QUOTE(mimoza 870717 @ 2015 09 19, 07:14)

neseniai buvau laiminga su dvynukais dabar jau nieko nera.....
nesuprantu kaip as nenusizudu, stogas nevaziuoja, is kur stibrybes bandyti dar..........

Dieve kaip liūdna, ir už ką taip..
dabar niekas nepaguos, jokie žodžiai, jokie veiksmai, reikia kantrybės ir laiko, kad ir kaip banaliai tai skambėtų..
aš pati išgyvenau visa tai šiek tiek daugiau nei prieš du mėn. liepą.. netekau savo leliukų 17 sav. rašiau čia ir.. meluosiu, jei sakysiu, kad dabar viskas gerai, prisimenu kasdien, ar bent pagalvoju kiek jau laiko būtų, kaip ruoščiaus ir t.t., bet širdies taip nebedrąsko, nes gyvenimas tęsias ir turiu eit į priekį ir galvot apie ateitį. pirmomis savaitėmis nemačiau kelio akys užtinusios, ir žinau, kad kiti didesnių bėdų turi, paaugusius vaikučius laidoja, bet tuo metu savos bėdos atrodo didžiausios.
mes ir su vyru kalbam, kad džiaugsmas,kokį mes turėjom, ir savijauta, kokia buvo, kai po širdim nešioji vieną ar net dvi gyvybes neatstos nieko, jaučiaus kažkokia pakylėta, speciali

jaučiaus, kad gyvenu, kad pagaliau pavyko ir man pasiekti savo svajonę, o ne tik svajoti. o paskiau ta tuštuma.. tuštumo jausmas po širdim kankino ilgai..
bet pasikartosiu kažkurios merginos pasakytus žodžius, kad ir trumpai, bet mes galėjom patirti kas yra laimė

ir ta laimė sugrįš, galbūt jau nebe dvynukų pavidalu, po vieną, atskirai, bet sugrįš mūsų leliukai pas mus.reiks tik dar daug kantrybės ir laiko..
apkabinu, virtualiai