Ilgo ir sėkmingo žindymo paslaptys

atsiprasau, gal jau apie tai yra parasyta, gal tik nepamaciau...
turu beda, labai reikia patarimo...
mano mazius is kruties valgo tik kai atsikelia is miegu (budamas mieguistas)...o siaip labai sunkiai ima kruti...taip jau kokia savaite...vieni pataria pradet nutraukineti ir duot is buteliuko, kiti - bandyt maitinti...ir kas gi geriau? siandien pries miega tiek verke, kai prie kruties bandziau prideti, rietesi atgal tai jau misini padariau, nes mazius valgyt nori, bet ir papo - nevalgo...
taciau kai jau ji 'ikalbu' paimt kruti - valgydamas sypsosi, pavalges - guguoja...
tai kame gi reikalas? gal galite patarti?

Labuka!!! Bandyk nusipirkti antkrūti. Tik AVENT firmos!!! Jam bus geriau žysti. Pati maitinau iki 3 mėn su antkrūčiu. Dabar mažyliui 4 mėn ir moka pats gerai paimti krūtį. SĖKMĖS

As irgi dar negaliu pasigirti ilgu zindymu, maitinu dar tik trecia menesi. Bet manau, kad labai daug lemia mamos nusiteikimas. As visada zinojau, kad maitinsiu savo angeliuka pati ir kritiniais atvejais tai padedavo, Pradzioj visko buvo, bet ne akimirkai nedvejojau maitinti toliau ar ne. Man labai patiko vienos akuseres ligoninej zodziai: siuolaikines moterys turi per daug informacijos, jos per daug analizuoja, galvoja, iesko problemu ir su su visom savo ziniom turi daug daugiau problemu nei neissilavinusios moteriskes ir primityviu Afrikos tauteliu. Joms niekas niekada nieko neaiskindavo kas kaip ir kodel, bet jos be problemu ismaitindavo savo leliukus.

Noriu paklausti, ar nusitraukinejant piena su pientraukiu jo kiekis mazeja ar daugeja?

visos sakot maitink daznai ir pienas gaminsis, jei jauti kad pieno mazokai, tai glausk kudiki prie krutines dazniau, pieno tada irgi daugiau gaminsis.
gal ir teisybe, bet ne visada padeda.
ka daryti tokiu atveju, jei vaikuti nori maitinti savo pienu vis glaudi glaudi, o pieno nedaugeja, vaikas svorio nepriauga, tai nors ir nori tiketi kad pieno uztenka bet faktas akivaizdus
taip kad net nezinau kaip geriau elgtis ir kaip bent tuos pirmus metus dziaugtis MP

Butent, labai daznai (aisku visos taisykles turi isimti) mamytes tiesiog per daug stebi, analizuoja kas, kur, kaip, pradeda stebet kiek pienuko yra, nusitraukinet, matuot, tada jau uzsisuka ratas kad pienuko per mazai, vaikuciui gal truksta. Zinoma, jei jis nepriauga pakankamai svorio, ar yra alkanas gal taip ir yra, bet ne karta teko matyt kaip mamytes ima taip elgtis tarsi is sportinio intereso - vaikas sotus, sveikas, bet papukai minksti, tai gal truksta, reikia patikrint ir jau tada isijungia visos baimes baimeles. O mes kovinukes (kova gimdziusios) daznai sau kartodavom, kad seniai irodyta, kad "pienas gaminasi ne papuose, o smegenyse", taigi optimistiskas nusiteikimas tikrai labai padeda.

Aisku be psichologiniu buna aibe ir fiziologiniu priezasciu, bet pirmiausia reikia save nuteikt kad noriu ir galiu. Pirmaji sunu maitinau iki 1,5m. ir antraji zadu ilgai "papent" Visoms linkiu pirmiausia pasikaustyt optimizmu.

O pienukui pagausint esu girdejus visokiausiu patarimu. Pagrindinis, kuris man tikrai veikia, yra daug skysciu ir ypac kava ar arbata su pienu. Keli puodeliai ir pieno kombinatas sprogsta

Jei tikrai tikrai pienuko trūksta ir vaikiukas svorio nepriauga, tai tiesiog reikia tiesingia primaitinti ir mamos pienas niekur nedings. Bent jau aš taip manau, nes nuo 3 sav turėjau duoti mišinukus, bet jau 2 metai ir vis dar maitinu ir pati

Jei gerai paskaiciavau,tai vaikeliui jau 6men.Vadinasi iki siol pieno uzteko.Gal tiesiog pradejot pati valgyt maziau kaloriju turinti maista,todel vaikutis nebeprivalgo,nes liesas pienas.Jau tokiam laike galit ir papildomai primaitint.Zinokit as savo suneli maitinau iki 1metu10men,bet mazdaug nuo 10men man tai pasidare didelis vargas,bemieges naktys,nes jis nebeprivalgydavo,o papildomo maisto purtydavos,kokius 2kasniukus teisiulydavau.Todel mane kankindavo kas pusval.,kas valanda,o visai atimt bijojau,nes gi nieko nevalge.Kol galiausiai tiek pervargau,kad net vergdavau.Pasakiau viskas ,gana,tai neisivaizduojat kiek buvo cypimo vaikui,ir kiek man sirdies skausmo kol ji atpratinom. Todel dabar,kai gims vaikelis taip ilgai stengsiuos nemaitint,manau,kad 6-8men. pakaks. P.s kai nutraukiau maitinima ir valgiui apetitas atsirado,o as bijojau,kad badaus

Kaip šaunu

Aš visą laiką galvojau, kad maitinsiu pati. Bet ligoninėje nukrito mažiaus gliukozės kiekis kraujuje. Vaikučiui skyrė primaitinimą. Priešpienio buvo porą lašų, pieno turiu mažai. Iš ko sprendžiu? Žindžia mano galiūnas max po 10 min. Po to spjauna papą, rėkia, gaudo, pačiupęs porą kartų patraukia, vėl meta. Ir taip įsiaudrina, kad aš jo niekaip negaliu nuraminti... tik su mišiniu. Išgeria apie 70 ml (jam dabar 2sav.), tik tada ramus užmiega. Kaip man liūdna dėl savo pasiryžimo ir dėl to, kad nieko neišeina. Bandžiau ant krūties laikyti kuo ilgiau. Taip kartais jis net užmiega, bet tas miegelis tik pusvalandžiui, max 40 min. Ir vėl klykiam, ieškom, spjaunam... Ką man patartumėte?

