Daugiametės gėlės ir dekoratyvinės žolės

Ačiū už komplimentus mano augaliukų pasirodymui. Betvarkės augalyne tikrai apstu, o grožį betvarkėje išgaunu tik su fotoaparatu + teisingu apšvietimu (ačiukas saulutei, rūkui, rasai ir kt.!).

Ketvirtoje nuotraukoje tėra 2 augaliukai - žoliukas sporobolusas (drėbūnas) ir katžolė Walker's Low.

Tas drėbūno rūkas labai gražus. Įdomu, jei jau į paaugusį augalyną jį įkiščiau, išsikovotų savo vietą? Turiu ežiuolių, girmėtę ir monardų, jis tarp jų gal visai tiktų, tik kiek jam vietos reiktų?

Įsipaišytų kaip nors... Kvadratinio pusmetrio vienam tai jau reikėtų, nors aš saviškius verčiu draugiškiau gyventi - į 30-40 cm2 sukišau. Pieva juk, o ne apartamentai kokie... Be to, su 1 sporobolusiuku daug rūko nepridarysi - reikėtų bent 2-3, o gal ir daugiau, priklausomai, nuo to, kur ir kaip jie būtų integruojami. Ir dar, nors jau esu minėjusi, bet pasikartosiu - iš tolėliau jie tampa sunkiai beįžiūrimi. Tai toks trumpo nuotolio augaliukas, be to, kaip ir visi žolynai-rūkdariai gražiausias būna rytais ir vakarais, kai gauna saulės spindulius, nukreiptus tam tikru kampu. Pas fotografus tai aukso valanda vadinasi.

Saulutė, rūkeliai ir kitolkie dalykai turi dievišką poveikį augalyno vaizdeliui. Tai reikia turėti omenyje. Pas mane, deja, ne itin dėkinga situacija - kad būtų dėkinga, reikėtū iškirsti 100 m2 alksnyno rytuose ir nukneckinti bent griūšią, krios bais skanūs vaisiai, vakaruose... Mission: Impossible... Bet ir tai stebukliukų galima prisižiūrėti. Štai prašom vaizdeliai:

auksinis



paauksuotas



sidabrinis



O čia kaži kokie... nežemiški, turbūt... (antroje foto inkritęs veronikūnas gali kainuoti nominaciją National Geographic belenkokiame konkurse )

vi_, įdomu. Nuotraukas žiūrint pievos vaizdas susidaro, būtų labai įdomu pamatyt gyvai, nes ir pati žinau, kad nuotraukomis galima sukurti labai gražių, kvapą gniaužiančių momentų, o va gyvai žiūrint norisi ir ten ir ten ir dar ten knisti, perstumdyt koreguoti.
Žinote kas man neduoda ramybės, kaip pas jus susidaro, tokie pavienių augaliukų vaizdai tarp žolių? Na tarkim kraujalakės, jei gerai pamenu, tai turėtų būti dvi ar trys vienoje vietoje? Jei auksinėje foto trys, tai jos atrodo kūdos, kaip ir priklauso pievai, lygiai taip kaip ir ežiuolės, po vieną du žiedynus. Ar čia kaltas jūsų ne itin turtingas dirvožemis, ar susodinimo tankis? Aš čia nesikabinėju, nes man gražu, ir Oudolfo kai kuriose foto matau, kad pievoje prisibarstę tarkim kad ir kemero, o jo ten keli stiebai? kame paslaptis? Jei aš sodinu gėlyną ar pievą į savo žemę, pas mane tas augalas būna tirštas, riebus, dvimetė kraujalakė ir dydžio nemenko, ir tokia tiršta, kad šalia įkurdint bandyta ežiuolė niekaip nesugeba prasimušti sau vietos. Niekaip nerandu atsakymo, ar foto kur man patinka, būna įamžintas jaunas vaizdelis tarkim po metų nuo pasodinimo? bet taip neatrodo. Nu žodžiu, man gražu, ir pas save to norėčiau, bet kažkur kažkokio esminio momento neužfiksavau, arba iš principo, mano dirvoje taip negali būti.

o kaip jūsų rūgtys gyvena, juk ne vieną turit, baisiai smalsu.

