Daugiametės gėlės ir dekoratyvinės žolės

Nežinau kaip kitoje Lietuvos dalyje, bet pas mane jau buvo gerokai užsitęsusi sausra, kas vakaras liedavau viską, ir ne šiaip pavarvinant, bet paliekant šlangą ilgam, kad būtų normaliai šlapia. Ir va išrašė dangus lietaus, dvi geros dienos lietaus, ir negaliu pažinti sodo, tik dvi dienas savo sodo nemačiau, o jis lyg dopingo apsirijęs. Viskas gerokai padidinta, pariebinta, paryškinta. O tos šilumos pajūry vis dar nėra, ir pasirodo, ne ji tokia svarbi - augalo klestėjimui vandens reikia, daug.
Veronikūno žiedynų ilgis ir storis nustebino, jau pernai maniau, kad jie stambūs, šiemetiniai muša visus rekordus, pradedu pamatyt tikrą augalo grožį, kai jis auga nejudinamas ilgiau nei 3 metus . Vienu metu gailėjausi, kad didžiajame gėlyne liko jie , ir gėlyno planą kažkiek derinau prie jų, bet dabar džiaugiuosi, nes tokio gražaus sibirinio veronikūno, aš dar savo sode neturėjau. Šluotsmilgės, tos rūšinės, paprastos jau siekia man panosį, neįtikėtina reakcija į vandenį, o gal ir sutapimas tos fazės, kai aksomo stadija praeidinėja ir žiedynai tįsdami retėja ir smarkiai ilgėja, bet vistiek, dviejų dienų prieaugis už širdies stveria. Anksčiau minėta gumbenė 'Amazon' ir pas mane jau ūgiu nesiskundžia, graži, didelė, žydi, net ir katžolės, kurios atrodo visai gerai toleruoja sausrą, po šio lietaus atrodo dar riebesnės. Ir taip būtų galima rašyti apie kiekvieną augalą, visi trykšta džiaugsmu. galėtų ir dažniau palyti

Nėr už ką. Tik tas konspektas gali kiek pasufleruoti tik tuo atveju, jei augimo sąlygos panašios (dirvožemio tipas, drėgmės ir saulės kiekis)

Apie barškes (Baptisia) rimčiau galima kalbėti tik prabėgus keliems metams - augalas iš ilgaamžių, tad reikia ir laiko įvertinimui. Pirmąsias pasodinau prieš 2 metus, kitas gi - šiemet. Normalesnes proporcijas įgijusi viena, kuri jau pirkimo metu buvo su keliais stiebeliais. Keras aukštas, tvarkingos formos, apačioje siauras (tik stiebai) su lapijos apvalaina kepure viršuje. Todėl labai parankus gėlyne - galima pasodinti apatinį ardą savo nemenku keru okupuojančius kaimynus ir gauti vešlų vaidą tiek apačioj, tiek viršuj. Iš pirmųjų sodintų jaunų augalų išgyveno ne visi. Tik šiemet iš patyrusios gėlininkės sužinojau, kad jų tokia ypatybė - ir natūraliai gamtoje po metų nebe visi buvę gyvybingi ir niekuo nesiskundę pirmametinukai pasirodo. Šiaip auga gerai, pasirodo pirmieji daigeliai kiek vėliau už kitas gėles, tad norint pavasariui greta jų galima sodinti pavasarines svogūnines gėles. Man visumoj augalas labai patinka.

Turiu ir aš Baptisia .Pati pernai susidaiginau iš sėklų.Peržiemojo. Bet ir šiemet dar mažytės jos. Kažin po kiek metų pražys

Turiu pasisodinus pūslenį diabolo, nu ir niekaip negaliu jo priderinti. Tai žiūrinėjau, kaip jūs jį priderinote, ir pamačiau tamsius šalavijus, kurie jums atrodo per sunkūs. Tik tada supratau, kad mane erzina pūslenio bordinės spalvos tamsumas, tartum skylė toje vietoje sode. Tas sunkumas jūsų šalavijų, man atrodo, yra dėl bordinio atspalvio. Jei nebūtų tiek daug bordinio atspalvio būtų daug lengvesnis vaizdas.

Su sibiriniu veronikūnu absoliučiai kita situacija- lietaus ir laistymo negavo daug, tai toks vos įžiūrimas, kad imu galvoti ar vieta jam čia. Jei jam reikia perdėto laistymo, vadinas nevieta. Šluotsmilgės mažutės, iki kelių.

taip, "sunkumą" kuria visos tamsios spalvos, ne vien tamsi violetinė. Taigi, ir bordo. Aš kalbėjau apie namo priekio gėlyną - jame šalavijai "Adora Blue", bordo veigelės "Nana Purpurea", lendrūnai "Karl Foerster". O vidinio kiemelio gėlynu su Jūsų minimais tamsiais šalavijais "Caradonna" bei tamsiu pūsleniu "Diabolo" esu patenkinta - man čia esantis balansas tarp tamsesnių (šalavijai "Caradonna", bordo spalvos pūslenis, bukas) ir šviesesnių (snapučiai "Johnsosn's Blue", "Orion", lendrūnai "Avalanche") spalvų patinka.

