QUOTE(jot.ka @ 2015 06 30, 07:58)
Pievos vaizdą jau kitąmet jums parūpins šluotsmilgės, ežiuolėms gal reiks poros metų. Tap kad rezultatai bus palyginus greiti. Jei pamenat pernai mano terasiniame gėlyne buvo sodinti šluotsmilgių sėjinukai, ir nuotraukose juos vos įžiūrėt buvo galima, šiemet jos praaugo visus kaimynus, tiek ūgio, tiek pločio prasme. Greitos neįtikėtinai.
Tiek kiek išneša mano vaizduotė, tai toks išdėstymas turėtų atrodyti gana natūraliai ir gražiai. Vėl iš savo patirties parašysiu, šluotsmilgės gražiau žiūrisi po kelias, nei po vieną. Yra mano gėlyne tokia vieta, kur auga viena šluotsmilgė, ji atrodo visai kitaip nei jos kaimynės. Manau, kad augdamos kartu, jos kažkiek ir paramsto save, ir visa nuostabi šukuosena gaunasi palyginti aukštai, tuo tarpu solistė, atrodo išsidraikiusi kaip kerėpla, jos šluotos gula į visas puses, įsimaišo į kitus augalus, ir tiesiog parpuola, o kai nudžius žiedynai, tai jau įsivaizduoju, kad erzins, ir auksinio debesėlio vaizdo nebus.
Kodėl deja? Man atrodo, kad pas jus geometrinių formų užuominų ten visai netrūksta.
įsivaizduočiau, kad mažesniems augaliukams lieka mažiau drėgmės, maisto gal ir ne visi gviešiasi, bet visgi toliau nuo tokio kaimyno manau augalai bus vešlesni. Tai kaip dabar tas kiparisas, įsibrovė į pievelę, ar liko už jos?
Dėl SCHOTTLAND pievos mane jau suėmė abejonės. Jei GOLDSCHLEIER šovė į 1,5 m aukštį, tai kokias aukštybes pasieks SCHOTTLAND? Gal su cefaliarijomis šnekučiuosis? O šios jau 2,5 m praskrido ir skrenda toliau... Kad šluotsmilges reikia dėlioti būreliais, supratau iš nuosavo patyrimo. Už kipariso jos nenužygiavo ir neis ten. Baisu jau man toliau plėstis. Pasiekiau ir kiek peržengiau savo jėgelių ribas. Laistymo žarnų ilgis irgi jau peržengtas bent 10 metrų, tad vykdomas taškinis laistymas kibirėliu. Tau litras, tau litras, tau litras ir taip 30 kartų, o gal ir žymiai daugiau. Baisu skaičiuoti...
Darau pievas, o aplink gyvena pievos-mokytojos... Kurios, beje, savin priima mūsų atvežtūnus. Prieš kelis metus mielai įsileido šiurpinį gvazdiką. Anas vietinių nestumdo, bet savo kuklią vietelę visgi išlaiko.
Augalyne prie atvežtūnų, tankiažiedžio katilėlio būtent (manau, kad kaimo pievoje jis irgi rastų savo nišą), bando prisimeilinti vietinis gražuoliukas. Lai.
O čia jau gryn vietinės pievos projektas. Raudonieji dobiliukai su... buvau radus pavadinimą, tik užkrito dabar, bet jie man visada asocijuosis su sovietinių laikų lietuvišku žemuoginiu muilu, nes būtent juom kvepia. Raudonieji dobilai šiemet kotais pasiuto augti, ko seniau nebuvo. Kaimo pievos neturi pastovumo vienais metais dainuoja vienas choras, kitais kitas, o trečiais nei vienas, nei kitas, o trečias ar ketvirtas, jeigu ne penktas... Mano pievos prieš kaimiškąsias tik parodija... Ir dar: kastuvas su karučiu, mano pagrindiniai draugeliai, niekaip nesidraugauja su fotoaparatu nelieka laiko, akių ir proto išgriebti tai, kas vyksta... Gaila...
, kad velai zeltu. Reikes kada pafotografuot, juk visiems neuztenka demesio 
