A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 33

Sklypai su peraukštėjimu ir yra pats tas klasikinis "švediškos plokštės" atvejis. Kai peraukštėjimas išgriaužiamas, ir tokiu būdu išlyginama aikštelė plokštei, ant kurios 2 a namas iš vienos pusės, 1a su rūsiu iš kitos.

o kai statomas 1 auksto namas be jokiu rūsiu ir dar nuzemejimas eina i sklypo galine dali. Nu nereikia man to rusio, ukininku nebusiu
Galim gincytis iki nakties, bet buna tokiu atveju jog plokste tikrai ne pats tinkamiausias variantas. Savo konkreciu atveju kalbejau su keliais konstruktoriais kurie butent plokstes projektuoja ir visi kaip susitare patare polinius daryti. Ir be plokstes sugebesiu A+ pastatyti, taip su poliais daugiau vargo norint is ju isspausti daugiau.

Nori-nenori, ūkininkas-neūkininkas, bet kai statoma ant stataus šlaito, tai tėra vienintelis racionalus sprendimas - apatinis aukštas iš vienos pusės gaunasi tarsi rūsys ar pusrūsis, iš kitos pusės normalus pirmas aukštas. Ekstremalesniais atvejais tokių aukštų "pusiau" gali būti ir du, ir dar daugiau.
Kas sakė, kad plokščias tinka visur ir visada? Permesk dar kartą mano preitą postą, tik atidžiau šį kartą... Tik norėjau pasakyt, kad sklypas su peraukštėjimu nėra stiprus argumentas nesirinkti plokščio pamato. Cibulio atveju argumentai buvo stipresni.

Hint:

Cibulis eina bekompromisiniu keliu.
Pliusai - padarys taip, kaip nori ir taip, kaip reikalauja instrukcijos.
Minusas vienas, bet platus, tai tiesiog kompromiso nebuvimas.
Tikslas pateisina priemones, ar ne, Cibuli?

PU putomis yra sudetinga uzpusti nekokybiskai, nesuprantu kur problema uzpusti gegnes PU?
Plokscius stogus is lauko puses galima siltinti bet kuo, bet ploksti stogai pasiteisina nebent palestinoje. PU is vidaus stogui yra nepakeiciamas, nes uzdaro viska, visus plysius ir tarpus. Siekiant sandarumo, alternatyvos PU putoms siandien nera.

Kitas namas - tikriausiai būtų ant plokštės. Bet pirmiausiai labai stipriai pasidomėčiau gruntu. Pvz., brolis irgi dabar projektuoja namą. Tai jo situacija dar prastesnė. Reikia atraminės sienutės, nes sklype net 4 metrai piltinio grunto. Ne šiaip sau buvęs savininkas pardavė turėtą sklypą.

Man tik įdomu, kas bus su gręžtinių pamatų firmomis, kai bus privalomi A+/A++ klasės namai? Ne jau gi visi darys tik plokštes ir gręžtinių firmos bankrutuos. Gal bus panašiai kaip su rastiniais namais, kurie visai neatitinka A+/A++ klasės normų. Bando juos įteisinti kaip paveldą. Tik kažin ar pavyks.

jei statoma iš akyto betono arba naudojama kita "śilta" pirma mūro eilė, tai A++ tinka ir grežtiniai/juostiniai

matau kad lenkai, čekai ir t.t stato pasyvius netik ant plokštės

1. Manau, kad čia labai gerai pasakėte ir paaiškinote. Panašiai bus ir su vata. Aš tikrai jos toje vietoje nestorinčiau iki 85 cm, bet kitaip nebus įmanoma normaliai praeiti su PIR plokštėmis tarp dviejų ilginių. O sandarumas ir gera garo izoliacija man atrodo, kad daug svarbiau nei galimi nuostoliai dėl konvekcijos.

2. O kurioje vietoje aš perspaudžiu ar pasidarau sudėtingesnį gyvenimą dėl namo šiltinimo? Kadangi nesu statybininkas ir statau pirmą namą, tai visų dalykų nežinojau. Dabar tikrai daug ką galėčiau patarti.

