parašysiu savo klaidą, kad kitiems nereiktų patirti...
žinote, mes maudėmės ir plovėmes galvą ne taip jau labai paprastai - su "nenoriu", paprieštaravimais ir paverkšlenimais, dukra (greit 2m.) net į vonią nesisėsdavo (verždavosi ten, bet stovėdavo - nepasodinsi ir viskas) , bet vistiek išsišvarindavom kiekvieną plaukelį, sūnus kartais labai įkalbėtas ir be ašarų..
užteko tik palikt dukrą močiutei atostogoms ilgiau nei savaitei... aš jos neinstruktavau
močiutė (labai supratinga ir mokanti šiaip) maudė, plovė...išplovė...
po to grįžę namo mes maudėm ir plovėm, su įkalbinėjimais, raminimais - prašėis lauk, rėkė, klykė, bet mes vistiek išprausėm (jokio muilo ar net vandens į akis) ir vistiek - tai buvo didžiausia mūsų klaida dėl kurios jau 2 savaitės griaužiuosi. supratau, kad niekada, NIEKADA, negalima per prievartą, jei vaiko veide ar balse nėra leidimo ar bent abejonės. dabar manoji nesiveržia į vonią, net užpakaliuko! nenori plauti. šitaip bijo ir vengia vandens - darom ką galim - kalbam, patys lipam į vonią, žaidžiu pati kaip įmanydama vonioje su žaislais, rodydama, kaip man smagu, pilstau (žinau ji tai labai mėgsta), o jei tik ją pradedi kviest, ji ižkart neria lauk iš vonios, o veide matai ne kaprizą ar nenorą, o nesaugumo jausmą, baimės akis... savaime suprantama neploviau jos galvos, stengiamės tik kūnelį po dušu visą aptrinti, kai užpakaliuką plaunam ir pakolkas net įsivaizduoti negaliu, kada man pavyks prisivilioti... bent jau pažaisti vandenyje
ir nesikaprizina kai plaunu galvyte.tik bijau kad tai laikina. 
kazkada dziaugiausi kad nebijo siurblio,ar kitu naujoviu,o tiesiog prabudo viena ryta ir lyg vaika kas pakeite 
bus matyt 
o vat drauges vaikas jam 2.5m o jau skandalas namie buna kai reik maudytis. gal issigando vaikas ko kai maude? ir jau jis bijo 
. Jau kai žiūrime į veidrodį, ašaros beveik išdžiūvusios.
