Vaikas nekalba 19

Reikėtų pradėti mintyt nuo apklausos "Kiek galėtumėte mokėti už konsultaciją?"
Tada "staiga-ūmai" paaiškėtų, kad nesusirenka klientūra, o mokesčiai valstybei didesni už galimas pajamas.

As kalbu apie atvejus, kai vaikas su pedagogu dirba, o su tevais atsisako
Su auklejimo, charakterio bedom, tai pati tiek darbe, tie namie susiduriu jau namie turiu tokia verkike del nieko, ismisliore ir t.t. kad kartais norisi arba pliauksteleti per uzpakali sau arba jai
Papildyta:

Tai vat, kad as tokia...kazkaip jei neprofesoinali, reiskia imti pinigu neturiu teises, dirbti uz dyka, norint padeti, deja, bet is kazko reiktu patalpas islaikyti, zmonems algas moketi ir t.t. per daug idiliskai viska isivaizduoju, nes kazkaip kai tai susije su vaiku bedom, nelaimem..negaliu pinigu imti
As tiesa svajojau, kad islosiu MELEJONA arba du ir tada paremsiu vadoveliu fonda ir mokytojus, kurie vaziuoja i Karaliauciu, kurie dirba Punske ir t.t. kol kas nepavyko islosti...nu mano zvaigzdese taip irasyta, kad pinigus tik per vyra galiu gauti arba savo darbu

tai ir sakau - kokias taisykles pedagogas nustato - tokias vaikas ir priima, o tevai nenustato, todel ir nepriima Vaikai greit perpranta kieno gali klausyt, kam gali priestarauti

Pas mane buvo atvirkštinis variantas, su manim dirbo, su logopede aštuonis mėnesius - nea. Na ir apskritai, aš dirbau nuo dvejų metų su vaiku, nes maniau, kad užteks manęs vienos ir mano pastangų, dabar matau, kad būtų neužtekę, nors ir iš kailio persinerčiau - reikėjo specialisto, kuris stebėtų ir duotų užduotis, nors ir kartą per savaitę.

na, bet aš moku mokyt va žaist tai su vaiku nemoku, kai tas neturi mokomosios potekstės, tiesiog ten kažką dūkt ir durniuot be mokymo, bet mokyt tai man tikrai sekasi, nors ir "giriuosi".

o dar praėjus prievartinį būtinumą mokyti ir mokyti kasdien - dar ir išsitobulinau variantus, ką kaip ir t. t. , įgijau tos reikalingos tam kantrybės, tai dabar toks keistas jausmas - su džiugesiu žvelgiu į būsimą mūsų pirmą klasę, kad va, jei ką, galėsiu pagelbėt , neatmušdama noro patirti ir pažinti ir t. t.


nors turėčiau nerimaut ir laukt vargo, kaip kiekvienas sutiktas pareiškia vos išgirdęs, kad eisim į mokyklą (ir aišku vaikui girdint)

Papildyta:
tai kas link tėvų ir paklusnumo ir nedarbo su tėvais ir darbo su logopedais, paprasčiausiai dažnai logopedas tiksliau žino, ką pateikti vaikui, kokiu tempu, kaip tai daryti - nes visa tai reikia tiesiog žinoti, ant lubų neparašyta, o tėvai gal pvz. duoda ar per lengvas, ar per sunkias užduotis; ar per ilgai ar ne tuo metu kai reik, ar ne ten ar ne tada, ar įjunka taisyt , kai to nereikia, ar iš jų sklinda neviltis, kad vaikas "neklauso ir nedaro ir kas dabar bus", ar siekia greito rezultato, nes ilgam darbui tiesiog neturi laiko, o gal ant galvos užsiėmimų metu lipa naminiai gyvūnai, kiti vaikai ir pan... Ir juk ne visi mes esam mokytojai iš prigimties, ne visi esam tiek kantrūs su savo vaikais, kiek yra kai kurie specai (o kai kurie net ir specai nėra , ir vaikai su jais tiesiog nedirba)...

tai nedaryčiau jokių toli siekiančių išvadų, kad vaikas, kuris nedirba su tėvais, yra užlipęs jiems ant galvos.

gali būti begalė priežasčių, kodėl nedirba. kai kurias bandžiau paviršutiniškai apibrėžt aukščiau...