Poliai.
Jokia problema energiškai efektyviam namui. Tik poliaus viršus (apie 30 nuo žemės paviršiaus) turi būti idealus apskritimas. Man polius darė CFA metodu, todėl poliaus viršus buvo kreivokas. Štai kaip dėjo XPS kol aš buvau prie jūros. Kaimynui atrodė, kad čia viskas labai gerai. Vieną poliaus viršus buvo skilęs. Tvarkydami ta polių apdėjo skarda ir apipylė betonu. Štai koks gražiai apvalus išėjo. Tokios apvalios turi būti visų polių galvos. Tada prie jų ne problema gražiai prileisti XPS/EPS.

Taip pat paklausiau Minto ir XPS po rostverku dėjau lygiai su rostveko pločiu. Žąsinai statybininkai atsivežė ferzuotą XPS, kurio plotis 59,5 cm, todėl perpjovus per pusę niekaip neišeina 30 cm. Ne gana to dar rostverką išpūtė, nes klojinius ne varžtais surišo, o viela. Rostverko šonus nušlifavo, bet XPS po juo trūko. Todėl reikėjo prašyti, kad dėtų XPS su užleidimu, nes likutį galima nupjauti ir pašalinti. Įvertinus visus šiuos niuansus tikrai galima padaryti labai gražius polinius pamatus. Plokštė paprasčiau, bet tikrai reikia atsargiai su gruntu. Dabar gal ir daryčiau plokščius pamatus.

Sienos. Jokių problemų.

Langai. Jokių problemų. Tik bandė apgauti su metalo kardu ir ne visai tuos profilius įkišo. Bet čia ne mano kaltė. Negaliu visko žinoti.

Stogas. Štai čia buvo konstruktyvo, stogininkų ir pasitikėjimo klausimas. Architektas padiktavo mintį, kad dvišlaitį stogą šiltinant iki stygų išgauname pusiniam ovalui/jurtai artimą formą, kurią labai gerai įvertino PHPP. Skaičiavimas tokia gudrybė tiko. Konstruktorė įvertinus, kad bus šiltinamas ne visas stogas, jį ir padarė pagal jurtos formą. Tik esmė, kad pametė gegnių žingsnį, kurį dar pakoregavo "geriausi stogininkai Vilniuje". Rezultatas: pamačiau, kad HEB lenda į apšiltinimo sluoksnį, dar ir vidinė laikanti siena lenda į apšiltinimo sluoksnį, nėra padaryta šoninė ventiliacija. Viską įvertinus supratau, kad geriau šiltinti visą stogą. O viso stogo šiltinimui trukdė kvailas konstruktyvas virš stygų. Jei būtų stogas iškaltas MPP, būčiau putęs ekovatą.

Štai ir visi niuansai, kurie humanitarui ir pirmą namą statančiam žmogui gali pasirodyti sudėtingi. Antrą kartą tokių klaidų nekartočiau.

Greičiausiai daryčiau taip:
1. Iškasčiau silpną gruntą ir daryčiau plokščią pamatą.
2. Langus dėčiau medinius (kai pamačiau kaip juos apšiltina užsandarina, apšiltina, tai tikrai nekils jokio noro kada nors keisti rėmo, gadinti lauko ir vidaus apdailą. O PVC tikrai ne ilgaamžis - maks. 20-25 metai).
3. Kad stoge nereikėtų daug statinių ir ilginių, dėčiau kraigo viršuje balkį (ar kaip jis tenai vadinasi). Tada pakaktų kelių statinių.
4. Iš lauko pusės stogą dengčiau MPP.
5. Žiūrėčiau, kad nepamestų gegnių žingsnio, tada stogo šiltinimas - vieni juokai. Ypač jei stogo konstrukcija nėra sudėtinga.
6. Kai stogas sueina su siena (kai nėra karnizų kaip mano stoge), būtinai reikia dėti vėjaskardę.

Kaip pirmą kartą statantis, tikrai ne daug klaidų padariau. Ypač žinant, kad esmė klaida - architekto uždiktuotas namas jurta dėl ko buvo įvelta sudėtingų dalykų į stogą. Dar pamatai.

