Ilgo ir sėkmingo žindymo paslaptys

o mano maziukas labai ilgai valgo. Apzioja tai jis gerai, bet labai muistosi. Ispjauna ir vel ima taip nutampo speneliuis kad po to skaudeti pradeda. Is pradziu falvojau kad muistosi kad pilvelis skauda, bet dabar nesu del to garantuota. Be to valgo labai ilgai, daugiai nei pusvalandi. Jis uzmiega ir nepaleidzia ne kiek. Pabandau atimti tai jis teda paciulpia ir vel miega ir taip vargstam kartais net valanda. Maziukui dar tik du menesiai. Ar kam taip buvo ir kada baigiasi visa tai? Kartais jau tas maitinimas tampa labai sunkus.

man su pirmu vaiku buvo taip pat. Tiksliau aš beveik ištisą parą duodavau pieną Valgydavo apie valandą vis užsnūsdamas, o kai šiaip ne taip papą sugebėdavau ištraukt, tai jis pamiegodavo kokią 10 min ir vėl valgyt Ir taip iki 3 mėnesių. Paskui atsigavau. Maitinau, beja ilgai.

O kas dėl kandžiojimo, tai man su abiem vaikais labai veiksmingas toks būdas: kai įkanda griežtai pasakau NE ir atimu papą kokiam pusvalandžiui. Po kokių 4 kartų kramsnojimas stebuklingai baigėsi Nors iš pradžių irgi juokėsi, o kai pieno negavo graudu pasidarė, ašarų buvo, bet aš buvau tvirta . Ir likau nugalėtoja

perskaiciau si straipsni, ir suzinojau kazko naujo, kazka prisiminiau ka anksciau buvau girdejusi, ir tikiuosi kad sis straipsnis man pades sekmingai maitinti mano dukryte.
suneli pavyko maitinti tik iki 3 men, veliau kazkaip dingo pienas, net nezinau kur buvo tos klaidos kad pieno nepavyko issaugoti...
tai dabar vyliuosi tu klaidu nedaryti.
Dukrytei tik menesiukas,ir mes dar sekmingai valgom MP, nenaudojam buteliuku ir negeriam arbatyciu. Dukryte priaugo 1kg per pirmaji menesi, ir tai rodo kad ji gauna pakankamai maisto. Tik kad kartais taip neramu, kai ji zysdama kruti ja pradeda tampyti ir muistytis ir tada man kyla i galva mintis kad jai neuztenka pienuko... bet matyt cia kokia nors kita priezastis buna
tiesa ir ji labai daznai reikalauja kruties ir zindzia gana ilgai, bet manau ne visada ji buna alkana, paprasciausiai jai norisi artumo...
sekmes visoms maitinant.
tikiuosi ir mums pavyks bent 6 men megautis MP

Sveikos mamytės . Aš savo vyresnėlį maitinau tik 3,5mėn, nes močiutės vis "įtardavo", kai sūnelis muistydavosi, neesant pienuko. Buvo gaila... Labai norėjau maitinti. Bandžiau daug ką - ir chalvą, ir kmynų arbatą balintą pienu (gerdavau po 2 litrus į dieną). .. Aišku, taip patarė arba močiutės, arba giminaitės vyresnio amžiaus. O vat, kai gimė dukrytė (2750kg, nemokėjo dar reguliuoti kūno temperatūros - visada buvo šalta), tai stengiausi kuo dažniau laikyti prie krūties. Pirmąjį mėnesį galima sakyt neatsitraukdavo nuo manęs, atrodo jau pavalgė, užsnūdo, bandau padėti į lovelę, o ji iškart atsimerkia. Buvo vėl gi močiučių kalbų "nėra pieno", '"pabandyk nusitraukti", bet šį kartą jų nepaisiau . Teko pavargti... O kai šiek tiek paaugo, teko net galvytę prilaikyt, kad nesukiotų, nes taip bedūgdama, stipriai atpildavo. o atpilto pienelio buvo labai gaila , tekdavo vėl iš naujo maitinti...
Buvau užsibrėžusi sau, na kad nors iki 6mėn išmaitinčiau, tai būtų labai gerai, bet va pabaigiau maitinti 9,5mėn ir tuo laaabai didžiuojuosi. Žinoma, galėjau ir toliau maitinti bent jau ryte ir vakare, taip gera būdavo - prisiglaudžia, užpildo visą kūną ramuma, šiluma... Bet kai nuspendžiau tą rytą dar pratęsti, pamačiau neįtikėtiną vaizdą, krūtinė vėl buvo tokia pat, kaip ir paauglystėje . Ir pienukas taip ir nebepasirodė...
Man yra pikta išgirsti, kai jaunos mamytės sako, neturiu pienuko... Kiekviena mama turi, tik manau svarbiausia yra
TIKĖTI, KAD GALI MAITINTI ir TO LABAI LABAI NORĖTI

