Ilgo ir sėkmingo žindymo paslaptys

Aurea, jei vaikelis ramus ir patenkintas, tikrai nebijok, kad jis retai valgo. Vadinasi, jam maisto užtenka. Aš irgi manyčiau, kad kelti jo maitinti tikrai nereikia, ypač naktimis. Tau tiesiog pasisekė, kad jis taip ramiai miega. Miegok ir pati

Aciu , mamos , kad man patariat . O vat sianakt mazius jau dave zinot apie save ,- 2 kartus prikele. Bet jis neverke , tik niurzgejo ir raitesi miegodamas , tai daviau uzvalgyt , nusiramino ir uzmigo.
Jau turbut "prisidziaugiau" ramiu miegu. Prades ir nakti prasyt. Bet... dabar miega sau laimingas lupytes paputes ir tas naktinis prikelimas nieko baisaus. Dar turbut pilvelio nepucia , pasijuto alkanas , tai paniurzgejo , pavalge ir toliau miega.
O nuo kada pradeda leliukui pilveli pust? Tada tai turbut verkia visa nakti ?...

Aurea, tu iškart, jam tik suniurzgėjus, neskubėk kišti krūties, gal jis vėl užmigs be pieno. Mažylis gali priprasti, kad visuomet gali išsireikalauti krūtį ir pripras ją žįsti nuolat, kaip žinduką.. maniškis tai ir užmigdavo su papuku burnoje

O dėl pilvuko pūtimo -- tai labai įvairiai būna. Maniškiui pirmą kartą pilvuką ėmė skaudėti dar gimdymo namuose, kai atsigėriau pirktinių sulčių Bet jei taviškis taip ramiai elgiasi, tai gal jam su pilvuku viskas Šiaip tai diegliukai užeina trupučiui laiko praėjus po valgymo. Vaikelis ėmė tiesti kojytes, raitytis visaip, verkti. Tokie pilvuko pūtimai dažniausiai praeina per pirmuosius 3 mėnesius. Sėkmės tau

Sveikos, mamytes,

Perskaiciau sita tema nuo pradzios iki galo ir supratau, kad as ne vienintele tokia pasimetus ir niekur nerandanti pagalbos ir atsakymu, nors teoriju kruva prisiskaiciau... Sutikit, kad pas mus truksta kvalifikuotos pagalbos - grizus namo su naujagimu ir iskilus maitinimo problemu juk nera kur kreiptis - ten kur gimdei? pas seimos gydytoja? pas vaiko gydytoja? Neaisku...
As buvau tvirtai nusistacius maitinti tik pati, bet nuejau kancios kelius ir tik dabar, kai kudikiui du menesiai, viskas lyg tai arteja prie laimingos pabaigos. Dar ligoninej idube speneliai buvo apgrauzti, gydytojom ir seselem tai nerupejo, grizus, po triju savaiciu maitinimo vienas spenelis tapo istisa atvira kraujuojancia zaizda. Prasiau pagalbos ir gimdymo namuose, ir vaiko gydytojos, (aisku, ne uz aciu), kazkokius patarimus gaudavau, vis naujais tepalais speneli gydziau. Galiausiai teko maitinima is tos kruties uzbaigt, nes visas spenelis tapo ziauria, uzdegimine zaizda. Tada nutraukinejau pientraukiu ir gydziau, ir taip visa menesi. Tame tarpe, dar krutis buvo uzsidegus, temperatura uzkilus. Tad antraji menesi kudiki maitinau sveikaja krutimi ir nutrauktu pienuku. Bet... mergyte atsisakydavo imti buteliuka, o kruti griebte griebdavo. Tik retkarciais pavykdavo isiulyti buteliuka. Per para is buteliuko isgerdavo tik apie 200 ml, toliau tik is vienos kruties. Per dvi savaites priaugo tik 250 g.
As buvau ziauriai pasimetus ir issigangus - vaikas badauja, o as nesugebu jo pamaitinti. Viena krutis baigiasi, buteliuko neima... Kada speneliui baigiant gyti, nusprendziau duoti kita kruti, per viena diena vaikelio galvoj kazkas apsiverte, matyt suprato, kad buteliukas lengviau (bet suprato po menesio), nustojo imti kruti, is vis... Ir butent tada, kai zaizda uzgijo, pienuko tikrai sociai buvo (nutraukdauvau po 150 ml) - kudikis neima kruties!!! Norejau mesti visus maitinimus krutim ir duoti buteliuka, bet griebdamasi paskutines vilties, paskambinau vienai gydytojai i gyvybe.lt ir ji patikino, kad dvieju menesiu kudiki galima "perlauzti" ir issiulyti kruti. Tris dienas as ja "lauziau", buvo daug asaru - mano ir jos - bet siandien jau ketvirta diena ir, panasu, kad pavyko. Nors dar bijau is anksto dziaugtis...
O juk reikejo tiek nedaug... tik kad kas pamokintu deti kudiki prie kruties... arba patare anksciau duoti zaizdai sugyti, kol ji nebuvo tokia ziauri. Tik nedaug reikejo, bet...
Taigi, tokia istorija. siandien pirma diena kai kudikis normaliau valgo, tik mane persekioja ta pati mintis - ar pakankamai?? Pieno tikrai yra, bet zisti ne visada labai nori. Po savaites eisim svertis, tai bus aisku.
Sekmes visoms maitinancioms.