Logopedas su vaiku dirba 30 min ir prisitaikyt nei kada nei kaip negali, nes laikas skiriamas is anksto... Kas daugiau, jei ne tevai gali prisitaikyti prie vaiko poreikiu, galimybiu - juk jie geriausiai ta vaika pazysta, kantrybe irgi yra "mamiska ar teviska", o ne "valdiska". Be abejo uzduotys, ju sudetingumas derinamas su specialistais. Specialistas uzveda vaika ir tevus ant kelio - o idirbis jau turetu buti tevu reikalas, bet dazniausiai taip nera... Tai tik prioritetuose esme...

Labai paprasta sakyt, kad tik prioritetuose ir pasiryžime dirbt esmė, bet kartais vat būna ne esmė ir viskas. Gali užvesti tėvus ant kelio, bet kantrybės jiems neprisiūsi, jei pvz. jos nėra, ir tikrai ne visi moka mokyti. Mano tėvas pvz. dėstytojas, atidirbo iš vis per gyvenimą 100 semestrų, ir studentai aną gerbė, ir dėstė gerai, tik griežtai, nu o bet tačiau, kai man mažai esant mėgino padėt su matematika, pradinėse, VISADA davarydavo iki ašarų ir isterijų, nes šalia jo jaučiausi jau TOOOOKIA idiotė, nes ir taip nesiseka, o kai pradeda aiškint kaip antrakursei, tai išvis nors nusišauk, tai laimei po kurio laiko liovėsi padėdinėt. Matematika taip ir netapo mano arkliuku, ir galimai dėl to, kad jau mažumėj man buvo visai be blogų kėslų įrodyta, kad joje esu idiotė ir negaliu nieko suprast (o jei būtų aiškinęs kaip pradinukei, tai gal visai būčiau supratus, viliuosi, kad nesu jau ant tiek, kad negalėčiau išeit pradinių klasių kurso - na, tuoj turėsiu progą patikrint ) .
ir ką? tėvą gerbiau, tikrai klausiau, bet jis tiesiog neturėjo gabumų dirbt su vaikais.

vėlgi - pažįstu daug trenerių, dirbančių su visokio amžiaus vaikais. tai būna tokių, kurie tikrai nuostabūs super duper fantastiški treneriai, bet su mažiukais dirbti negali ir viskas.
tai iš 14 karate trenerių, kuriuos žinau, su mažiukais gali dirbti tik trys - o patirties tai visi turi.

kodėl kažkam atrodo, kad su tėvais tai jau kitaip ir visi stebuklingai gali prisiderinti prie net į mokyklą neinančio vaiko psichologijso, jei tik nori? kartais gali ant galvos atsistot, ir vis tiek negalėsi, nes neturi empatijos mažiams ir negali to daryt kokybiškai. taip, kartais neturėdamas gali dirbtinai išmokti, ko reikia tokio amžiaus vaikui, ir maždaug atitaikyt, kad jis su tavim dirbtų - o bet tačiau vis tiek tas laikas užtruks, iš karto nepavyks, ir kažkuriuo metu žiū ir bus situacija - vaikas tave gerbia, klauso, bet su tavim logopediškai nedirba, nors tu ką...
Papildyta:
kai kalbu apie tai, kad logopedas žino , kada dirbti su vaiku, neturiu galvoje, kad jis pasirenka dienos laiką. turiu galvoje, kad to užsiėmimo metu GERAS logopedas reaguoja į vaiko nuovargio lygį, į susikaupimo pikus ir nukritimus, ir pagal tai parenka užduotis, o ne "atidirba" ką suplanavo tam užsiėmimui, neatsižvelgdamas į prieš jį sėdinčio individo psichologinę būseną.
Papildyta:
o beje kalbos reikalus man tėvas vaikystėj "išdėstė" ir prijaukino prie jų tobulai, nes viską darė per sumaniausius žaidimus, ir net nejaučiau, kad mokausi.

o su matematika turbūt paprasčiausiai negalėjo atsijungti nuo to, kaip dėstė universitete, ir pereiti prie tų žaidimų

o atrodytų tas pats žmogus, a ne? vieną gali - kito niekaip ne.

tai lygiai taip ir su tėvais, gal jie pukiausiai pvz. išmokys vaiką savarankiškumo ir skaičiuot , o logopediškai bent iš pradžių niekaip neras raktelio.

p. s. aišku bus ir tokių, kurie ras ir raktelį, ir kurą, ir Ferarį nuo pirmo užsivedimo tai aniems pasisekė tada. bet tai nebus kažkoks jų ypatingas vaiko išauklėjimo nuopelnas, o visai kita sritis - greičiausiai įgimti gebėjimai paaiškint nenuobodžiai ir neįkyriai...

Kaip bebutu - esme tame, kad jei nori - ieskai galimybiu, kai nenori, ieskai priezasciu, pasiteisinimu...

Kalba buvo apie tai, kad yra pageidavimas, jog tevai butu apmokomi dirbti ir ugdyti savo vaikus, taciau dauguma mano neturintys tam laiko, gebejimu, noro ar dar kazko, bile ko, kad tik nieko nedaryt... O kas nori randa ir informacijos ir uzduociu ir pagalbos ju ieskant ar pritaikant... Nuo to vaikai tik islosia, jiems tik geriau
Papildyta:


tai as supratau, viskas ok, manau kad visi logopedai taikosi prie vaiko, kaip bebutu, bet jei turi du uzsiemimus per savaite, per viena vaikas buna isvarges, per kita ne nuotaikoje - kokiu rezultatu galima tiketis? O va namie - lengviau prisitaikyti prie vaiko darbingiausio laiko, gali "nupirkti" darba busimom pramogom, idomesne veikla - juk nesi ispraustas i 30 min laika, o ir darbuotis gali per diena 4 kartus po ta pati 30 min, ir taip 7 dienas per savaite... Tam ir esame tevai, kad ieskotumem savy ka keist, jog galetumem padet savo vaikui, kad jis kuo daugiau pasiektu ateityje... Nu nzn. Manau tik reikia daug darbo su savim... ir noro aisku...

Na, vaiko darbingumas/nedarbingumas labai priklauso nuo asmeninio santykio, tskant, žmogiškojo faktoriaus.
Šiemet turėjau kelis vaikus, kuriuos ir tėvai, ir auklėtojos apibūdino "su charakteriu". Nepastebėjau "jokio charakterio", vaikai uoliai dirbo pagal savo gebėjimus ir stilių.
Tačiau yra atvejis, kai po dvejų darbo metų vaikas neatsiskleidžia niekaip nei man, nei auklėtojoms; nei jaunoms, nei senoms... Bet su bendraamžiais bendrauja geriau ir geriau. Pastebiu, kad tai, ką "laužiu, bet neišlaužiu" pratybose, vaikas sėkmingai taiko, bendraudamas su kitais vaikais. Tai irgi yra geras "variantas".

Jo tie, kurie stebi ir mokosi tyliai..yra ir mano mokinuku, kurie du metus tyli, o staiga isgirstu, kaip puikiai intonuodami dainuoja sau tyliai nors namie vaikas kalba dviem kalbom ir visa pamoka nuo a-z praveda teciui, pagal mano pavyzdi

As siandien prazilau busoi madinga baltaplauke, beveik peroksidine blondine negana to, kad pediatre pazymos neisdave, kol nenunesem psichiatro isvados gydytoju komisijai del namu mokymo, kai ja atnesiau, ji isejusi atostogu pareis tik liepos 7d. o dokumentus i gimnazija reik paduot iki bužirzelio pabaigos Ateinu rasyti pareiskima, o man sako, nepriimsim jus mums pagal gyvenama vieta nepriklausot sakau susitarem, kad priims, nes neturim, kur eiti, mokykla nebeturi 9 klases, tai sako, eikit pagal gyvenama vieta na, sakau, susitariau dar geguzes menesi su pavaduotoja, pasiklauskit, nuejo, gavo patvirtinima..uzpildziau prasyma...nuejau iki masinos ir emiau bliauti...ryskiai reikia valerijono, magnio ir vit B

Jus mano vaika apraset Jis darzelyje dainavimo pamokeleje stovi tyli, nei soka, nei dainuoja ir jo tada net nebandyk judint, stebi aplinka po kokiu triju pamoku, kai ismoksta zodzius ir judesius, tada isijungia i veikla smagu, kad aukletojos ir mokytoja perprato jo toki buda ir nelenda i akis taip sakant

uzjauciu, cia ne tik vitaminu trukumas, bet ir aplinkiniu abejingumas.

tiesa pasakius, man irgi ku-ku paskutiniu metu, jau antra savaite geriu vit B

Nu siandien issiaiskinau, kad kita sesele is to kompo gali istraukti pazyma, tai gal viskas pavyks
Mane nuo vit. B isberia paaugliskais spuogais bet kadangi siandien traumatologas mane nusiunte darytis nuotraukos i vaiku radiologini skyriu, matyt as pajaunejau

smagu, kad viskas stoja i vezes