Vaikas nekalba 19

Mano patyrimas del Tomacio: kai pirma syki susiekiau su Vokietijoje rekomenduota Tomacio mokytoja, ji pirmiausia patare pripratinti prie ausiniu, kad nebutu veltui, jog atvaziuojame i vokietija o ji neprisileidzia ausiniu. Po to jos patarimas buvo pirma dali tomacio, t..y su muzika leisti Lietuvoje. Ir tik veliau, kai bus isklausytas kursas muzikos, vel susiekti ir atvykti i vokietija antrai daliai - mamos balsui. Kadangi siuo metu pas mus vis atsiranda zodeliu, bei zodziu junginiu, bei mane buvo isgasdines jos uzklausimas ar nera rizikos epilepsijai, tai tolimesne veikla su tomaciu yra sustabdyta. Bet gal kam bus naudinga, tiek kiek mes turime informacijos.

Sveikos, ar siandien bus susibegimas?

Sveiki!pas mus stipriai veluojanti kalbos raida( anksciau sake , kad nekoordinotas liežuvis)Lankom logopede poliklinikoj 2k į savaitę, realiai masažoja liežuvi ir skiemienuoja. Man atrodo, kad tai ka mes darom jam nepakanka. Norėtusi kažko daugiau,ar butu mums tikslinga ergoterapija? Gal kas galietu parekomenduoti kokiu bureliu ar pan? Darželio nelanko, nes šiuo metu serga. Mums beveik 4

Liezuviukas negeba sujudeti taip, kad istartu garsus, kuriuos reikia sujungti i zodi, delto vaikui labai sunku kalbeti, kol liezuviukas neisjudes, logopedui bus labai sunku dirbti. Ergoteraija gali padeti, gali ir muzikos terapija, nes dainuojant ir klausant muzikos dirba centrai esantys salia kalbos centru, burnos artikuliacija lavinasi, jei tik vaikui artima muzika yra
kaip su piesimu, smulkiaja motorika?

Kaip ir neblogai su smulkiaja motorika: vynukus issuka, lego delioja, plastelinu puse namu apklijota, daug kerpa, deliones delioja bile kaip.Piešt nemegsta,nebent su dažais( bet dažniausiai primakaluoja).

Piesimas susijes su koordinacija rankos ir akies, daznai vaikai turintys kalbos bedu, nemegsta piesti. Pralauzus kalbos barjera atsiranda ir piesimas. Galima butu kokioje meno terapijoje piesti pirstais su dazais, jei vaikas nebijo isiterlioti pvz. guasu ranku ir delioti delnukus ant popieriaus, ar piesti pirstais

Mūsų svarstymus dėl logopedinio darželio sudėliojo esama situacija, nors ir laukiam eilėje, bet dabar likus metams iki priesmokyklinės nekeistume darželio. Iš pradžių, kai tik sutvarkiau reikalingus popierius, buvau nuėjus į rūtos darželį, tuomet direktorės nebuvo, kalbėjau su pavaduotoja lyg tais, tai ji tik atkalbinėti stengėsi, jokių kalbų apie paprastesnį priėmimą... Ir šiaip kiek man teko susidurti su priėmimu į darželį, tai dabar direktorės nieko nesprendžia- ir paprastą darželį teko išsimušinėti savivaldybėje, o darželyje tik pakomentavo "tai visgi išsiprašėte"


mūsų logopedės vardas Rima.

Sveikos. Į temą ir aš noriu pasisakyti. Berniukui 7 metai, kalbet pradejo 5-6 metų, eina dabar į 1 klasę. Iš patirties galiu dabar tikrai teigti, kad geriau bendro ugdymo, ne spec . darželis.. Kadangi lankė spec logopedini, nuo 2,5 metų, toje grupėje nebuvo iš tikro į ką temptis ar lygiuotis, nebuvo gerai kalbanciu, nors grupė turėjo savo logopede, vistiek privaciai vezdavom ir dabar dar vežame, nes nepakako tiek skirto laiko. Nepakako teikiamų specialistų, kai tiek vaiku su bėdom. Į priesmokykline klasė išėjom į normalią mokykla ir iškarto pajaučiau pokyčius, vaikas geriau kalbet pradejo, žaidimai kitokie tapo, apskritai vienam prastai nekalbanciam tarp gerai kalbanciu buvo į ką lygiuotis. Ką pastebėjom, nors maniškis neturi elgesio sutrikimų, bet iš spec. Grupės atsinešė ir bagažą ko nereik, visokiu garsų, kur nekalbiukai leidžia, o sveikiems vaikučiams tai ganėtinai keista. Gerai, kad greit užmiršo.. Žodžiu laiką atsukant atgal, tik į bendro ugdymo integruotis sakyčiau . Dabar pirmokas, pakeitem mokykla, bet dėl tolerancijos į kitokius ir toj mokykloj ir specialistų daugiau yra. Vaikas tarp 25 vaikų, bet stebina, kad skaito ir rašo, skaičiuoja.. Nors buvo raidos sutrikimai ir nesitikėjome, kad taip moksle bus. Manėm atidėti pirmą klasę arba reikes likti antrus metus, bet bent kol kas moksle progresas yra, tiek, kad tos rašytinės raidės negražios, vien dėl motorikos, bet visgi į eilutės pataiko, išmoksta viską. Kas sunkiau jam, tai kad nedrąsus ir nesusiranda draugų klasėj, bet iš paskos laksto jiems, arba stebi..taip noreciau, kad su nors vienu susidraugautu.. Mokytoja ir geranoriška priėmė tokį, koks yra. Ir kaip ji sakė, su juo lengva dirbti, o yra be diagnozuota vaikų, kur sunku dirbti, neišmoksta raidžių, o ką kalbėti apie skaitymą.. Taip kad tos diagnozės kur papulsi, svarbiausia geranoriškai priimtų..
P.s. Atsiprašau už klaidas, rašau iš telefono, o jis kur nori, ten taiso man žodžius

Beje. Ar čia apsilanko kauniečių?

Jūsų žinutė yra labai guodžianti galvojant apie ateitį. Smagu ir dėl pasiekimų, kad nenukentėjo žinios, kaip suprantu nėr tarp pirmūnėlių, bet per viduriuką ...o tai vaikui su raidos bėdom jau siekiamybė, ir ne riba toli gražu..aš pati mokykloj padėjusi kaip viduriniokė, ......ne vienas diplomas stalčiuje ir su pagyrimais.

Raidės išgražės ir į eilutės gražiai suguls po didesnės praktikos, o galų gale ne raidės, o turinys svarbu, pažiūrėkit į kokio vyro daktaro rašyseną, pirmoko raštas įskaitomesnis aš pamenu, kaip mama su broliu kairiarankiu vis dailyraščius rašydavo dešine ranka...ir rašė gražiausiu braižu, bet po kurio laiko.

Taip..drovesniems vaikams sunku rasti draugų ir ypač kai būrys didelis - visi
pogrupiuose išsidalina, mažesnėj grupėj visi kažkaip artimiau susilipdo...Bet draugo reikia, bandykit vaikui ką nors nupirkt kas ir kitus sudomintų..gal šuniuką, gal žuvyčių, o gal galite pati ko pamokyti...daryt kokius atvirukus ar papuošimus, na aš čia taip sakau, gal būrelis koks padėtų ..kai vaikui tai problema, reik tėvams padėt "nematomai" - kviestis draugus namo ir pan.

o kokie raidos sutrikimai buvo? beje, turiu pasakyt, esu daug girdėjus, kaip prakalba nekalbantys 3mečiai..Bet kad pradeda kalbet 5-6m vaikas pirmąkart girdžiu, nes taip jau laikoma, kad ir nekalbės toks vaikas, nes kalbos centrai nukenčia...ar galit plačiau, ką darėte, dėl ko taip buvo...

nu ta patirtis visu labai skirtinga... Galu gale vienokia yra mamu, visai kitokia vaiku akimis Labai daug kas priklauso nuo pacio vaiko, jo gebejimu, galimybiu, lygio, nuo aplinkos, kuri sukrta bendrojo ugdymo grupeje ir aplinkos spec grupeje - tad vienareiksmiskai nieko negalima teigti... Man atrodo amzina dilema - kur vaikui geriau - buti paciu silpniausiu stipriame kolektyve, ar paciu stipriausiu silpname... Ir ta dilema sprendziama iki pat vaikas baigs mokykla...

Violeta, ne tarp vidutiniu tikrai, is silpnesniu bet yra be sutrikimu uz ji silpnesniu ir prasciau besimokinanciu ar neismokstanciu.. tai vistiek daug ka pasako.. kiek savo lygmeny, tai pranoksta lukescius, nes jam ir palengvinta, bet mokosi pilnu tempu, pati prasiau, pabaigiam namie, nespeja su visais klaseje bet uz tai progresas yra sakau, net skaityti ismoko, ir ganetinai lapkricio menesi pradejo skaityt, tai nustebinu mus visus..

del draugu, tikrai aciu uz mintis, galvoju visko, jis pats pasako, kad nori labai draugu, praso, kad nuvesciau ji pas koki drauga

o sutrikimai nuo gimimo, buvo gimdymo trauma, teko gaivinti... na pasekoje to, tai tonusas zemas, tai aukstas, negugavo, pas logopedus jau 7 men veziodavau, kad garsus bent leistu kaip kudikis. viska veliau dare, vaikscioti veliau pradejo. negalia pirma kart susitvarkem 2,5 metu, gavo mirsu raidos sutrikima, prasciausia buvo kalba (absoliuciai nesivystymas buvo ir prasciausia, ten kudikio tik atitiko), smulkioji ir stambioji motorika.. na tai visuomet per specialistus vazinejom, ka gaudavom raidos kilnikoj, ka poliklinikoj, viska kita samdem. leidom I logopedini darzeli, samdeme logopeda, ergoterapeuta, dailes terapija, sporta, baseina.. sporta individualiai, nes absoliuciai neturejo koordinacijos, nenulaikydavo net piestuko rankose, nebuvo jegos, nepasokdavo nuo zemes I viru, lipdavo laiptais labai sunkiai, vaikas net nebegiojo.. nemokejo vaziuot dviraciu, per silpnas buvo, nors kineziterapija ir nuo kudikystes istisa.. tai vistiek, vieni kiti specialistai, per laika atsirinkom, ypac su sporto atradom zmones, tai didziuliu kruviu ir dirbo su juo.. ir sunkiai.. na ir pasekoje to, vaiko koordinacija puiki, iskarto visos puses sustiprejo, jegos pirstuose atsirado, ismoko vaziuoti dviraciu ir iskarto be papildomu ratuku, musineti kamuoli, kulverscius pirmyn atgal vartytis, aplamai begioja ir judrus tapo.. kaip tas treneris sake, vaika nulipdyti iki 7 metu gai kaip nori, tik reikia atrasti kas jam tinka, kokia metodika tinkama.. atlankius metu individualiai, maniskis pradejo sportuoti kartu su visais vaikais sveikais vienam lygmeny dabar samdom logopeda toliau, baseina lanko... mokykloj gauna dailes ir muzikos terapija, ir kineziterapija, tad sporto privataus nebelanko. na ir darbas namie namie namie aisku, jau kalba sakiniais, bet tobulint yra ka, tad manau dar ilgai lankysim logopeda.. prakalbejo kaip sakiau 5 metu po viena kita zodeli, atsiriso 6 metu daugiau kalba, kai isejo pas sveikus vaikucius I priesmokykline klase... kad nuo gimimo dirbom, bet progresavo taip velai, manau tiesiog ir viduj kaupe, nes dabar ir paprasta su juo dirbti, nei su mazesniu, kadangi ir demesio koncentracija pastiprejus ir paciam matyt motyvacija kita, kai mato, kad sekasi..



tai taip, viskam pritariu bet galiu pasakyt, kad maniskis buvo is tu beviltisku situaciju, kai atrode, viskas veltui, progreso nebudavo zymaus as jau net netikejau, kad bus taip, kaip dabar.. o dabar as tiesiog atsukus laika atgal bendrai galiu vistiek teigti, kad geriau tarp sveiku, nes palyginti galiu, bet labai svarbu, kokia ta "sveika" aplinka ir pedagogai.. nes pvz si mokytoja labai geranoriskai I ji ziurejo, teko vistiek pries pradedant lankyt, nusviesti visa situacija.. o pernai ejom kitoj mokykloj, kur mokytoja nuolat kartojo, kaip jai sunku su juo, kad visas jos laikas tik jam vienam.. siemet atvirksciai, si mokytoja stebisi, kaip lengva su juo dirbti, kad kaip jis stengias, koks saunuolis.. visgi pedagogas labai svarbu.. ir cia tiesiog atsitiktunumo deka sia mokytoja gavom.. as pries rugseji net nedrisau pasakyti, kad vaikas negalia turi, rankas greziojau atsistojus, kad kaip pasakyti.. nes pernai is mokytojos kasdiena girdedavau negatyva del savo vaiko, jau net bijodavau klausti, kaip jam sekesi.. bet vistiek man buvo geriau, nes aplinkoje vaikai dave savo pliusu.. bet as ir buvau pasiryzusi, pakeisti kelias mokyklas, kur rasim vieta po saule..

Taip aplinka pats svarbiausias kriterijus - buna labai geru salygu visom prasmems tiek spec, tiek bendrojo ugdymo grupese, taip pat buna ziauriu nesusipratimu taip pat tiek spec, tiek bendrojo... Antra vertus - spec grupeje vaikas logopeda gauna kasdien ir individualiai (nekalbu apie Vilniu), o bendrojo ugdymo grupese tas vargiai imanoma (aisku pasitaiko ir bendrojo ugdymo grupese tokios prabangos) - o kad rezultato nera - tai dar nereiskia, kad jo tikrai nera... Nebutinai jis matosi iskart, daznai buna, kad metus dirbi dirbi - jokios pazangos, taciau po vasaros viskas ima kaip sviestu patepta sektis... Ir ka bedarai - rezultatai akivaizdus, tiesiog islindo tas padarytas idirbis, sustiprejo artikuliacinis aparatas, islindo i pavirsiu pasyvusis zodynas... Ir jei tuo metu pasikeite logopedai - atrodo va koks "dievas" - ana metus (gal 2-3) dirbo ir nieko, o cia vos pradejo - ir va, prakalbino...