QUOTE(cibulis @ 2015 06 02, 18:09)
Aš jei būčiau daręs plokštę, tai būtų reikėję iškasti iki 3 metrų gylio 9x10 metrų duobę. Tiesa, su praplatėjimais ji greičiausiai būtų šiek tiek didesnė. O tokie žemės darbai tikrai brangūs.
Tokio apibendrinimo ir tikėjausi.
Tik vėl negaliu sutikti dėl PP. 3 metrus iškasti nėra jokio tikslo. Nebent pas jus visokių medžių, durpių ir kitokių šiūkšlių privežė į sklypą kaip į savartyną. Daugumoje atvejų piltinis gruntas būna molis su smėliu ir šiek tiek juodžemio.
Metro gylyje toks gruntas jau nekelia problemų. Svarbu kokia pagalvė suformuota viršuje.
Iš kitos pusės jeigu konstruktorius galvoja, kad gruntas nusės, įkala 6m polius, o apie grindis visai nepagalvoja. Jeigu gruntas sėda, tai sėda ir grindys, tuo tarpu sienos atsiremia į polius ir nesėda.
PP su metro žvyro pagalve sės dar mažiau nei grindys su 30cm smėlio pagalve. Kuo geriau sėdančios grindys, nei sėdantis visas plokščias pamatas?
Svarbu tik tai, kad gruntas po visus pamatu būtų daugmaž vienodas, o ne tai kiek jis sėda. Galų gale jeigu kyla abejonių dėl pamato galima naudoti ICF/velox sienoms ir jokie skirtingi nusėdimai nebus baisūs. Sienos neskils.
Yra ir kas sako - darai plokštuminį pamatą, kam tau tas grunto tyrimas.
Projektuotojai dar neturi tiek praktinės patirties Lietuvoje, kad galėtų optimizuoti projektus ir bando patirties trūkumą padengti atsargos koeficientu.
Jeigu praktikoje nematytos problemos su plokščiaisiais pamatais, tai ir negalima jų išnagrinėti. Nėra grįžtamojo ryšio, nėra optimalių projektų, prasideda kalbos apie viso piltinio grunto pakeitimą žvyru ir panašiai.
Dar noriu pasakyti, kad vienetai įrenginėja 4m ir gilesnius polius nors gruntas+mūras to reikalauja, ir ši dauguma daug labiau rizikuoja turėti pasėdusį polių nei kad PP savininkai pasėdusį kampą. Abiem atvejais skiltų mūras.
QUOTE(Milao @ 2015 06 02, 20:50)
1. Tik tiek, kad pagrindinis dalykas, kurį norėjau pasakyti buvo tas, kad konvekcija stiklo pakete ir stogo vatoje visiškai negretintini dalykai, nes sąlygos kardinaliai skiriasi.
Kalbėdamas apie stiklo paketą ir 20 mm tarpelį norėjau pabrėžti nuo kokio oro tarp storio prasideda konvekcija.
Mechanizmas išlieka tas pats - prie šiltosios pusės oras slenka aukštyn ir šyla, tada kerta apšiltinimo sluoksnį vertikaliai ir pasiekęs šaltąją pusę leidžiasi, šąla ir vėl pasiekia šiltąją pusę praradęs nemažai šilumos. Kuo didesnė erdvė, tuo mažiau srovės trukdo viena kitai ir leidžia susidaryti vis didesniems, daugiau oro pernešantiems konvekcijos ratams. Tik tiek, kad vata sukuria pasipriešinimą tam oro judėjimui ir taip lėtina konvekcinius oro srautus. Tai pagrindinis skirtumas nuo įprastinio stiklo paketo.
Kuo laidesnė orui vata, tuo labiau prastėja jos lambda didėjant apšiltinimo storiui. Norint išlaikyti gerą lambdą teoriškai idealiausia būtų įrengti tokius oro barjerus vata apšiltintoje sienoje, kokie yra užpatentuoti Superwindows stiklo pakete arba pereiti prie iš esmės sandaresnių šiltinimo medžiagų, kurių lambda nepriklauso nuo storio.
Cibuliui reikėtų nesijaudinti dėl to mažo, storo vatos gabalėlio ties kraigu, nes jis nieko nelemia.
http://www.part.lt/i...7b98c8f1268.JPG
pav. 7
http://www.buildings...ol-in-buildings
http://prairieenergy...ve-looping.html
http://www.greenbuil...c-diagram12.jpg