QUOTE(denaxa @ 2016 05 22, 13:29)
Gerai, kad prasidėjai, tikrai įveiksi ir viskas bus gerai Ir žinok labai suprantu tavo savijautą- man buvo lygiai tas pats, ir vairavimas buvo pirmas dalykas mano gyvenime, kuris man nesigavo... o aš perfekcionistė kas liečia kažko darymą, arba gerai iki idealybės, arba nieko...tai šitas reikalas irgi gerai kirto per ir taip nedidelę savivertę, jaučiausi klaikiai... O paskui sužinojau, kad viskas čia normalu, kad vairavimas- tai ne tas dalykas, kuris gaunasi iš karto, kad reikia daug laiko, ir priklausomai nuo asmeninių savybių, charakterio, amžiaus- vieniems daugiau tų pamokų reikia, kitiems mažiau. bet tai jokiu būdu nereiškia, kad vieni kažkuo geresni ir protingesni, o kiti prastesni. Jokiu būdu ne. taip kad nenuvertink savęs ir nesigailėk, įveiksi ir važiuosi, nekur dėsies dar labai svarbu į tinkamas rankas pakliūti, aš, deja, į tokias pakliuvau jau teises turėdama, bet viskas į gerą- geriau vėliau, negu niekad, viskas gavosi taip, kaip ir turėjo būti, mano gyvenimas pasisuko 360 laipsnių kampu
Ačiū labai už šiltus žodžius. Turiu būtinai išmokti. Nes prieš vaikus būčiau didžiausia nevykėlė. Jie taip laukia, kad mama vairuotų
QUOTE(locust @ 2016 05 22, 13:43)
Tik jsu nenusivertinkit taip. Tai dabar taip atrodo, kad nieko nesigauna. Įvyks lūžis ir gausis, pamatysit.
Kad ir aš. Man jau seniai ne 30 😀, bet sugalvojau, kad man reikia teisių ir savo auto (nors sutuoktinis visur vežiojo). Na ir ką - atlankiau pamokas, pravažiavau gal dvigubai daugiau pamokų, nei priklauso tiek su instruktoriumi, tiek su vyru (o čia tai buvo klaida, nes jis rėkė ant manęs, maniau išsiskirsim net, kartais davesdavo iki ašarų). Na ir ką - egzą Regitroj išlakiau iš pirmo karto , nors netikėjau savimi, galvojau, kad esu žiopla. Teises gavau žiemą, pamažu pradėjau važinėti, iš pradžių su vyru, tik liepiau tylėt ir nerėkt ir pagrąsinau burną užkimšt. O vieną dieną susikaupiau ir į darbą nuvažiavau viena. Viskas, nuo to karto kaskart drąsiau ir lengviau. Aišku,padarau kokią nesąmonę, bet tai neišvengiama.
Pamažu, neskubant, atidžiai - ir jums gausis. Esu tuo tikra.
Kad ir aš. Man jau seniai ne 30 😀, bet sugalvojau, kad man reikia teisių ir savo auto (nors sutuoktinis visur vežiojo). Na ir ką - atlankiau pamokas, pravažiavau gal dvigubai daugiau pamokų, nei priklauso tiek su instruktoriumi, tiek su vyru (o čia tai buvo klaida, nes jis rėkė ant manęs, maniau išsiskirsim net, kartais davesdavo iki ašarų). Na ir ką - egzą Regitroj išlakiau iš pirmo karto , nors netikėjau savimi, galvojau, kad esu žiopla. Teises gavau žiemą, pamažu pradėjau važinėti, iš pradžių su vyru, tik liepiau tylėt ir nerėkt ir pagrąsinau burną užkimšt. O vieną dieną susikaupiau ir į darbą nuvažiavau viena. Viskas, nuo to karto kaskart drąsiau ir lengviau. Aišku,padarau kokią nesąmonę, bet tai neišvengiama.
Pamažu, neskubant, atidžiai - ir jums gausis. Esu tuo tikra.
Ačiū labai už palaikymą Šaunuolė, kad išlaikėte iš pirmo karto Su vyru man sunkiai eitų suderinti, nes nėra kur palikti vaikų. Nebent anksti rytais
QUOTE(1juraciukas @ 2016 05 23, 10:28)
Tikrai pritariu aukščiau merginų pasisakymams, bei pasiūlymui pakeisti instruktorių. Galima ir patyliukais, savo instuktoriui nesakant, pasiimti papildomų pamokų pas kitą instruktorių ir pabandyti su juo pasivažinėti. Jūs galite nustebti...
