Ilgo ir sėkmingo žindymo paslaptys

tai vat ir zinok dabar
del svogunu tai tikrai pilva pustu, del cesnaku nzn, bet cia jis kalbejo konkreciai apie cesnako tabletes ir kad jas reikia uzgerti pienu...dar kazkur kitur skaiciau kad cesnako kvapas vaikams patinka, bet reiktu geriau specialisto patarimo pries bandant

Mano pupai dar gimdymo namuose seseles isiule misinuka nes priespienio vos keli lasai buvo..labai nenorejau duoti bet alkano vaiko irgi nelaikysi, taigi gryzus namo taip pat primaitindavau po kruties misinukais, ir taip virs savaites kol viena diena sakau gana bandysim istempt ir be ju, ir kagi jau kelios paros kaip apsieiname be misineliu labai tuo dziaugiuosi. Iki gimdymo buvau isitikinus kad maitinsiu tik krutimi, nesidomejau jokiais misinukais, net buteliuko nepirkau ir va teko viska skubiai isigyti...
mamytes kaip jus praziodote savo mazylius?man niekaip nesiseka gerai kruti iduoti ir zanduka pakutenu ir lupas palieciu bet isizioja ne tiek kiek noretusi..

Nebijok stipriau paspausti žandukų, su švelniais pakutenimais nieko nebus. Paspausk stipriau ten, kur sueina apatinis ir viršutinis žandikaulis, aš taip dariau, kada maniškė nenorėjo prasižiot. Ir stenkis kad ne tik spenelis atsidurtų burnytėj, bet ir kuo daugiau ruodojo laukelio aplink jį, nes kitaip gali nugraužti...
Sekmės

Ttikra tiesa, ir dar gali savo vaikui padėti apžioti krūtį, dviem pirštais suemus ties laukeliu tesiog įdėk į burnytę, labai greit pats išmoks taisiklingai paimti :mirksiukas:Nors visi vaikai skirtingi, vieni iškart išmoksta kiti truputi sunkiau. Žinau iš patirties, nes dirbau naujagimių sk.

Va man tik sunkiau buvo pirmas trys dienas krutine kieta kaip akmuo o mazius niekaip negalejo spenelio istraukti Bet dabar jokiu problemu pieno yra , spenelis toks dydelis kad jokiu bedu jam valgyti. Na tik tas kad maziukas po biski ir daznai valgo 1-2 val. tai ner kada pasiilseti

Mielos mamytės, nuoširdžiai patariu (kurioms dar ne vėlu) - neprimaitinkit vaikelių iš buteliukų, maitinkit tik pačios. Visi tie primaitinimai baigias tuo, kad kūdikis atsisako valgyt tiesiai iš mamos (iš buteliuko lengviau). Tada mama vargsta pieną nutraukinėdama ir buteliukus sterilizuodama, pieno pradeda mažėti, nes nutraukinejimas - tai ne kūdikio valgymas... Aišku, pirmos dienos ar savaitės kartais būna nelengvos, juk mažylis nieko nemoka, o ir mamytė, jei pirmas vaikutis - taip pat... Bet pagalvokit - gamtoj visos mamos maitina vaikučius pačios, buteliukų jos neturi, niekas jų nemoko ... Instinktui vadovaujant, kam anksčiau, kam vėliau viskas pavyksta sėkmingai. O maitinant pačioms, pieno vaikučiui visada bus tiek, kiek jam reikia. Man auginant pirmąjį, liepė po maitinimo likusį pieną nutraukt, tai kuo daugiau nutraukinėjau, tuo daugiau gaminosi, litrais pyliau į kriauklę... Paskui jau ir odos, ir plaukų, ir dantų problemų atsirado... (man, ne vaikui). Su antrąja nutariau daryt savaip - maitinau kada tik ji norėjo, be jokių grafikų (pirmąjį liepė maitint griežtai nustatytom valandom, jokiais būdais nemaitint naktį... na, sovietiniai laikai buvo... tai po savaitės naktinių klyksmų spjoviau ir pradėjau maitint naktim - pavalgęs miegodavo kaip angelas). Nebenutraukinėjau, antrąją maitindama, tik sykį iš smalsumo pabandžiau patikrint, kiekgi to pieno lieka... vos kelis lašus nutraukiau. Pasakiau daktarei, nutarė, kad man pienas jau baigiasi ir liepė primaitint (mažylei buvo apie 3 mėn.). Išklausiau nesiginčydama ir toliau maitinau tik pati - svoris augo puikiausiai, gal nuo 6 mėn. duodavau dar šio bei to, o maitint nustojau tik kai sulaukėm metukų, nors pieno dar buvo - kažkaip gėda pasidarė, vaikas laksto, kalba...
Gal dėl to, kad pirmus mėnesius nė nebandžiau siūlyt buteliuko, paskui nė vienas kategoriškai nė į burną neėmė, o būdavo situacijų, kad reikėdavo kur išeit kelioms valandoms. Laimei, vyras greit problemą išsprendė - išmokė gert iš puoduko jau nuo 4 mėnesių...

