As ikisiu nosi su savo melyno kraujo ir melynu akiu Axeliu
Vis pasiskaitau tema, bet komentuoti kazkaip nera ko - Lucos nebera tai kaip ir nebepriklausom cia.
Kazkaip daznai pasiskaitydavau forumuose zmoniu pergyvenimus del kraustymosi su sunimis, nes kai kurie sunkiai pernesa. As visada is to pasijuokdavau, nes galvodavau ko cia pergyventi... o pasirodo ne taip ir lengva ranka numoti
Vat ir pati praeita savaitgali persikrausciau su Axeliu ir is tiesu buvo baisoka. Ne tiek del to ar jis greitai naujam bute apsipras, o del to, kad jis 2 metus gyveno paskutiniam aukste, o dabar mes pirmam aukste ir salia laiptines duru, kurios garsiai trinkteli... Labai pergyvenau, kad jis prades pastoviai loti ir greitai mes busim isspirti is sito buto, nes jis turi stipru sargumo instinkta ir maziausias itartinas krepzdesys sukelia tylu urzgima ka jau kalbeti apie zmones garsiai kalbancius prie svetaines lango
Bet aciu dievui, viskas praejo sekmingai (tfu tfu tfu). Savaitgalio metu dar truputi padirbom su klikeriu ir skaniukais. Kadangi as dirbu visa diena tai jis namie vienas sedi nuo 7.30 iki 5.30. Kol kas as ji uzdarau miegamajam, nes tas kambarys toliau nuo laiptines duru ir vidinio kiemo puseje, o ne is gatves puses, kur pastoviai zmones praeina ir masinos parkuojamos. Pafilmavau ji pora pirmu dienu tai pirma diena man isejus jis painkste 5 minutes ir tada atsijunge ant mano lovos
dar dabar pafilmuoju del viso ko, bet jau paciai ramiau, kad jis nesedi prie duru istisom valandom kaukdamas. Dabar didziausia nuoskauda jam tapo tai, kad nebegalima lipti ant sofos
Kadangi buto seimininke nupirko nauja sofa pries man atsikraustant tai as jos tikrai nenoriu sugadinti suns plaukais
Todel dabar Axelis garsiai dusauja salia sofos vartydamasis
Pasirodom naujuose namuose:
