Papasakosiu jums istoriją... Gyveno kartą katytė, graži, pirko žmonės kaip britukę ją, galbūt ir pinigėlius nemažus mokėjo. Galbūt mylėjo o galbūt ir ne. Kas jai atsitiko toliau niekas pasakyti negali, bet sausio 25 dieną ši katytė buvo rasta Vilniuje. Visiškai išsekusi, tikrai labai prastos būklės, žmogelis nuvežė ją į veterinariją, patikrino, čipo nerado, įdėjo kelis skelbimus ir pats ilgai jos laikyti jokio noro neturėjo. Kažkokiu super stebuklingu būdu pastebėjau ją aš. Netikėtai taip sakyčiau nes tikrai neketinau daryti nieko panašaus. Bet tas mažas sulysęs pukų kamuoliukas atsidūrė pas mane - vakar. Tam kad atgautų jėgas, pasitaisytų, atsistatytų tiek fiziškai tiek morališkai ir tuomet jau galėtų į gyvenimą žiūrėti normaliomis katiniškomis akimis
Turiu pripažinti kad neesu regėjusi labiau sulysusio katino per visą gyvenimą, o man yra tekę kačių matyti tikrai nemažai ir lankytis prieglaudose ir vis karts nuo karto paremti bėdukus. Ši katytė tikrai sulysusi, ji - kaip vaikščiojantis skeletas, beveik esu garantuota kad greitai iki tiek katė nesulysta, tam reikėjo mažiausiai pusės o gal ir visų metų. (Jeigu kas matėte Kaune badu laikyto metus laiko šuns nuotrauką ir išgelbėjimo istoriją žinote, tai jeigu ne šios katės plaukai tai ji garantuotai atrodytų būtent taip baisiai). Kaulai tiesiog styro, tai yra gyvas vaikščiojantis skeletas. O katytė graži, pradžioj kol tik iš nuotraukos ją mačiau atrodė kad bus kažkas iš ny spalvinimo. Dabar net nežinau greičiausiai kažkokia vėžlė. Gražių geltonų - orandžinių akių ir pikto britiško žvilgsnio. Kadangi namuose yra daugiau gyvūnų vakar teko labai nemaloni apsigyvenimo pas mus dalis - tabletės nuo kirminų sudavimas. Likau truputį paženklinta katytės nagučių, bet iš tiesų ji yra be galo miela... Kol parsivežiau buvo prisispaudusi prie manes ir visai meiliai gulėjo. Katė tikrai buvusi naminė, nes žino pilamo sauso maisto garsą ir jį puikiai atpažįsta. Kol kas nenorėjau jos dar labiau stresuoti ir daug prie jos nelindau, kol kas iš tolo, gražiai, pasikalbinu, duodu maistelio, vandenėlio, kartais paglostau, jai ir taip daug daug neramumų šiuo metu juk dar vienas katinas ir net du šunys po namus vaikšto tarsi jos net nebūtų - o jai juk tokia aplinka visai nepažįstama ir tikrai neatrodo saugi. Taigi taigi turim naują vat va tokį gyventoją namuos
Kad ir kokia liūdna istorija yra, manau ji su laiminga pabaiga
Jeigu kas nors skaičiusių mano šį ilgą monologą sugalvotų kad nori šios puikios katės, ji galėtų keliauti į naujus namus tik pilnai atsigavusi, tad dar ne labai greitai. Nepuoliau aš jos fotografuoti vakar, ir šiandien to nedarysiu tad įdedu nuotrauką darytą žmogaus kuris ją rado. Sveria mažė turbūt koki kilogramą, iki pusantro tikrai...
Ant tiek negali nenori bendrauti kad net nejuda iš vietos, guli vienoj vietoj ir niekur neina, urzgia visą laiką ant jo, šnypščia jeigu tik priiartina, jeigu uždarom Šmikutį atskirai tuomet viskas gerai, pradeda vaikščioti naudojasi draskykle ir nueina į tualetą, visu kitu laiku tupi vienoj vietoj neduok dieve pamato Šmikutį tai jai tragedija. Šunys dar ne taip ją jaudina, bet va matyt su kitom katėm gyventi tikrai negalės. Blogiausia tas kad nėra kur pas mus juos atskirai laikyti ar uždaryti... 
tai visai normaliai, čia įsidrasinusi ant palangės paukštukus stebėjo. Galvoju tikrai gal reiktų bandyti dar paieškoti buvusių šeimininkų, katė tikrai naminė, galbūt po kokios nelaimės nuklydo ir nebuvo labai ilgai rasta, badavo vienas velnias žino kiek laiko kad toks skeletas belikęs 
