Daugiametės gėlės ir dekoratyvinės žolės

dabar kai paklausėt susimąsčiau...gėlynas vienas didelis...nesivadovauju jokiais pavyzdžiais nei patarimais noriu , kad viskas būtų taip kaip man patinka Vienžo , čia mano iškrovos vieta...
Nors tai nereiškia , kad nesidomiu ką veikia tuo klausimu kiti...Gražūs gėlynai mane įkvepia...Vaiz\dai praeina pro mano smegenis ir formuoja savas mintis

Na va, pasodinau alunes ir soruoles. Kaip jums toks derinys?

Gražu bus...o ne per arti alūnės ir soruolės viena nuo kitos...

Ir as manau, kad per arti, tik dabar labai norejosi grazesnio vaizdo, nes Jonines svesim cia... Manau, kad kitamet teks truputi reciau persodinti...

Vaizdai su manaisiais "žolynais" (ir "krūmynais") birželio mėnesį: čia.

nuostabu...

Tikrai, trūksta žodžių. Ir rami ,,sibiro jūra", ir truputį ,,putota", ir šalavijai sukelia norą turėti...
Ir klausimas ne sodinis - ar už copyright'o ženklą reikia kam nors susimokėti? Nežinau kieno klausti. Logiškai mąstant, kaip ir apsauginių samdymas, turėtų kainuoti. Lietuvoj muzikantų teises kažkas saugo, baudas išsireikalauja. Internete, kaip kolūkyje, viskas liaudies. Ar vandenženklis tik tingiems vagims atbaidyti?

Šis ženkliukas realiai pasako, kas yra autorius. Ant savo tinklaraščio nuotraukų ėmiau dėti tada, kai susidūriau su vagystės atveju - išversti į rusų kalbą straipsnelių tekstai su visomis foto buvo publikuojami kitame puslapyje (aišku, be mano sutikimo). Dabar bent jau foto panaudoti apsimetant, kad ji tavo, būtų šiek tiek sudėtingiau.

leliumai, labai gražu, foto vertos žurnalo viršelių
Balža geras augalas, galingas, įspūdingas

Vandenženklius nėra sunku panaikinti, tik laiko užima ir trupučio žinių užtenka. Dar paprasčiau apkirpti.

Kad galima panaikinti, puikiai žinau. Bet reikia skirti šiek tiek laiko. Manau, norinčiam panaudoti nuotrauką paprasčiau nurodyti nuotraukos šaltinį - ir niekas dėl tokio naudojimo nepyksta. Esu atsitiktinai aptikusi pora tokių savo sodo nuotraukų iš tinklaraščio panaudojimo atvejų - na ir puiku . O apkirpus, kai vandenženklis ir per vidurį, ir apačioje, ir (dažniausiai) viršuje, nelabai kas ir belieka Kaip įvardijote, "tingiems vagims" atbaidyti pakanka ar norintį naudoti nuotrauką priverčia pagalvoti, kad gal vis tik reiktų nurodyti šaltinį.

Taip, augalas geras, bet jam išties reikia super lengvos dirvos. Ten, kur pasodinusi, tikrai lengvas lengvas priesmėlis. Tiesa, gėlynas mulčiuojamas. Pirmais-antrais metais keras nevirto. Dabar jau stiebai su žiedynais linkę pavirsti - nebeišlaiko žiedų kepurės. Spėju, kad tam, jog save išlaikytų, reiktų sodinti praktiškai smėlyje, nebe priesmėlyje

leliumai, jūsų sodas jau dvelkia ramybe, man patinka. Tas gėlynas su lendrūnais 'Avalanche'( turbūt vidinio kiemelio) atrodo kaip kylanti šampano puta, dar truputis ir išsiverš per kraštus

O apie baltą spalvą paskutiniu metu itin daug galvoju, šiemet tiesiog svaigstu nuo baltos-mėlynos derinio, jūsiškės balžos su katžolėmis tą jausmą tik dar labiau stiprina. Jaučiu, kad dabar toks etapas, kai ryškūs spalviniai kontrastai mane tiesiog pjauna, o balta spalva, pakankamai ryški, kad išsiskirtų, ir tuo pačiu nėra rėkianti, ramina, sodas atrodo gaivus. Dabar mano sode neprilygstama baltos šviesos gamintoja yra rūgtis (persicaria polymorpha), kažkas nepaprasto, pirmi metai pas mane auga kaip krūmas ir žydi jau ilgai, ir kiek žinau tas žydėjimas tęsis visą sezoną. Man atradimas. Kitas baltuolis mane netikėtai papirkęs, raudonžiedis snaputis 'Album'( geranium sanguineum 'Album'), šis pernykštis pirkinys jau šiemet rodo ką moka, ir po bendrai snapučių formuojamo išsidraikėlio įspūdžio, sušvito viltis, kad šis kitoks. Tvarkingas, kompaktiškas ir baltas, žiūrėsiu, kaip atrodys po žydėjimo, kaip agresyviai ar saikingai okupuoja gretimas teritorijas, ir jei tik jis nepatampa išsidraikiusiu skuduru, tikėtina, kad šis augalas gėlyne taps užpildu tarpams. Kol kas mano žavesys juo tik auga. Kaip beje ir 'Nimbus'. Šis emocijomis žaidžia pilnu tempu, čia jis man be galo patinka, čia erzina, ir vėl patinka, ir vėl ne labai . Pavasarį labai dailūs lapai žada kažką nežemiško, paskui žiedstiebiai išsidraiko, ir pasklinda toli nuo kero, sudarydami nelabai tvarkingą įspūdį, žiedeliai gražiai melsvi, bet vakare, kai jau norisi džiaugtis pačia gražiausia saule, jo žiedai jau būna nubirę, arba susičiaupę, keras gražiausiai atrodo vidurdienį, kai visi žiedeliai pilnai išsiskleidę. Šis snaputis, sugeba įsikabaroti ir ropštis ant kaimynų, tuo juos papuošdamas, dabartinės melvenės jo glėby visai gerai žiūrisi. Dabar su juo viskas gerai, bet yra jausmas, kad po žydėjimo jis man nepatiks. Stebėsiu, jei visgi patiks, tai tikėtina, kad melsviems plotams birželyje jis bus tinkamas kandidatas, užpildyti tarpus turėtų puikiai.

Dar apie šluotsmilges, išryškėjo skitumas tarp rūšinių ir veislinių. 'Schottland' dabar tamsiai purpurinės, nuostabus atspalvis, nuostabus šviesos žaismas, iš tolo matosi. Tuo tarpu rūšinių šluotelės nors ir turi purpuro atspalvio, bet jis vos juntamas, o iš toliau žiūrint jos rusvos, ir nuo apšvietimo priklauso, matosi ar visai prapuola jų šluotelės. Ko gero ir terasiniame gėlyne atsikraustys 'Schotland', visgi jos tobulos.