Del sauguma pritariu. Plius dar ir nuo vaikelio priklauso, kiek jis kelsis nakti ar visai nebesikels. Mano panos pametinukes. Pirmaja maitinau iki metu (ilgiau daktarai jau kategoriskai nebeleido
, nes antroji ruosesi belstis i si pasauli.. ). Antraja maitinau iki 2m. Pirmoji buvo nuo gimimo nerammesne, ji ir diena manes stengdavosi nepaleist nei per zingsni, o naktimis kelesi kogero iki 2 metu, o gal ir ilgiau (kol buvo maitinama krutimi, man buvo lengviau, nes nakciai (kai atsibodo vis keltis ir eit pasiimt ja is lovytes) tad perkeliau ja i savo lova. Tad ji manes net dorai nepazadindama susirasdavo kruti, patiutindavo ir toliau miegodavo. Speju, kad ir pati nelabai tenubusdavo tuo metu
O kai nustojau maitinti krutimi, ir naktimis teduodavau vandenuko ar arbatos, keldavosi tiek pat daznai. Matomai issivyste troskulio jausmas. Beje galite pacios ismegint: kokia savaitele kasnakt atsikelkite ir atsigerkite vandens - veliau jau naktimis nubudinesite nuo baisaus troskulio! O jeigu ta savaite gersite visada vienodu laiku, tai veliau ir laikrodzio nebereikies - troskulys butent tada ir zadins
Mazoji ramesne, letesne. Ir gana greitai nestojo zadinti mane naktimis. Kogero nuo kokio pusmecio jau ismiegodavo iki 6val ryto. Tad po kurio laiko iskeliau ja i lovyte. Ir tada ji bent kelis kartus per nakti atsibusdavo ir atselindavo pas mane i lova. Kruties neieskodavo (bijodavo mane pazadint, kad nenunesciau atgal). Jeigu vistik pajusdavau kad atejo, guodesi kad pabaisos i sapna ateina.. Tada jau priglausdavau, pamigdydavau, bet po pusvalandzio ar kai vel imigdavo, nesdavau atgal. Ir budavo, kad po valandos ji vel gryzdavo. Nemanau, kad ja taip labai tie kosmarai kamavo, nes butu atsiliepe ir dienos metu matytusi O ir siaip miegas butu neramus. dabargi, jei miegodavo salia - tai visa nakti kaip kirvukas pramiegodavo. o ir paklausta kokios to pabaisos, vartydavo akeles ir nelabai ka pasakyt turedavo. Kiek ja pazystu - sugalvodavo pabaisas tam, kad i lova nenuginciau
Zinoma apie sapnus kalba vyko jau veliau, kai pramoko kalbeti. O iskart po perkelimo i lovyte miegojo kaip miegojusi, matomai neiskart susivoke, kad naktimis mama jau nebe salia - as ja lovyte nunesdavau tik imigusia..