

Aš po septinto važiavimo jau. Puikiai aikštelėje sekasi, kažkaip lengva man su tais parkavimais, tai šiandien daugiausia mieste prasuvažinėjom.
Pirmą kartą pajutau tokį stresą, kad išpylė prakaitas. Žodžiu, mikroautobusas iškart už šviesoforo užkišo ir dėjo ant stabdžių ir už kelių minučių iškart dar viena avarinė situacija - vienas automobilis pradėjo sukti į mane, lyg nematytų, kad važiuojuPirmą kartą pamačiau įsiutusį instruktorių, keikėsi spjaudydamasis ir pasikabino video registratorių. Sako, šiandien pakvaišę kažkokie važinėja.
O aš supratau, kad jei būčiau be insruktoriaus, tai jau būčiau mašiną sukūlus
Eina sau, kokia patirtis, apsik..čiau iš baimės, širdis turbūt išlėktų. Aikštelė ir man atrodo, kad lengviausia bus, lyg ir gaunasi prisiparkuoti, gyvatėlė, ribotas apsisukimas.
Va šiandien pirmą kartą į didelį eismą išvažiavau, baisoka buvo, vieną kartą užgesau prie šviesoforo, net papypino iš galo, nes nespėjau pravažiuot užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Ryt vėl vairavimas, jau ketvirta pamoka. Tai tokia savijauta mano visa įsitempusi, įspūdžiai galvoj, reikia nusiraminti ir gerai išsimiegoti.