Ir mergatės, nedarykite klaidos, nesiciklinkite į tas 30 akademinių valandų, t.y. 15 vairavimų. Jie numatyti tik VKTI prie Susisiekimo Ministerijos reikalavimuose vairavimo mokykloms, ne mažiau nei 30 akademinių valandų praktinio vairavimo pamokų. Tai nereiškia,kad mes turime per jas išmokti. Tai nėra kažkios normos riba ir kas daugiau tai nenormalu. Juk mes visi skirtingi. Mūsų skirtingos reakcijos, charakteriai, supratimai. Tai yra individualu. Ir žinoma, kad labai daug priklauso ir nuo instruktoriaus, nuo mūsų nuotaikos, skiriamo laiko, ir nuo to, kas dedasi mūsų galvose tą dieną. Vienos imlesnės, kitoms daugiau reikia. Juk vairavimas tas pats mokslas kaip ir kalbos, specialybė... vienoms duota vienaip, kitoms kitaip. Tuo mes ir žavios. Neskaičiuokime kiek mes turėjome pamokų, nes tai labai trukdo mokytis. Tikslas turi būti išmokti vairuoti. Kiek reikės, tiek mokysiuos. Tik va būdus mokytis galime rinktis.
Vėl gi, čia mano nuomonė
Ir mergatės, nedarykite klaidos, nesiciklinkite į tas 30 akademinių valandų, t.y. 15 vairavimų. Jie numatyti tik VKTI prie Susisiekimo Ministerijos reikalavimuose vairavimo mokykloms, ne mažiau nei 30 akademinių valandų praktinio vairavimo pamokų. Tai nereiškia,kad mes turime per jas išmokti. Tai nėra kažkios normos riba ir kas daugiau tai nenormalu. Juk mes visi skirtingi. Mūsų skirtingos reakcijos, charakteriai, supratimai. Tai yra individualu. Ir žinoma, kad labai daug priklauso ir nuo instruktoriaus, nuo mūsų nuotaikos, skiriamo laiko, ir nuo to, kas dedasi mūsų galvose tą dieną. Vienos imlesnės, kitoms daugiau reikia. Juk vairavimas tas pats mokslas kaip ir kalbos, specialybė... vienoms duota vienaip, kitoms kitaip. Tuo mes ir žavios. Neskaičiuokime kiek mes turėjome pamokų, nes tai labai trukdo mokytis. Tikslas turi būti išmokti vairuoti. Kiek reikės, tiek mokysiuos. Tik va būdus mokytis galime rinktis.
Vėl gi, čia mano nuomonė
Ačiū už palaikymą. Reikia ir man judėti į priekį. Taip, mes visi skirtingi...
QUOTE(dirishka @ 2016 05 23, 10:37)
Nenusimink šitaip
Man irgi buvo momentų, kai jaučiausi beviltiškai, tik verkti norėjosi ....
Bet aš laaabai norėjau išmokti vairuoti, ir buvau nusiteikusi eiti iki galo nesvarbu kiek reikėtų mokytis, ar kiek kartų laikyti tuos egzaminus.
Tikrai anksčiau ar vėliau ateis tas persilaužymo momentas Reikia tik kantrybės, užsispyrimo ir daug darbo įdėti
Man irgi buvo momentų, kai jaučiausi beviltiškai, tik verkti norėjosi ....
Bet aš laaabai norėjau išmokti vairuoti, ir buvau nusiteikusi eiti iki galo nesvarbu kiek reikėtų mokytis, ar kiek kartų laikyti tuos egzaminus.
Tikrai anksčiau ar vėliau ateis tas persilaužymo momentas Reikia tik kantrybės, užsispyrimo ir daug darbo įdėti
Man būtinai reikia baigti, ką pradėjau Ačiū už palaikymą
QUOTE(Bildukė @ 2016 05 23, 11:13)
Pingvinuk, jei Jus tai paguos, tai patikėkit, ne viena tokia esat...
Jei aš būčiau žinojusi... Turbūt nebelįsčiau į tą galerą, o dabar jau gaila laiko, investicijų... Tikiuosi, ateis diena, kai džiaugsiuosi, jog nemečiau... Nors juodų, pilnų nevisavertiškumo akimirkų netrūksta... Gerai, kad iš artimųjų žino tik du žmonės apie kursus ir jie neskalpuoja, tad nereikia visam pasauliui aiškintis, kodėl taip ilgai mokausi...
Jei aš būčiau žinojusi... Turbūt nebelįsčiau į tą galerą, o dabar jau gaila laiko, investicijų... Tikiuosi, ateis diena, kai džiaugsiuosi, jog nemečiau... Nors juodų, pilnų nevisavertiškumo akimirkų netrūksta... Gerai, kad iš artimųjų žino tik du žmonės apie kursus ir jie neskalpuoja, tad nereikia visam pasauliui aiškintis, kodėl taip ilgai mokausi...
Tikrai, čia kaip ir su gimdymo data, nereikia niekam sakyti... Tai turi daug kam aiškintis Ačiū už palaikymą Ir Jums linkiu kantrybės