Egle 100, taip ir norisi sušukti -- kokiose džiunglėse gyveni? Negi aplink save neatsirado nei vieno protingai galinčio patarti gydytojo ar labiau patyrusios draugės? Jei žįsti nelabai nori, pieno pakankamai, o vaikas ramus -- reiškia jam maisto užtenka. Jei daug skaitei, tai tikriausiai įsidėmėjai, kad motinos pienu maitinamas kūdikėlis greičiau praalksta, todėl dažniau dėk jį prie krūties. Iš tikrųjų, tokio amžiaus vaikiuką tikrai dar galima "perlaužti" ir atpratinti nuo buteliuko. Ir neišsigąsk, jei nebus labai daug priaugęs svorio -- kiekvienas vaikelis labai individualus ir į kažkokius siaurus rėmus jo ūgio, svorio sprausti neverta. Pagrindinis rodiklis -- jo savijauta. Labai svarbu ir tai, kaip jaučiasi pati mama. Jei nervinsiesi ir jaudinsiesl, mažylis tai jaus ir taip pat gali būti dirglus.

Sėkmės tau ir kantrybės. O jeigu kas bus neaišku -- klausk supermamų, mielai patarsime.

Egle 100, tikrai nereikia panikuot, jei ir nebus labai daug priaugusi to svorio - pasivys veliau.
O del "perlauzimo" tai pamatysi viskas bus ciki. Tau ten asaru buvo is pergyvenimo, kad mazoji badauja, o jai tai buvo daugiau principo ir pykcio, kad neleidi eit lengvesniu keliu asaros Esu padejusi kaimynei "perlauzt" triju su puse menesio dukryte. Irgi pradziu pasinervino, o veliau abi laimingos buvo Kai prisimenu kiek ji ten kankinosi su savo dukrele, tai kazkoks kosmaras. Kai papasakojo tai kailis pasisiause: pas pacia pieno buvo uztenkamai, o dukryte kruties neeme, nes gimdymo namuose ji buvo savaite stebima ir ja maitino is buteliuko. Va ir priprato mazoji prie lengvo maisto. O jos mama kelis kartus per nakti turedavo keltis bei sildyti buteliukus su SAVO! pienu. Paskui tuos buteliukus plauk, soskes maustyk.. ir viskas nakti, kai taip miego norisi.. Na itikinau ja, kad nereikia tiek vargti - geriau pripratinti prie krutines. Kelias dienas vyko principu karas, o po poros savaiciu mazoji jau buteliuko nebenorejo Sake naktimis pamaitindavo is kruties beveik miegodama, net is sapno bevik neissibudindavo, ir mazoji tapo ramesne - juk jai taip reikejo mamos silumos ir ramybes.
O mama maitino ja be vargo iki pusantru metuku. Grazi ir dyyydele panele dabar uzaugusi, i pirma klase jau eis. (ji su mano vyresniaja beveik vienmete - 3 men skirtumas)

