QUOTE(vi_ @ 2015 07 26, 10:30)
O kodėl jūs nerodote, kas gavosi naujame kūrinyje? Juk jau turėtų kažkas matytis...
Tai kad nėr ką rodyt, pavieniai pirmamečių ežiuolių vaizdai visai neįdomūs, o bendro vaizdo nėra, nes likę stambūs augalai, tokie kaip kemerai ir veronikūnai ir tėra pavieniai kuokštai juodoje žemėje, deja ežiuolės lėtai auga, tai tik raviu, kad piktžolės nenustelbtų ir laukiu kitų metų, šiemet jau šiame plotelyje vaizdų tikrai nebebus.
Buvau sode pas mamą, vaje, kaip pas ją viskas vešlu, mano pernai duotas vingirio sėjinukas atrodo šimtąkart įspūdingiau nei maniškis keturmetis, o pas ją težydi tik du stiebai, ir visgi žiedų debesuks gerokai vešlesnis už maniškio 5 stiebų išstenėtą. Kemero dydis irgi pribloškė, kad net neramu pasidarė, ar savame gėlyne tris įkurdinus neprašoviau, bet manieji gal tokio dydžio vis tiek nepasieks, akivaizdu, kad žemė labai stipriai įtakoja augalo vaizdą, tiesa, maniškiai būdami ne tokie sultingi, kuo puikiausiai atlaiko galingus vėjus, kas pas mamą dažnai baigiasi lūžiais. Na bet bendras vaizdas tai vis tiek labai stiprus.
Dabar apie mistišką ežiuolę. Taigi tikrai gavosi kažkoks hibridas, žiedyno forma paradoxos, bet kol kas žiedlapiai neturi tokio gražaus užsilenkimo į vidų, lyg garbanos pasuktos. Spalva apelsininė, su pakankamai nemažai raudono atspalvio, lapai irgi ilgi ir siauri, kaip paradoxos, bet jei mano atmintis nieko nepainioja, tai paradoxos stiebai lyg nebuvo šakoti, arba jei ir šakojosi, tai kažkaip labiau arčiau apačios, šioji šakota, kaip ir rausvažiedei būdinga. Po savaitės vėl ten būsiu ir turėsiu fotiką, šįkart užlėkiau tik paskubom, kad įsitikint, jog tikrai sėjinukas gavosi kažkoks netradicinis