3. Bangas mano supratimu stato irgi ne eilinį šiltinimo ir technologijų prasme namą. Sienos ne eilinės, stogo šiltinimas irgi, stogo konstruktyvas specifinis, murloto nebuvimas. Čia greičiausiai tik keli niuansai, kuriuos žinau. Ne kiekvienam tokios technologijos.
Papildyta:

Aš lygiai taip pat konsultavausi ir man tą patį sakė. Keista, kad visi galvoja, jog silpnam gruntui plokštė tinkamiausia. Tokį gruntą dar reikia paruošti. Ne viskas ten taip paprasta, o ir žemės darbai tikrai nėra pigūs.
Papildyta:

Tikiuosi, kad čia iš geros pusės sakote. Aš jei būčiau daręs plokštę, tai būtų reikėję iškasti iki 3 metrų gylio 9x10 metrų duobę. Tiesa, su praplatėjimais ji greičiausiai būtų šiek tiek didesnė. O tokie žemės darbai tikrai brangūs.

Man tik nemokšos gręžtinius pamatus darė. Galima padaryti daug kokybiškiau ir gražiau apšiltinti. Kaip, jau rašiau.
Papildyta:

Gal ne visai be kompromisiniu keliu. Būna ir kompromisų, bet tikslo siekiu. Tik ne visai aklai.
Papildyta:

Tokių putų mano stogui būtų reikėję apie 33 cm storio. Jų per vieną kartą nesupūsi (kalbu apie uždarų porų, kietas). Pučia po 5 cm. Būtų net 7 sluoksniai. Tikėtina, kad sluoksniai gali išsisluoksniuoti. Tada bus oro tarpas, tokios putos gali ne visai gerai sukietėti ir skleidžia sveikatai kenksmingas dujas. Be to jei būčiau pūtęs 33 cm, tai gegnėse dar liktų 7 cm oro. Vadinasi už gegnes permokėta. Taip pat tokių putų prasta garso izoliaciją. Jas galima pūsti tik kai lauke +15 ir daugiau. Be to dar labai brangu. Viską įvertinęs ir atsisakiau. Ekovata 100 kartų geriau. Bet jei nebuvo prikalta MPP ant gegnių pusės.
Papildyta:

Apie šitą variantą nepagalvojau. Tik man akybetonis nepatinka. Galima pirmą iš putstiklio daryti, bet jis labai brangus. Bet gręžtinių pamatų idėja tikrai nežlugs.

PU puciamas tik uzsandarinimui, uztenka 5cm, po to vata termoizoliacijai, uztenka 40cm.
jei siltinate ne horizontalu pavirsiu, ekovatai reikia suformuoti ertmes is OSB, jei norit pilti ant horizontalios plokstumos - nieko nereikia, tik tvirtesnio pagrindo, juodlubiu.
Pasibaigus reakcijai, PU jokiu duju nebeskleidzia, reakcija pasibaigia po 24 valandu, ir PU tampa inertisku produktu.
isocianato ir polyoil sintezes/reakcijos metu reakcijos metu sukuriamas stabilus produktas poliuretanas, reakcijos metu skiriasi CO2 ir tam tikri aminai, kurie turi tam tikra kvapa. jei naudojamos BASF PU, tai visos PU reakcijos metu issiskiriancios medziagos yra testuotos ir PU sertifikuojamas. Cia bendram supratimui.
jei dar baisu mistiniu PU duju, tai juk jus stoga uzdengiate priesgarinemis plevelemis, po to dedate gipskartoni, ji jungiate juostomis, glaistote ir dazote. pro kur jums tos dujos begali skverbtis i kambarius? jus bijokite tu duju, kurios sklinda is kambariuose naudojamu medziagu, sienu daziu, baldu, audiniu, ciuziniu ir t.t.
PU garso izoliacija yra nerealiai gera, nes garso izoliacija teikia sandarumas. kuo kiauresnis namas, tuo blogesne garso izoliacija.

Tai žinoma. Tiek juostinių/polinių šaltumą galima visiškai eliminuoti pasirenkant lengvas sienas, tiek ir pačius polinius galima daryti efektyvesniu būdu. Ir netgi dar daugiau galiu pasakyti. Jei sienos daromos iš SIP skydų, tai poliniai ar juostiniai yra netgi energiškai efektyvesni nei plokštieji.
[attachmentid=234535]


1. Tik tiek, kad pagrindinis dalykas, kurį norėjau pasakyti buvo tas, kad konvekcija stiklo pakete ir stogo vatoje visiškai negretintini dalykai, nes sąlygos kardinaliai skiriasi.