Mano mazytei 1,5 men. diena valgyti ji praso kas 1 - 1,5 val. valgo labai trumpai apie 5min. is kiekvienos kruties ir dazniausiai po to uzmiega. Vakarais kiekvienas matinimas baigiasi rekimu - is pradziu kol pienelis lengvai bega ji valgo sau rami, bet kai tik reikia labiau pasistengti, prasideda muistymasis, kruties tampymas ir galiausiai rekimas. Ilgiau kaip 10 min. valgyti neiseina........, o kiek zinau kitoms maitinimas uztrunka 30min. ir daugiau. Labai neramu ar mazytei uztenka pienelio. Dabar dar 4 para kaip nesitustina, tik dujos iseina, tokios labai jau smardzios (atsiprasau!!). Labai nesinori vaikiuko klizmuoti, tai pati stengiuosi valgyti visoki laisvinanti maista, bet kol kas nieko. Gal dar kas esat susidure su tokiom problemom ir galetumet patarti?

Tau ne pieno mažai, o vaikui pilvuką pučia arba kolikai. Nuo pilvuko pūtimo padeda mankštelė, specialūs lašiukai, o jei tai kolikai, tai nuo jų vaistų nėra. Kolikai ( diegliukai žarnytėse) išaugami apie 3-ią mėnesį. Beje, kolikai dažniausiai užeina tuo pačiu paros metu kasdien
Papildyta:

Aš česnako pagalba merginą nuo krūties atjunkiau ( jai 15 mėn. jau buvo)

aišku atkreipk dėmesį, bet aš taip pat manau, kad mažylei pilvuką pučia ir gal diegliukai kamuoja, mink dviratuką, abi kojytes prispausk prie pilvuko ir vėl ištiesk. darykit mankštelę. nešiok ant pilvuko pasiguldžius - kartais mažyliams palengvina skausmą.
dėl pienuko - tau jo tikrai pakanka, ir jei nusprendei pati maitinti krūtimi, tai nesuk galvo, tik norėk maitinti ir užteks. viskas ištveriama sėkėms

As duodu arbatyte is puoduko, nes is buteliuko springta ir nemoka. Labai paprasta. Pabandyk ir pamatysi.

Is mano patirties - sekmingo ilgo zindymo paslaptis: mamos ramybe ir nusiteikimas. Dar labai svarbu, kad aplinkiniai nesimaisytu, ypac savo patarimais ar rupinimaisis (kad ir is geros valios), klausimeliais "gal pieno mazai, kad vaikas neramus?" ar stebejimaisis: "tai jau ir vel valgot", ar "kaip ilgai valgot". Su pirmaja mazyle dar gyvenom pas tevus, tai, patikekit, po kasdieniniu tokiu aplinkiniu rupinimusi man tikrai antraji menesi eme dingineti pienas, uzdaviau misinelio, tai jis toliau sau sekmingai mazejo kol visai pasibaige... Uztat su kitais vaikuciais jau gyvenom atskirai nuo tevu. Geriausiai man budavo vienai leisti laika su vaikuciu, valgydavom kada ir kaip noredavom, ziuredavau i savo mazai grazu mieganti spokiuka, ir pieniuko niekuomet nepritruko, net nepastebejau, ar buvo ten kokios krizes. Ypac svarbu mamos ramybe, ramus buvimas su vaikuciu niekam netrukdant pirmaji menesiuka. Paskui, kai jau procesas isivaziaves, vaikiukas keliu menesiu, gal jau aplinkiniai taip nebeveikia, bet pacioj pradzioj bent mane tai veike labai.

Mano mažiukas irgi valgydavo dažnai: ir kas 30 val., ir kas 1 val., o ilgiausias tarpas tarp maitinimu buvo apie 2 val. Bet pažįsdavo jis ilgiau nei po 5 min. Svoris jo augo normaliai, tai aš ir nesijaudinau, kad dažnai ieško krūties. Nuo 3 savaičių prasidėjo panašiai, kaip rašai - kažkiek patraukia, muistosi, rėkia, dar patraukia, ir vėl parėkia. Seselė irgi sakė, kad tai pilvuko bėdos, bet man kažkaip nelabai panašu tada buvo, o nuo 3 mėnesių visi cirkai baigėsi, tai dabar galvoju, gal tikrai pilvukas kaltas buvo.
Buvo bėdų ir su tuštinimosi: nuo 6 mėn. nesituštindavo ir po 5-8 paras, kartą net 12 parų nesulaukiau (bet tos bėdos prasidėjo po antibiotikų vartojimo). Gulėjom ligoninėje dėl alergijos, tai gydytojai ten nerekomendavo klizmuoti, atseit, jei vaikas ramus, tai nieko daryt nereikia. Maniškiui tas nekakojimas jokio diskomforto nekelė, tai taip ir laukadavau. Dar darėm kakučio tyrimą, tai parodė disbakteriozę. Gėrėm gerasias bakterijas 5 mėnesius, bandėm ir Duphalac sirupą naudoti, bet akivaizdžios įtakos kakom nepastebėjau. O viskas pagerėjo nuo metukų, kai pradėjau į košeles berti sėlėnų. Nežinau, ar būtų koks efektas, jei pati bandytum valgyti sėlenas (man gydytoja rekomendavo pamėginti, bet aš taip ir neišbandžiau).