Dėl auksinės valandos, tai mano kieme sudėtingas reikalas, jei norisi pagauti žemos saulės spindulius, tai želdynai ryte atsiranda namo giliame pavėsyje, o vakare saulės gauna tik labai mažas gėlyno kampas, visas kitas slepiasi kito pastato pavėsy. Na bet tikiuosi ir pas mane su laiku atsiras plotai dėkingi fotografijai, kur ypatingomis valandomis monumentalūs šešėliai vaizdo negadins

Na tai papasakokit savo įspūdžius, kas džiugina, kas pateisino lūkesčius, ką keisite, kas neatitinka vizijos, juk per penkias savaites tikrai galva virė nuo minčių

Auksinėje, paauksuotoje ir sidabrinėje foto solo partiją atlieka – panelė Pink Tanna. Ji įsprausta tarp noname‘nio miskanto (a la Morning Light) ir juodulio astro, kurie šiose scenose dirba statistais ir yra kone neįžiūrimi. Šluotsmilgės fone – jau kito pusiasalio gyventojos. Beje, šiame, nefotografiniame gyvenime panelė Pink Tanna man nepaliko jokio įspūdžio. Su pievomis ana sunkiai susikalba, nebent trintųsi tarp miskantų... Toks gyvenimas. Nežinau, kodėl ji prikėlė jums tiek daug klausimų... Gal jūs iki saviškės jau nepribrendat arčiau kaip per 2-3 m? Čia gi fotografuota mažiau nei 0,5 m atstumu. Kitos turimos kraujalakės Tanna ir Red Thunder šiemet neatlaiko kritikos. Gal paseno, gal oras nepatiko, gal aš pasikeičiau... Ir vienas, ir kitas turėjau po 3. 1 Red Thunder padovanojau, 1 permečiau į kitą augalyną, o likusioji prašyte prašosi eiti kur nors kitur. Šios kraujalakės turėjo būti kompozicijos su rūgtimis Taurus ir ankstyvaisiais astriukais Lutetia bei Brilliant dalis. Bet, visų pirma, jų pasidarė per daug, tad pamažinau, o likusioji žydėjimu pralenkė likusį kolektyvą ir dabar atlieka išblukusios skylės vaidmenį. Tokie dalykai. Na o trijulė Tannų dirba... paklodėmis... Nepersistengia, beje... Nenoriu dabar detalizuoti visų jų pliusų ir minusų. Juk ateityje turėsime daug dyko laiko?

Šiandien dar nerodysiu ir dokumentinių foto, kurios parodo, kas išties gavosi. Marios blogybių, beje... Vienas žinau kaip taisyti, o kitoms neturiu jokių sprendimų. Tikiuosi jūsų ir kitų pagalbos. Bet tai tuštesniems laikams, kai pasibaigs visi augaliukų pasirodymai. Dar juk nepasirodė korėjiečiai ir mano didysis eksperimentas – montbretės. Pirmoje nuotraukų dozėje jos atrodė, kaip gerai išsilaikę vilkdalgiai. Prieš savaitę palikau jas jau sukrovusias žiedus. Bandau šiuos augaliukus su drėbūnais ir stipa calamagrostis.

Beje, paskutinėje foto aiškiai styro 2 cefaliarijų griaučiai. Vargšelės tiek daug blogų žodelių prisisrėbė per vasarėlę... O aš jas pamilau visgi. Paminkliškas augaliukas. Oudolfinas kuo tikriausias. Gal tik išmieros ne tos...
Apie kitus pastebėjimus vėliau. Jų marios, bet romanus skaityti nedaug kas mėgsta juk...