2. Ne galutinį rezultatą vertinau. Galutinį rezultatą įvertins sandarumo matuotojai ir elektros skaitliukas. Vertinau kelią, kuriuo buvo eita siekiant rezultato. Ką buvo galima daryti kitaip, jei būtų daroma energetinį efektyvumą statant į pirmą vietą nuo pirmo žingsnio, bet pasiliekant prie +/- tų pačių konstrukcijų ir medžiagų:
Pamatas:
Klojiniai rostverkui turėjo būti liktiniai polistiroliniai, o ne OSB, lentiniai ar klasikiniai skydai. Nebūtinai ICF blokeliai, yra įvairių kitokių variantų, kaip pvz polistirolo plokščių sudėjimas į tuos pačius klojinius prieš liejant rostverko betoną, tenapors klojiniai, etc. Polių viršutinė dalis taip pat galėjo būti įlieta į polistirolinę formą, vietoj liejimo į gruntą ir atkasinėjimo, aplipinimo po išliejimo.
Sienos:
liekant prie tų pačių medžiagų ir konstruktyvo nieko daug geresnio neprigalvosi.
Stogas:
Po gegnių sudėjimo pereiti reikėjo ne prie čerpių, o prie šiltinimo. Kaip variantas - iš apačios pritvirtinti ploniausias SIP-Alu plokštes, viską iš viršaus apipūsti plonu PUR sluoksniu, susidariusias dėžes pripildyti ekovata ir uždengti difuzinėmis plokštėmis. Tada jau čerpės. Ir nepriekaištinga garo izoliacija, ir sandarumas, ir siaubas-baubas-PUR izoliuotas nuo vidaus patalpų, ir sutaupyta keletas mėn laiko ir gal net pinigų.

Apibendrinant - tai kai galvoje šiltumas pirmoje vietoje, tai ir darbų eiga panašiai susidėlioja - šiltinimas pirmiau nei daugelis kitų.

3. Ką žinau kuri ta pusė geroji Gal iš gerosios... Ant jūsiškio grunto daryčiau rūsį. Sąlygos tam idealios. Ant jūsiškio grunto su jūsiškių požiūriu į rūsį daryčiau irgi polinius, tik labiau pritiuninguočiau. Maniškis gruntas puikus bet kokio tipo pamatams, išskyrus rūsiui. Pats dėl plokštės apsisprendžiau iš esmės todėl, kad plokštei sąlygos buvo netgi hiperidealios. Nu kaip nedaryt plokščio, kai po kojom paties tinkamiausio žvyro karjeras...

1. Tai nesuprantu kiek tų sandarumo testuotojų ant LT, kad niekas Gedimino nežino? Tai kas tada darė šį testą visiems pasyvininkams? Kontaktus galėsiu perduoti, aš tą firmą aptikau Kaune vykusioje parodoje.
2. Malonu, kad apie tai užsiminėt, tai galima aptarti. Slapyvardis- nėra vardas. Todėl bet koks jo iškraipymas ar net ne vietoje padėta mažoji/didžioji raidė yra nepagarba forumiečiui. Forumuose lankomės, todėl pavyzdžių nerodysiu kokie slapyvardžiai būna. Taigi, geriausiu atveju galiu linksniuoti tik taip: cibulis'ai, pas cibulis'ą, cibulis'o ir pan

1. Dalinkitės.
2. Jei slapyvardis yra bendrinės kalbos žodis, jis turi būti linksniuojamas. Cibulis yra svetimybė, bet tai yra bendrinės kalbos žodis, todėl jis turi būti linksniuojamas. Mintas yra linksniuojamas, Bangas - taip pat. O štai tavo kaip ir ne, nes neaišku, ką reiškia, bet iš esmės galima linksniuoti: Saaba, Saabo, Saabas ir t.t. Aš beje naudojuosi žmonos slaptažodžiu. Ne pats prisiregistravau tokiu vardu.