QUOTE(asMona @ 2005 04 19, 22:53)
Jaučiu, kad jau puolu į depresiją, nes nebeužtenka pienelio
. Paskutinę savaitę mano mažoji pradėjo labai dažnai valgyt, o krūtinė pasidarius minkštutėlė - net vyras šiandien apčiupinėjo ir pareiškė, kad, jo supratimu, tai pieno ten nė lašo
. Šiandien pasvėriau mažę - per dvi savaites tik 350 g priaugus, kai tuo tarpu per pirmą mėnesį priaugo 1200 g. Sakoma, kad reikia kuo dažniau duoti krūtį - aš taip ir darau, bet kad dukrytė pačiulpia, pienukas matyt nebėga, tai ji tik pyksta ir daugiau nečiulpia. Šiandien nupirkom mišinėlio ir pabandėm pamaitint vieną maitinimą prieš naktį - valgė, kaip išbadėjus, o aš sėdėjau, žiūrėjau ir verkiau, nes taip noriu maitinti pati, bet jau nebežinau, ką daryti...
Patekai į užburtą ratą -- nerviniesi, kad pieno mažėja, o dėl tokios nuotaikos pieno tikrai nepadaugės
Pirma ir pagrindinė taisyklė -- mažiau kreipti dėmesio į aplinkinių nuomonę ir pasenusius patarimus (manau, ir pačios sutuoktinis nėra didelis žindymo specialistas
). Aš kai maitinau ( o tai dariau pusantrų metų), tai net mintis, kad gali pritrūkti pieno, vijau į šalį.Kaliau sau į galvą, kad taip iš vsio negali būti.
Ar tavo mergaitė, pamaitinta krūtimi, būna nerami? (t.y. gal lieka alkana)? Godžiai mišinuką ji gerti galėjo ir dėl to, kad iš buteliuko jis lengviau bėga, nereikia tiek stengtis, kaip žindant krūtį. Mergytė dar labai mažytė, jūs tik viena prie kitos pratinatės, todėl tikrai tenka žaisti -- duoti ir duoti krūtį. Taip ir pieno turėtų padaugėti, ir ji supras, kad reikia pavargti, kad pavalgytum. Beje, tikriausiai žinai, kad iš pradžių kūdikis žįsdamas gauna liesesnio pieno, t.y. atsigeria, o sotesnis pradeda bėgti vėliau...O dėl krūtų minkštumo -- jos nebūtinai turi būti kietos kaip balionai. Bet tai nereiškia, kad jose pieno nėra. Ir iš viso, šimtu procentu pritariu teiginiui, kad PIENAS GAMINASI NE KRŪTYSE, BET GALVOJE
Kantrybės ir sėkmės