QUOTE(rugsti_vysnia @ 2016 05 27, 10:32)
Uch, taip jau nutiko, kad beveik 2 savaites nevairavau. Šiandien turiu vairavimo pamoką ir stresuoju nuo pat ryto. Kas per nesąmonė, nei egzaminas nei ką, o aš šitaip. Nesuprantu iš kur toks jausmas, kad viską ką išmokau per 9 pamokas pamiršau ir šiandien net nepajudėsiu iš vietos.
Pasiguodžiau ir einu užsiimti kokiais darbais, kad mintys kitur būtų.
Kaip Jums sekasi?
Gal čia ir normalu... Bijom to, ko nemokam/nežinom/nepažįstam. Stresuodavau ir kursus lankant, ir papildomas pamokas, ir po pertraukos.
Šiek tiek čia rašiau, tai jaučiu pareigą pranešti, kad būna visaip. Nors optimizmo neįkvėpsiu, bet realybė kartais būna kartoka.
Turbūt, niekas neprisimins, tai trumpai pasidalinsiu: teises išsilaikiau sunkiai, su daugybe papildomų pamokų, perlaikymais. Bet išsilaikiau kažkaip. Po beveik 4m. darbe prisireikė vairuot (darbas toks, kad poreikis buvo visad, bet darbdaviai tą išsispręsdavo kitais būdais). Ėmiau bandyt nelabai suprasdama savo galimybių. Avarija. Niekas nenukentėjo, tik automobiliai. Tada jau lygiagrečiai ir važinėjau su instruktorium. Atvažinėjau porą mėn., po 2k./sav. (maždaug; buvo buvę ir 3). Lyg jau ir pati pajutau, kad nesu beviltiška, ir man įmanoma išmokt. Būčiau dar nežinau kiek važinėjus su instruktorium, bet dar tikrai reikėjo. Kadangi darbinę mašiną esant galimybei, galėdavau naudot kelionei namo, ėmiau naudotis ir su instruktoriaus palaiminimu, nes maršrutas puikiai žinomas, važiuotas kiekvienos pamokos metu. Gal porą dienų nmo ir tik bum į stulpą iš aikštelės išvažiuojant... T.y., per arti pravažiavau veidrodėliu, bandžiau atsitraukt, iš streso ne į tą pusę susukau vairą ir pažeidžiau `sparną`. Būtų dzin, jei mašina sava. Bet savos neturiu ir nenusimato dėl finansinių galimybių šiuo metu. Nelabai tikiu, kad benorės duot vairuoti. Ačiūdie, darbdaviai sureagavo ir šįkart labai ramiai. Bet ta ramybė išorinė, ką galvoja geriau nesužinot man.
Gaila ir nervų, ir pinigų, ir pastangų. Kol kas nenusiteikiau, kad niekada nevairuosiu. Ne dėl pačio vairavimo - dėl patogumo savo, darbdavių, artimųjų.
Tikrai gaila, nes buvau tik patikėjus, kad nors sunkiai sekas, ir man įmanoma prasilaužt.