)). O prieš tai galvodavau, kad iki metų pamaitinsiu ir tikrai užteks... 
Visiškai 
, kad tokiame amžiuje vaikui pienas jau nebe maistas, o galimybė pajust mamos artumą, šilumą, saugumo pojūtis. Ir man pačiai tai buvo labai svarbu. Psichologiškai gal net mamai yra sunkiau atjunkyti vaikelį, nei jam pačiam. 
), bet naktį dar duodavau, jei prireikdavo, o po kelių dienų ir naktinis pamaitinimus nutraukiau. Ir ką jūs manot -- vaikas tik šiek tiek paprotestavo ir viskas. O pienas dingo be jokių vaistų ir problemų. 
Tikiuosi, kad ir būsimą mažylį taip sėkmingai pavyks išmaitinti. Jei ką, klausiu supermamų patarimo 
, nes beveik visos mamos iš bendraamžių matina naktimis labai daug kartų. Gal tik tų vaikučiai išmiega naktį,kurios savo pieneliu jau nebemaitina 
Tada per dieną jie privalgo daug sočiau ir naktimis nebeatsikelia pasistirpinti...... Tiesa, keleta kartu buvo susidare guzeliu, bet jokiu rimtu pasekmiu nepaliko. Iki 8 menesiu ji valgydavo kas 2 valandas diena ir mazdauk kas 3 valandas - nakti. Jai jau metukai r dvi savaites, iki siol nakti valgydavo mazdauk kas 3 valandas...Jauciu nuovargi ir
Ir nors pas mane galvoje pienas kibirais tekėjo, tačiau į papus jis taip ir nesugrįžo, nors ir stengiausi daug gerti, ilsėtis, pozityviai nusiteikti... Vis gi pienas ne tik smegenyse gaminasi...
. Maitinu septynis mėn ir savaitė. Svarbiausia noras ir teigiamos emocijos.
Kuo dažniau dukrytė žįs, tuo daugiau pienelio gaminsis. Rašai, kad mergaitė ima pykti ir tada nesusitvarkai. Tai irgi klaida -- pirma taisyklė jaunai mamytei -- išlikti ramiai. Juk kūdikis viską jaučia. Čia gal net gali būti atvirkščiai -- dukrytė jaučia, kad tu nerimauji (ar užtenka pieno, ar ji ims krūtį ir pan.) ir pati darosi nerami. O tai, kad tik trumpai pažindus ji atsisako krūties, nėra gerai -- juk iš pradžių ji tik atsigeria, nes bėga liesesnis pienas, o tik po to gauna riebesnio, nuo kurio ilgiau būna soti. Dar vienas dalykas -- fiziologiškai žindyvėms kas kelis mėnesius sumažėja pieno -- taip organizmas tarsi pasitikrina, ar dar reikia tokius kiekius gaminti. Tuomet irgi padeda dažnesnis kūdikio dėjimas prie krūties -- tai skatina pieno laktaciją. Kaip ir naktinis maitinimas -- kad ir kaip sunku kas kelias valandas prabudinėti. O tuo, kad dukrytę pasiseka "apgauti", džiaugtis neverta -- supratusi, kad iš buteliuko traukti mišinėliui pastangų reikia kur kas mažiau, nei iš krūties, ji pastarosios visai gali atsisakyti. Tie mano patarimai padrikoki, tačiau iš tiesų labai daug ką reiškia motinos nusiteikimas ir pasitikėjimas savimi. Pati maitinau MP beveik iki 1,5 metų, nors dar gimdymo namuose anyta man "diagnozavo", kad pieno aš, matyt, neturėsiu, nes vis vaiką prie krūties laikau 
Taip kad sėkmės ir kantrybės jums abiems.