Sveikos, mamytės. Manau, kad svarbiausia maitinime yra netgi ne LABAI NORĖTI, nes kartais tas labai didelis noras sukuria tam tikrą įtampą, kuri tikrai viską gadina. Galbūt svarbiausia yra PRIIMTI MAITINIMĄ KAIP NATŪRALŲ DALYKĄ mamos-vaiko sistemoje . Mano maitinimo stažas jau virš 4 metų, su pusmečio pertrauka. Pirmąjį vaikiuką išmaitinau iki 3 metų ir 3 mėnesių. Pabaigoj maitinimo jau laukiausi antrojo. Buvau pasiryžusi jį maitinti iki antrojo gimimo, bet gydytoja "išdurnino" , nors man pačiai dėl to diskomforto jokio nebuvo. Vyresnėlis augo visiškai sveikas, jaukus ir labai skyrėsi nuo bendraamžių savo gyvenimo džiaugsmu. O kiek visiems "kliudė" tas maitinimas, nors visi stebėjosi, koks fainas vaikelis auga, be kaprizų, ožių ir kt. nesamonių. Beje, maitindama vyresnėlį aš net neturėjau vaiko priežiūros atostogų ir gyvenau gana intensyvų gyvenimą - mokslų baigimas, po to iš karto darbas.

Na o antroji taip pat jau valgo pienuką virš 1-erių ir dar nežadam baigti. Abu vaikai nepažįsta tiūtės ir buteliukų, tiesiog jiems tai buvo neįdomu, kai yra "tikras daiktas" . Su abiem vaikais nemažai keliaujam jau nuo 2 savaičių, tai koks patogumas! O kiek knygų perskaičiau maitindama pirmaisiais mėnesiais, kai čiumpa kas 20 minučių, per visą gyvenimą turbūt nebuvau tiek perskaičius. Į visus "nepatogumus" reikėtų išmokti žiūrėti teigiamai, surasti jų pliusus.

Norinčioms be streso auginti ir maitinti savo vaikiukus siūlyčiau paskaityti knygelę "KŪDIKYSTĖS EKOLOGIJA" (M.Trunovas, L.Kitajevas) 1997 m., gal dar ji kur nors būna knygynuose. Galima ir nenaudoti ekstremalesnių vaiko priežiūros patarimų, bet kiti tai labai teigiamai įkvepia.

SĖKMĖS!

jau tau pritariu 100% .Svarbiausia noreti tiketi ir kuo dazniau vaika deti prie krutines . Ir svarbiausia tureti savo tvirta nuomone , o ne tarybiniu mociuciu klausyti , nes gyvenimas ziangia i prieki , otaip pat ir mokslas. As pirma vaika taip pat maitinau tik 1men , o paskui damaitinau , nes prisiklausiau , kad truksta pieno . O jau damaitinant -finalas aiskus . O vat antraji jau tvirtai zinojau kaip maitinsiu ir jau jam 3 metai , bet naktimis jis dar maitinasi mano pienu . Aisku jau lyg ir per ilgai , bet dabar nezinau gal kada susitarsiu , kad jau gana .
Bet norint maitinti , tai pirmiausia reikia paciai to labai noreti ie neisigasti pirmomis savaitemis , nes jos nebuna lengvos.
Papildyta:

O butent naktinis zindymas ir gamina piena , todel nakti reikia duoti kuodazniau . Maniskis jau pries metus dienomis pradejo negauti , bet naktimis iki siol ciunkina .