Sveikos, dali gelyno apsodinom melitais sesleria autumnalis. Taciau apsiskaiciavom. Norejau paklausti kaip manote, jei likusia dali apsodintume penisetum alopacurides little bunny. Krumeliai kol mazi panasiai atrodo, bet kaip bus kai suaugs. Ar verta pirkti bunny ar ieskot likusiam plotui melito?

Mano manymu, geriau nenutolti nuo pradinės idėjos primarginant (ypač dėl apsiskaičiavimo). Sesleria autumnalis turi maziejisodai.lt

Sesleria nereikli dirvožemiui, o soruolė - gan reiklus ir mažiau patikimas žiemojimo prasme. Ieškokit mėlito.

Įsigijau armiją pievos ir netik žoliukų/gėliukų, tad teko pasiimti atostogėles, kad juos sudėlioti į vietas. Beveik visiems augaliukams teko lupti velėną, tad atostogos gavosi, švelniai tariant, pavargtinės... Bet nutiko ir visokių įdomių dalykų, kurie ir pradžiugino, ir nuliūdino, ir pamokė kaip reikiant. Kaikuom pasidalinsiu, turėtų praversti suinteresuotus asmenis.

Griaudžiai juokinga istorija apie šluotsmilgių GOLDSCHLEIER „pievelę“...

Kai atvykau į sodybą labiausiai mane pritrėškė 2 dalykai: prieš porą metų pasodintos šluotsmilgės GOLDSCHLEIER ir cefaliarijos. Apie cefaliarijas patylėsiu, nors jų vaizdelis jas išvydusius pritreškia kelis kartus per dieną. Geriau į jas nežiūrėti... Gi šluotsmilgių debesėlis buvo toks tirštas, kad jam nerūpėjo anei auksinė valanda, anei kitos saulės šviesos kritimo vingrybės, žiūrėjimo kampas ir atstumas irgi jam buvo nė motais – tai buvo šviesus ir švytintis debesėlis, nuo kurio sunku atplėšti akis...





Bet bėda tame, kad vietoj joms, šioms šluotsmilgėms, lemtų 0,9 m, jos į dangų pakilo iki 1,5 m, o josyse sukaišioti česnakai laikėsi nominalo, t.y. savojo metriuko ar apie tiek... Pabandykime šluotsmilgių debesyje juos įžiūrėti... Pavyko?



Bet tai dar tik istorijos vidurys. Dar nespėjus šluotsmilgių debesiuko prisifotografuoti, užėjo lietus, ir debesėlis... dingo. Prigulė ant žemės...



Netekusi žado bei nuolatos vaikydama mintis apie kolosalią netektį, praleidau 1,5 paros, o po to nutiko stebuklas – išvirtėlės prisikėlė. Ne tokios dailios bei be kelių „karių“, bet vis dar debesingos. Kiek suprantu, lietus nuplovė žiedadulkes, kurios ir pridavė žoliukams nepakeliamą purumą. Vėlesni, žymiai stipresni lietūs su vėjagūsiais žoliukų jau neišguldė. Be ro, čia šviežiai prisikėlusių žoliukų vaizdelis, kuris vėliau kiek pagražėjo.



Skystesniame debesėlyje česnakai jau patapo įžiūrimais. Bet žiūrėti tenka jau labai prisiplijus,,, Gi siekiama buvo visai ne to...

man kaip šluotsmilgių garbintojai jūsiškės nuotraukos vakarą nušvietė, jau žinau, kad visos rūšinės paprastos šluotsmilgės keliaus lauk, o jas keisiu šiomis blondinėmis, negaliu atsižiūrėt

saviškių 'Schottland' nemačiau tris paras, tai jei išvažiuodama galvojau, kad jos žemesnės nes šiemet labai tankios, tai grįžusi pamačiau, kad savo pernykštį ūgį pasiekusios ir turbūt pralenkusios, manosios irgi lenkia literatūroje minimą ūgį

Tamtyč jums įdedu vaizdelį iš atokesnio atstumo (menkas šmotelis cefaliarijų žagrių irgi perduoda linkėjimus ). Tas jums, kiek žinau, aktualu. Labai gaila, kad iki lietaus nespėjau prisišaudyti iki padabnesnių kadrų... Kitas dalykas, kad per vasarą pastebėsiu, kaip šios šluotsmilgės elgiasi toliau. Būtinai atsiraportuosiu.