Kuri laika savo sanpaulijas buvau primirsusi ir jos buvo patiketos mamos prieziurai. Ji persodinejo, daugino ir ka tik su jom nedare. Siandien visas apziurejau ir giliai nuliudau aptikusi, kad pazasteles netvarkomos, ant red latern lapuku tamsios rausvos demes. Dauginiai (vaikiukai smarkiai susisukusiais lapeliais). Jan madam lapai visi persisuke, auga ne ratu , o visa kazkokia persisukus
Nors verk. Sirdyje taip liudna ir graudu. Parinkau keleta sveiku lapeliu ir ikisau saknydijimuisi. Susisukusius vaikelius atskirsciau ir gal kas is ju iseis. Tikiuosi ne ta sanpauliju erke apsedusi.
Vaikus sodinau su tokia viltim, kad jie susisuke del to,kad neisskirstyti, nepriziureti... o perskaicius apie ligas...liudnuma