A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 33

1.5. Prisiminkite, ką radote atkasę pamatus šiltinimui. Dabar kaip tik žiūriu į tą nuotrauką. Kodėl reikėjo atkasinėti gruntą norint apšiltinti rostverką? Pakėlus jūsų namą nuo žemės ir pažiūrėjus į pamatų apšiltinimo sluoksnį iš apačios vaizdelis būtų ne kažin koks. Gerai, kad pamatai yra atlaidžiausia vieta šiltinimui.
Dar kartą peržiūrėjęs nuotraukas galiu pasakyti, kad pasirinkus plokštę būtų galima naudoti 30% mažiau putplasčio, 4 kartus mažiau darbo nei pas jus buvo įdėta, 5 kartus mažiau putų ir pasiekti tokį patį apšiltinimo lygį, net nevertinant polių įtakos.
Dėl to ir sakau, kad tai sunkiai pasiduodanti šiltinimui konstrukcija. Apšiltinimo darbai buvo sunkūs.
Lengvas apšiltinimas yra tada kai išpakuoji šiltinimo medžiagą ir statai į vietą. Nereikia nieko pritaikyti, apipjauti, nutarkuoti, matuoti. Stoge virš HEB toks kliūčių ruožas primontuotas, kad sunku net pralįsti jau nekalbant apie galimybę nesunkiai apšiltinti. Gegnės ties kraigu sujungtos taip, kad šiltintojas ten užsiknistų savaitę kaišiodamas visokius šiltinimo mediagos gabalėlius į visus tuos tarpelius ir netaisyklingos formos vietas. Čia ne architektūros problema, o grynai konstruktyvas buvo suprojektuotas nemąstant apie tai, kaip reiks jį apšiltinti.
3. Aš daugiau kalbu ne apie tai, kiek jūms reikia laukti kol apšiltins stogą, o apie tai kiek tie vyrukai šiltintojai turi vargti, kad apšiltintų konstrukcijas, kurias projektavo konstruktorius realiai neturintis supratimo kaip vyksta namo šiltinimas ir visai nežinantis problematikos. Nors kai šiltinama ne pagal projektą iki pat kraigo tai ir projektuotoją per vėlų kaltinti.
Dėl langų montavimo nieko nesakau, išskyrus tai, kad "kardą" norėjo prastumti lyg niekur nieko.

6. Jūsų name yra tvirtos konstrukcijos ir geras apšiltinimas, bet konstrukcijos visiškai nesuderintos su apšiltinimu, dėl ko labai apsunko šiltinimo darbai. Viena papildoma diena teisingo projektavimo ir viena papildoma diena stogo konstrukcijų montavimui galėjo sutaupyti 10-15 dienų darbo apšiltinime.
Laikančiosioms konstrukcijos skirta daug dėmesio, kad jos būtų tvirtos, bet per mažai dėmesio, kad jas dar būtų įmanoma ir nesunkiai apšiltinti.
Problematiškiausios vietos yra kraigas ir murlotai, t.y. konstrukcijų jungimosi vietos. Pas mane kraigo apšiltinimas padarytas dar prieš užkeliant segmentus ant stogo, todėl galiu tikėtis, kad viskas bus gerai, o "murloto" vietoje pasilikau gerą priėjimą iš abiejų pusių ir palikau taisyklingos formos, palyginus nesunkiai apšiltinamą plyšį, kur bus standžiai sujungiamos dvi vienodos šiltinimo medžiagos. Iš tokios jungimo vietos tikiuosi gerų rezultatų. Pas jus taip pat neblogai atrodo murloto zona. Toje vietoje neturėčiau ką pakoreguoti, išskyrus difuzinės plėvelės pakeitimą į plokštę.




Vatoje visada vyks aktyvesnė konvekcija. Jeigu mano atmintis manęs nepaveda, tai matuojant lambda yra paimamas 50cm x 50cm bandinys, o šlaitinio stogo matmenys kur kas didesni ir čia pasireiškia kur kas galingesni konvekcijos srautai. Vienose vietose susidaro šiltesnio oro srovės į viršų, kitose šaltesnio oro srovės žemyn. Kuo daugiau erdvės ir kuo geresnis medžiagos pralaidumas orui tuo daugiau konvekcijos srovių susidaro. Stabdyti srautus galima įterpiant mažai laidžios orui medžiagos sluoksnius į vatos sluoksnį.
Visų pirma tai būtų vatos apačios ir viršaus apkalimas su plokštėmis ar iš bėdos difuzine plevele. Toliau galima atskirti vatos sluoksnius tarpusavyje, formuoti laidžios orui vatos celes nelaidžiame orui apvalkale. Žiūrint iš praktinės pusės vatos sluoksnius galima atskirti įterpiant tarp jų pigiausio baldinio kartono sluoksnį ir dar papildomai suformuojant pertvaras, kurios trukdytų orui judėti iš šlaito apačios į šlaito viršų. Lengviau pasakyti nei padaryti, todėl galima negaišti laiko su tokiais konvekcijos stabdymais ir iškart pasiimti mažai laidžią orui apšiltinimo medžiagą kaip pvz PIR, XPS, EPS, kur konvekcija sumažinta iki minimumo (konvekcija vyksta tik mirko celių lygmenyje, kurios nesiekia nei milimetro), ir nerpriklauso nuo apšiltinimo medžiagos storio ar kitų aplinkos sąlygų, kurioms vata yra jautri.

O kas tas Gediminas? Gal galima kontaktus asmeniškai?

P.S. Lietuvių kalboje kreipinys nėra vardininkas. Todėl negalima kreiptis Cibulis. Kreipinys yra Cibuli. Labai ausį rėžia. Nieko pikto nenorėjau.