Jūs vis rašot, nepregyvenkit ėl svorio, susitvarkys.
O ką daryti, kai tas "dar susitvarkys" tęsiasi jau 4 mėn.? Su savo augimo tempais jau esam žemiau žemutinės ribos.
Praėjusią savaitę atliko kojų echoskopiją ir net rentgeną ir išaiškėjo, kad kaulėjimo proceso visai nerasta. Ir pasak gydytojų tai dėl to, kad vaikui trūksta maisto. Žodiu, neužtenka energijos ir maisto medžiagų.
Be to, vaikinukas labai irzlokas pasidarė. Vis nesibaigia valgymai kas 1,5 val. Gydytojai sako, kad tokio amžiaus (4 mėn.) sotus vaikas turėtų išbūt jau apie 3-4h.
Tai dabar geriam arklio dozę vitamino D (10 lašiukų) ir kartais duodam mišinuko.
Kadangi maniškis prie visko pripranta žiauriai lengvai, aišku, prsidėjo problemos ir su žindymu. Nenori imti krūties, nors tu ką. Tai kartais pavyksta įgrūsti. Dar gerai sekasi maitinti, kai važiuojam mašina. Tai priklausomai nuo dienos mišinuko gauna 200-300ml.
Ir net nežinau ką daryt? Jau pabandėm vaisių tyreles, sūneliui labai patiko. Bandysim po savaites ir daržovyčių ragaut. Ir labai bijau, kad gali baigtis žindymo malonumai....................

As pergyvenau,mano nykstukas zemiau zemutines ribos beveik metai.Su kojytem taip pat problemu buvo,bet susitvarke.Oi daug asaru praliejau.Dabar galeciau pasaktyti,svarbiausia kad butu sveikas.Zinai,del kojyciu....tai vieno daktaro konsultacija tikrai nepatikeciau.Kai padare echoskopija per pazystamus ir uz grynus-tada ir kaulejimo zidiniai atitiko amziu,ir Freiko pagalves visai nereikejo .As galvojau ankstesni daktara .Del valgymo daznumo,tai kiekvienas vis skirtingai pasirenka.Pagal tiek kiek valge mano sunelis,jis turejo jau seniai kleckas but.Prie to prisideda ir paveldimumas,ir medziagu apykaita,vaiko judrumas.Nemanau,kad turetu negerti tavo pienuko vien del to,kad koses pradeda valgyt.O nakti ar geria pieneli is kruties?

Sveikos ir man pasitaiko tų akimirkų kai krūtys kaip akmenys ir prisiliesti neįmanoma , tai tokiais momentais man padeda šiltas dušas ir masažas iki ašarų, nes tai tikrai nepaprastai skausminga, bet geriau skausmas dabar negu pjautines žaizdos, bent taip mane gasdino mama su anyta pirmąjį mėn., bet svarbiausia čia pastoviai masažuoti krūtis stipriai ir kuo dažniau duoti krūtį vaikui, nes vaikas vistiek geriau traukia už bet kokį pientraukį. Geriausia masažuoti ratais, na tiesiog tuos sukietėjimus labai intensyviai trinti, maigyti, man tai tikrai padėjo, man teko ne vieną ašarą išlieti ir ne vieną žaizdą pritrinti, bet dėl vaiko verta ir pakentėti. Aš pati negalvojau išmaitinti iki dabar nes mama nemaitino mūsų, o pasirodė priešingai, niekada nenutraukinėjau pieno tiesiog labai dažnai siūlydavau vaikui jas ir kuo puikiausiai dar dabar maitinu , mums jau šeši su puse mėn .

Jei panoresi ir iki dvieju metu maitinsi

mačiau 1 kastėj, kur pratimai, pratimą , skatinantį laktaciją, bet nemoku perteikt

kas čia per kasetė? Oi, man reiktų, nes jau darosi didelės problemos su maitinimu.........