Buvau nusiteikusi vaikutį pienuku maitinti iki kokių 6 mėn, bet dabar 2 sav. labai nedaug turiu pieno.Vaikutis žinda kokia 30 min, labai godžiai, po to užmiega. Pavalgiusį truputį panešioju, kol atsirugsta, bet vis tiek po pusvalandžio vos ne viską atpila.Gydytoja sakė primaitinti NAN 1 mišinuku, tai jo suvalgo apie 60 ml (duodu tik naktimis). Bandžiau nutraukti pieno su pientraukiu Avent , bet nesigauna , iš abiejų krūtų vos 20 ml būna Jeigu maitinu tik pienu, tai pabudinėja kas valandą ir verkia kol negauna pieno. Tai dienomis nieko neveikiu, tik maitinu.
Kiek skaičiau, kad nuo jokio maisto nedaugėja pieno, reikia noro ir nusiteikimo, jį aš turiu, o pienuko kaip nėra taip nera .
Gal kas žino kokį pieno padidinimo būdą?

Kai mazyliui buvo kokios 2 savaites teko ji primaitinti, nes pieno nebeuztekdavo.Primaitindavau Tuteliu, kuo toliau tuo didejo primaitinano Tutelio kiekis, nuo ko pradejao reciau tustintis, prasidejo pilvo spazmai.Tada vel visas jegas sutelkiau, kad tik pienelio uztektu.Patare piena nusitraukti kas val. su pientraukiu, pienuka is buteliuko ir duoti tuscia kruti zysti.Tai ar sutapimas ar tikrai padejo, bet pienuko kolkas uztenkam, jau 1,5 men. Bet va vel problema, vel pilvo spazmai prasidejo, neprakakoja jau 2 diena, tai nesuprantu ar ka uzvalgiau, ar jau tokia berniukus auginaciu mamyciu dalia?
Gal galite patarti kokiu super piena didinanciu patarimu

Labai priminė mano pačios situaciją. Mano mažiukui prasidėjo viskas, kai jam buvo 2-3 savaitės ir baigėsi maždaug 5-6 savaitę. Visi aplinkui sakė, kad dėl pilvuko dieglių, bet aš iki šiol tuo abėjoju, nors pati jokio paaiškinimo negaliu sugalvoti. Mano pupai tokie krūties čiupimo-spjovimo periodai užeidavo nuo kokios 14 val. iki kol neužmigdavo nakties miego (apie 23 val.). Irgi galvojau, kad pieno neturiu, bet per pirmą mėnesį jis priaugo 1,2 kg, vadinasi pakako to pieno. Penktą savaitę neapsikentusi daviau mišinuko ir mažiukui patiko: po trijų dienų atsisakė iš viso krūtį žįsti, gerdavo tik iš buteliuko. Juodai susinervinau dėl to. Tada nusprendžiau neduot mišinuko, tik krūtį siūlydavau. Vargom ir kariavom 3 dienas, o paskui mažius susitaikė su mintim, kad teks pienuką iš papuko gerti. Ilgai bijodavau siulyti ką nors iš buteliuko, net soskę bijojau duoti. O rezultatas toks, kad soskės pats atsisakė nuo 2,5 mėn., iš buteliuko ūgtėlėjęs griežtai negeria, ir iki šiol sėkmingai žindau: vakarais, kiek tik mažius nori, naktimis 1-2 kartus prašoši, o dienomis - tik savaitgaliais (nes dirbu), irgi kiek nori.
Iki 6 mėn. tikrai maitinau labai dažnai, praktiškai visą dieną tik tą ir veikdavau, kad maitindavau. Ilgiausias tarpas tarp maitinimų - turbūt 2 valandos, bet tekdavo ir kas pusvalandį pasiūlyti krūtį, nes mažius labai neramus buvo. Kai vaikui buvo 6 mėn., gulėjom ligoninėje dėl alergijos, tai ten mažių sverdavo prieš maitinimą ir po (ko nerekomenduojama daryti). Tai vidutiniškai mažiukas suvalgydavo tik po 60 g pieno per kartą. Sakyčiau, labai mažai. Bet svoris augo normaliai, tai turbūt užtekdavo ir tiek jam. Kažkaip net nekilo mintis, kad pieno gali būti mažai.
Ir dar norėjau pasakyti, kad tie mažyliai tokie nepanašūs vienas į kitą, kad aš senai jau nustojau saviškį lyginti su kitais. Labiausiai pasikliauju savo nuojauta. Jei maniškiui užtekdavo ir 60 g pieno, tai kitam gali ir 100 g būti mažai. Aišku, reikia turėti ir teorinių žinių, bet svarbiausia yra tikėti savimi ir stebėti savo mažylį, nes tik mama geriausiai žino, ko reikia jos vaikui (ne kokios visažinės kaimynės, užauginusios savo vaikus prieš 100 metų).