Labas mamytės,
gal galit patarti ką daryti, kad pienelis krūtyje gamintųsi greičiau? Pavalgius sūneliui, dešinė krūtis prisipildo pakankamai greitai o kairioji "tingi" ir atėjus sekančiam maitinimui ji vis dar būna pustuštė. Jau visą savaitę bandau dažniau duoti ištuštinti "tinginukę", tačiau rezultatų dar vis nesimato.

va ir as ta pacia problemele turiu,
kai maitinau pirmagimi buvo tas pats, o dabar maitinu dukryte ir niekaip nesuprantu, kodel desinioji pilnesne ir atrodo kad ten talpa didesne, o kairioji tustesne.
gal kas zino kodel taip yra

Čia gal anatominiai dalykai. Juk ir šiaip krūtys būna nevienodo dydžio. Tai natūralu, kad vienoje gali gamintis daugiau pieno, nei kitoje. Man taip nebuvo, tai mažai galiu ką patarti. Aš pati sūnų maitindavau pakaitomis iš abiejų krūtų -- per vieną maitinimą iš vienos, per kitą -- iš kitos.

aš pirmą vaiką maitinau tik mėnesį - trūko pieno. o antram jau tuoj metai, o pieno vis yra. manau tai nuo vaiko priklauso - pirmą turėdavau kelt, kad valgytų. o antrasis tai žinduklis.

Nu nežinau. Man atrodo, kad maitinimas krūtimi yra 90% psichologinis dalykas. Jei nors kiek suabėjojat, prisiklausot močiučių, tai tada bėdos ir prasideda... Vyresnėlę maitinau 2metus ir 2 mėn. Ir visą tą laiką galvojau, kad mano pienas yra vienintelis maistas mano brangiausiam vaikeliui, jeigu jo neturėsiu, vaikutis kentės, alks. Tai suveikgdavo kaip geriausios arbatos, chalvos ir pnš. Su tokia pat nuostata maitinu ir jaunėlę. Pienuko sumažėja apie 4 mėn. , nes leliai tuo metu sparčiausia pradeda augti , o mamytės organizmui reikia prisitaikyti prei didesnių leliaus poreikių. reikia tik kantrybės. žinoma, 2 l per dieną skysčių nepamaišys
Visokios nesamonės apie neriebų pieną arba jo kiekį man kelia juoką...Tik netingėkit, negailėkit šilumos, meilės, krūties mažyliui ir viskas bus gerai.
O psichologijos pavyzdys štai:
kai atėjo laikas nujunkyti dukrelę, jos nemačiau savaitę. Pienukas man gaminosi, jo krūtyse buvo, bet kai aš pamačiau savo vaiką jis pas mane tiesiog akyse pradėjo bėgti. Tekėjo upeliais, nors nieko nedariau. Laikaiu apsikabinusi dukrytę o pienas liete liejosi. Abi likom šlapios.

Gal neprotinga gincytis su patyrusiom mamytem,bet ne viskas taip paprasta.Man itarimas, kad vaikas neprivalgo kilo antra savaite po gimdymo.Bet del savo isitikinimu ir visuotines propagandos itakos dejau vaika dazniau prie kruties.Tikejau.kad pienas prades upeliais lietis.Menesio gale pasirode,kad nepriaugom svorio ir kad vaikas netekes skysciu.Viskas baigesi laseline. Toliau marinti vaikelio badu nesiryzau.Pradejau primaitinti,bet norejau kad pienukas dar nesibaigtu visiskai.Taigi dabar kiekvieno maitinimo metu vaikas gauna kruti ir ta piena gamyba kazkiek pasilaiko Dziaugiuosi,kad nors dali maistelio gauna is manes.Taigi,maitinti misinuku pradejau ne is didelio noro.Kai pirma karta daviau buteliuka,pati apsizliumbiau.Bet juk svarbiau,kad vaikas butu sotus ir sveikas.Kai jis godziai istarse buteliuka pasijutau visiska kvaisa,kad tiek laiko leidau vaikui badauti.Veliau issigandau,kad priprates prie butekiuko kruties neims,bet taip neatsitiko.papulis labai reikalingas Reikia tik daznai zindyt ir tikrai puikiai ima kruti.Va tokia istorija ir manau,kad yra visokiu situaciju.