Sveikos visos likimo draugės. Man operacija numatyta lapkričio pabaigoje. Konsultacijoje buvau rugpjūčio pabaigoje. Tai toookį laiko tarpą turėjau paskutiniams apmąstymams, apsisprendimui arba atšaukimui. Dar vis turiu atšaukimo galimybę.. dar likę lygiai 3 savaitės. Nuo konsultacijos visą laiką, kiekvieną akimirką gyvenu kažkokioje sumaištyje. Noriu beprotiškai to nuo 12 metų kai pastebėjau savo kompleksą, savo nosies ypatumus. Nors aplinkiniai sako kad normali ta nosis, bet man tai tikrai ne. Ji ilgoka, platėjanti ir yra ta mane žudanti duobutė ant nosies galo viršaus. Visą laiką optiškai maskuoju kiek įmanoma kad ją pagražinti. Dalį nuotraukų trinu, nes gadina nuotaiką ir negaliu žiūrėt. Jūs tai turėtumėte suprasti.Bet kiek galima sau nepatikti?! Daktaras viską mato kame problema, paaiškino kaip ir ką darytume per operaciją. Maniau užteks tik nosies galo korekcijos, tačiau daktaras pasakė kad rezultatui geram reikėtų palyginti kuprelę, kurios aš tiesą sakant niekad nepastebėjau
taip pat siaurinti iš pačių kaulų
T.y. daryti atvirą operaciją... Sutrikau iš tikrųjų nemenkai.. Bet tai manęs nepalenkė persigalvoti. Tai aišku sudėtingiau ir brangiau nei tikėjausi. Na, su viskuo susitaikiau, bet kas mane labiausiai neramina tai vyro napalaikymas. Jis kategoriškai nepritaria, sako tuos pinigus geriau labdarai paaukočiau. Jis jokios problemos mano nosyje nemato ir plastines operacijas laiko tuštybe. Tačiau sako čia yra tavo sprendimas, aš negaliu uždrausti. Bet čia yra viena didžiausių mano gyvenimo svajonių ir tiesiog teks susitaikyti su brangiausio žmogaus nepalaikymu
Žinau kad laukia sunki operacija, gyjimas, man reikės pagalbos, be to yra vaikai. Bijau juos išgąsdinti savo išvaizda kol bus viskas dar nesugiję... Taigi man labai įdomu kaip reagavo jūsų artimieji, ar pritarė ar palaikė? Baisu ir tėvams pranešti, jie tikrai nesupras, bijau kad supyks ar įsižeis, nesvarbu kad esu suaugęs žmogus.
Man sunkiausias momentas atmušinėti tas kitas nuomones, jautimasis kažkokia kalta, teisinimasis ir jausmas kad esu visiškai viena su savo svajone ir būsimu gijimu prieš visus aplinkinius
Pasipasakokite, prašau!
Ir dar techninis klausimas.. Gal galėtumėte pakomentuoti kokiu būdų yra laužomi tie kaulai ir kaip jie siaurinami, nes man sunku įsivaizduoti, o kas su mano kūno dalimi vyktų visgi labai įdomu.
Papildyta:
QUOTE(Indrelija @ 2016 11 03, 12:25)
Sveikos visos likimo draugės. Man operacija numatyta lapkričio pabaigoje. Konsultacijoje buvau rugpjūčio pabaigoje. Tai toookį laiko tarpą turėjau paskutiniams apmąstymams, apsisprendimui arba atšaukimui. Dar vis turiu atšaukimo galimybę.. dar likę lygiai 3 savaitės. Nuo konsultacijos visą laiką, kiekvieną akimirką gyvenu kažkokioje sumaištyje. Noriu beprotiškai to nuo 12 metų kai pastebėjau savo kompleksą, savo nosies ypatumus. Nors aplinkiniai sako kad normali ta nosis, bet man tai tikrai ne. Ji ilgoka, platėjanti ir yra ta mane žudanti duobutė ant nosies galo viršaus. Visą laiką optiškai maskuoju kiek įmanoma kad ją pagražinti. Dalį nuotraukų trinu, nes gadina nuotaiką ir negaliu žiūrėt. Jūs tai turėtumėte suprasti.Bet kiek galima sau nepatikti?! Daktaras viską mato kame problema, paaiškino kaip ir ką darytume per operaciją. Maniau užteks tik nosies galo korekcijos, tačiau daktaras pasakė kad rezultatui geram reikėtų palyginti kuprelę, kurios aš tiesą sakant niekad nepastebėjau
taip pat siaurinti iš pačių kaulų
T.y. daryti atvirą operaciją... Sutrikau iš tikrųjų nemenkai.. Bet tai manęs nepalenkė persigalvoti. Tai aišku sudėtingiau ir brangiau nei tikėjausi. Na, su viskuo susitaikiau, bet kas mane labiausiai neramina tai vyro napalaikymas. Jis kategoriškai nepritaria, sako tuos pinigus geriau labdarai paaukočiau. Jis jokios problemos mano nosyje nemato ir plastines operacijas laiko tuštybe. Tačiau sako čia yra tavo sprendimas, aš negaliu uždrausti. Bet čia yra viena didžiausių mano gyvenimo svajonių ir tiesiog teks susitaikyti su brangiausio žmogaus nepalaikymu
Žinau kad laukia sunki operacija, gyjimas, man reikės pagalbos, be to yra vaikai. Bijau juos išgąsdinti savo išvaizda kol bus viskas dar nesugiję... Taigi man labai įdomu kaip reagavo jūsų artimieji, ar pritarė ar palaikė? Baisu ir tėvams pranešti, jie tikrai nesupras, bijau kad supyks ar įsižeis, nesvarbu kad esu suaugęs žmogus.
Man sunkiausias momentas atmušinėti tas kitas nuomones, jautimasis kažkokia kalta, teisinimasis ir jausmas kad esu visiškai viena su savo svajone ir būsimu gijimu prieš visus aplinkinius
Pasipasakokite, prašau!
Ir dar techninis klausimas.. Gal galėtumėte pakomentuoti kokiu būdų yra laužomi tie kaulai ir kaip jie siaurinami, nes man sunku įsivaizduoti, o kas su mano kūno dalimi vyktų visgi labai įdomu.
Ir dar, esu naujai čia užsiregistravusi, gal kuri parašytumėte ir pasidalintumėte kur jūs tas nuotraukas dedate ir žiūrite? Ačiū labai!