pabendrauti su močiute. Dukra - mano paguoda, ramstis, gyvenimo variklis. Su ja mes planuojame keliones, viena kitą stumiam mokytis
Atradau ryšį su vaikystės draugėmis... Susiradau naujų draugių... Myliu save tokią, kokia esu... Iki pilnos laimės trūksta pilnos šeimos, bet dabar toks etapas ir aš su tuo mėgaujuosi.
Aš suprantu, žinau, ką jūs išgyvenate, ypač tos, kurių žaizdos dar šviežios, tačiau turite nepamiršti savęs ir branginti kiekvieną akimirką su artimais žmonėmis, nes nežinote, kada galite jų netekti.
Apkabinu visas

Sveikos, merginos. Karts nuo karto uzsuku jus paskaityti.
Aastaa29, kaip jus laikotes?
Mes gyvenam gerai, mazutei jau tuoj 6menesiai, esam laaabai laimingi, nors pries 1,5 metu sirdis sruvo krauju, galvojau, kad niekada tokia nebebusiu. Pasirodo klydau. Esu laiminga, nors ir su sunkiu akmeniu sirdyje, bet laiminga. Angeliuku mamos, labai linkiu jums laimes is visos sirdies

oo man taip sunku skaityti nors neesu angeliuko mama, (aciu dievui turiu 2 grazius berniukus) taciau ieinu cia paskaitineti, meldziu dieva, kad nebutu nauju angeliuku, sruva krauju sirdis, silpna, negera pasidaro....... sedziu aimanuoju del kazi kokiu nereikalingu gyvenime problemu, ateinu cia visada paverkti, liudna ir taip, tas anas nesiseka, bet pasiskaitau cia ir, suprantu kas yra tikrasis skausmas, siuo metu esu isvykusi, atsikyrusi nuo vaiku, bet kad jus zinotumete kaip ju pasiilgau, kaip trokstu greiciau susitikti, rodos norisi mesti viska.......... mirciau jei atsitiktu taip jog mano vaikiukas iskeliautu i dangu.....

uzjauciu visas, daznai cia pasiskaitineju, ir neverkti negaliu.............

labas visoms, as is senuju lankytoju. nebeateinu jau cia, bet buvo laikas, kai tik siuo skyreliu gyvenau ir gydziausi. siandie yra net 9 metai praeje nuo tos kraupios dienos. zaizdos apgijo, nebe taip sunku ir beprotiska. po angeliuko turim tris vaikucius, tai jie mane ir dziugina ir neleidzia liudeti. tik visada kovo 3cioji man liks liudesio diena .
sekmes jums visoms, linkiu atrasti kazkokia paguoda gyvenime. toms kurios planuoja ir laukia, ir susilaukti .
Kumpiene, dideli sveikinimai

Sweika,gyvuojam... Su vyru emigravom į UK. Cia jau antrą savaitė. Jaučiuosi nekaip, nes atvykau pradet naujo gyvenimo, bet čia taip greit viskas nevyksta.dar esam be darbo,gyvenam pas mano giminaite, ji augina 2 metų mergyte, labai sunku į ją žiūrėti, nenoriu jos imti,žaisti su ją...turiu tik savo katytes nuotraukas😢😢😢dar viena žinia,kad aš laukiuos, tik vyrui to nepasakiau dar...ir gerai ir baiminuos...sakau gymdysiu UK,kad paskiepytu nuo tos baidykles ligos.kaip baisu,kas darosi LIetuvoj... Kiek Angeliukų vėl...😢😢😢mes baisiai su vyru uzjauciam tevelius, nes puikiai žinomas tą skausmo skonį😢😢😢 Taigi...

Oho kokios permainos! Tylus sveikinimai kiek jau jums laiko?
Beje, po netekties ir mes planavom emigruot, begt kazkur, bet uzteko isskristi i kita sali, truputi pravedint mintis ir atejo supratimas, kad nuo saves nepabegsi...grizom nuleide galvas, teliko susigyventi su savim ir savo skausmu. Pamatysi, prades augti pilvukas, pajausi pirmus judesius, pasidarys truputi lengviau, bent jau man tapo lengviau...itikinau save, kad mano U grizo. Labai linkiu, kad ir jums palengvetu. Jei noresit pabendrauti, galit rasit man AZ

Ir aš Tave . Stipri Tu. Ne kartą jau teko įrodyti tai gyvenime...





Kaip smagu matyt senus veidus. To sunkaus laikmečio.....

Kumpiene .