hm, kažkaip depresovai čia jūs grįžtat iš savo pievų. O su augalais šiemet atrandu tokį dalyką, kad vienas augalas, nužiūrėtas kažkieno nuotraukose ir atsiradęs savam gėlyne, staiga nuvilia, neatrodo toks kokį prisimena vaizduotė. Po jūsų 'Pink Tannos' nuotraukų, aš jos vėl naujai užsinorėjau, nors iš gėlyno pašalinau dėl tos pačios priežasties, jos išblukusios nebesimatė. Bet stebėdama šluotsmilges,(ir vėl aš apie jas ), pastebėjau, kad tuo pačiu paros metu žiūrint iš vieno krašto man jos nepatinka, bet apėjus iš kito šono, alpstu, kokios jos man gražios. Ir manau tai groja visiems augalams, reikia kiekvienam atrasti tinkamą foną, tinkamą apšvietimą, tinkamą stebėjimo atstumą ir augalas džiugins, na nebent jis turi kitas savybes, kurios visiškai nesiderina su šeimininko grožio, estetikos suvokimu. Žodžiu šiemet vėl sodinsiu 'Pink Tanna' tik kitoje vietoje, eksperimentiniame gėlyne, kur stebėjimo taškas bus kitas, ir apšvietimas leis ją pamatyt kitoje šviesoje. Tiesiog save laikau nekantria augintoja, kuri nori greito rezultato, ir tas greitas augalo nurašymas gali būti visai neteisingas, neišlaukus, nepamačius brandaus augalo grožio. Kita vertus, sodininko grožio supratimas irgi kinta, bent jau pas mane labai dažniausia kasmet būna vis naujas numylėtinis, o prieš tai garbintas augalas nulipa nuo pjedestalo . Bet iš savo sukaupto patyrimo irgi linkstu prie minties, kad man gražiau tamsios kraujalakės, tos kurios neblunka, visgi labai jau gražus tų taškelių debesis, ir visai nesinori, kad jis rudenėjant išnyktų, kai tuo tarpu žolių fone gali puikiai išryškėti.

Na o mano didysis gėlynas tankėja, pražydo tūbės, kaip suprantu jos ne šiuo laiku turėtų žydėt, bet iš sėklų sėtos tik dabar sukrovė žiedus, manau, kad tarp ežiuolių jų neliks, tiesiog šiemet pliką žemę užkišau trumpaamžiais augalais, tai galiu pasakyt tik tiek, kad balta spalva visgi man labai patinka. Tai tikiuosi, kad baltų ežiuolių šuoras irgi patiks, nors neįsivaizduoju kaip tai atrodys gyvai . Labai tikiuosi, kad šalnų dar ilgai nebus, ir spėsiu pamatyt žiedus, kai kurios turi ne po vieną, taip laukiu, taip nekantrauju.

Ir dar prisipažinsiu, jūsų nuolatinis molinia variegata garbinimas, rodymas foto, kokios jos gražios, mano akims buvo sunkiai įžiūrimas. Iki šio rudens, nufotografuot man jo nesiseka, kad pamačius alpčiau, bet pro šalį vaikštau kasdien, ir negaliu atsigrožėt, jos išties nuostabios! Dabar man jų prisireikė daugiau, ir galvoju, vėl skaidyt tik įsikabinusius kerelius? Lyg ir gaila, bet noriu jų dar ir ten ir ten žodžiu melvenės tikrai vienos gražiausių žolių, lygiai taip pat man dabar prisireikė ir 'Moorhexe' daug daugiau nei vieno egzemplioriaus.

Dar užmiršau augalyno katukus paminėti. Sodybos pasilikėliai informavo, kad katė jau 6 diena nesirodo. Paliko katuką mūsų valiai? Bėda... teks kažkam imti... Maniškė, tik jau pabuvusi ne mažiau nei 3 metus, irgi taip prisipaišė į mūsų šeimyną. Nesigailime anei kiek. Geruolė ir meilybė. Tiesa, šios savybės neliečia tapetų ir baldų, deja... Katuką sodyboje ji priėmė it ufonautą - pradžioje bijojo, po to bijodama gasdino. Nežinau į ką tokie santykiai galėtų išvirsti...

Demetrijus... Visi augalynų tvakymai vyko su juom. Neretai 10 cm atstumu. Bais ciekavas zdraicas...

Sveiki geliu gerbejai
Jau kuri laika jeskau geles "Eremuras", bet kazkaip vis nepavyksta .
Gal ne populiari o gal tiesiog netinka musu klimatui
Ar teko ka nors girdeti ?

http://www.e-seklos....alapis_eremuras

Dekui.....bet su seklom zaisti nenoriu....raso kad dygimas sunkus ir zydeti pradeda po penkiu metu.
Jeskau Eremuro sodinuko.

Gražus, bet kiek teko skaityti nuomones, labai kaprizingas daiktas tas eremūras. Svogūninių gėlių augintojas Eugenijus Dambrauskas turi šį augalą, bet jis platina ir atsparesnę rūšį, žr. augisbulbs.com