1. Kai krūva konstruktorių sako, kad su mano gruntu ne viskas gerai ir kad pirmiausiai reikia iškasti 2,5-3 metrų gylio duobę, pilti gruntą, jį tankinti, tai kažkaip praeina noras daryti plokštę. Pamatą atkasinėjome ne dėl rostverko šiltinimo, o darėme pamatų sijoną.

2. Mano įsitikinimu pamato apšiltinimas tikrai nebuvo sunku. Buvo tik paliktas brokas, kurį ir taisė.

3. Taip nebūna. Netgi jūs savo stoge tikrai turėjote pavargti. Išpjauti tuos kampus putplastyje, patys gabalai nėra labai patogūs dirbti. Vėliau reikėjo krano viską užkelti. Ne viskas taip paprasta ir idealų statinių šiltinimui nebūna. Kaip sako: metras statybose - ne paklaida.

4. O gal daug ką lėmė ir architektūra. Namas tik atrodo paprastas, bet iš tiesų su cinkeliu ir ne viskas taip paprastai išsisprendžia.

5. Nebūna statybų be broko taisymo. Netikiu, kad pas jus iš karto viskas idealiai išeina. Tikrai kažką taisėte, koregavote. Skirtingai nei daugelis aš nebijau apie broką kalbėti, nes jį noriu ištaisyti iš karto. Taip pigiau ir nepaliekama užprogramuotų problemų.

6. Jūs geriau ne statybininkų sugaištu laiku ir jų nepatogu rūpinkitės, o klientais. Nes kai stogdengiai skubėdami suvarė stogą, tai ir pridarė nemažai problemų. Jei vien stogdengiai būtų mažiau skubėję ir būčiau turėjęs tą statybų prižiūrėtoją, kurį turiu dabar, o ne Minto pasiūlytą, kuris pirmą dieną užlipo ant stogo ir sako mane pasivedęs į šoną: čia vieni geriausių stogdengių Vilniuje, man čia nėra ką veikti. Jie viską gerai padarys. Kai tokiais pasakymais patiki, konstruktyve yra broko, o stogdengiai dar skuba, nes ruduo ir yra kitų objektų, tai nenuostabu, kad priveliama bardako. O statybose po to einantys darbai neturi užmerkti akių ir pamiršti broką. Jei mūrininkas kreivai sieną išmūrijo, tai nereiškia, kad tinkuotojas turi kreivai tinkuoti. Taip ir su stogu. Jei vieni skirtingu žingsniu sudėjo gegnes, tai nereiškia, kad vatą reikia kuo greičiau bet kaip sudėti.

7. Kalbėjau su Isover techniku. Jis tiesiai šviesiai dėl konvencijos pasakė: jei didesniu nei 60 cm storiu būtų apšiltintas visas stogas, tai būtų kvaila. Pinigai išleisti, o vatoje vyksta konvenkcija (šilumos praradimas). Bet kadangi čia padaromas tik pats kraigo pastorinimas, kuris užima gal tik kokius 5 proc. stogo ploto, tai tikrai nereikia bijoti konvekcijos. Juo labiau sakė, kad tiksliai neaišku kada ji prasideda: nuo 60 ar nuo 70 cm vatos storio. Ir net neaišku, kiek procentų, kartų ar dar kažkokiu matu prarandama šilumos.

Del visu siltinimu jus tiek sugaistste laiko, idedate pastangu, medziagu, pinigu vienam tikslui pasiekti, kuri as pasiekiau per 1 diena, uzputes PU putomis visa stoga ir dar puse dienos uzpyles ekovata lubas 40cm. Pasiekiau geriausia imanoma sandaruma ir reikiama termoizoliacija nepajudines pirsto niekam kitam, tik atidaryti pinigine ir somoketi specialistams. Tik dvi medziagos, PU ir ekovata ir 12 valandu samdomu imoniu darbo bei 1 minute mano darbo atsiskaitymui su darbus atlikusiais zmonemis, o rezultatas maksimalus. Ka jus ten veikiat su gegniu apsiltinimais man yra nesuvokiama. Ir jei nenaudosit PU, sandarumo vistiek neisgausit.
Ir dar, jei namas mieste, sandarumas yra maziau svarbus nei namui, stovinciam ant kokio lauko veju pagaireje. Jei nuolat pucia vejai, tai jus galit nors ir 1 metra vatos prikisti ar pripilti, jei nors kur namas bus nesandarus, tai visa siluma tiesiog ispus ir tiek. Jei namas sandarus, tai ar 20cm termoizoliacijos ar 50cm termoizoliacijos, kaina namo sildymui skirsis 10%.

1. plokštė ir yra skirta prastam gruntui. *** sakė, kad jo visi kaimynai plokštes pajūryje lieja dabar. Pas jus be vargo būtų suprojektuota plokštė. Reikėjo nustumti metrą grunto, sutankinti, poto nustumti atgal tą patį gruntą keliais sluoksniais po 30cm kiekvieną iš jų sutankinant ir ant viršaus 40cm žvyro užvežti. Gal dar perimetru giliau žvyro papilti. Galima dar iš aplinkelio buvo susiorganizuoti smėlio vos ne dykai.
Ir viskas - puikus pagrindas plokštei. Lieka tik pravesti vamzdžius, išlyginti su atsijomis ir kloti putplastį.


Dar kartą pasižiūrime čia: https://vimeo.com/81180775


Aš tam pasiruošiau. Įvairi įranga ir trafaretai sparčiam eps išpjaustymui. Gabalai nėra patogūs dirbti tik todėl, kad jie tik 4m ilgio. Būtų 6m - būtų buvę idealu. Sukišti tiek eps į jau pastatytas stogo konstrukcijas būtų buvę 10 kartų ilgiau, sunkiau ir daugiau broko, todėl sementų montavimu ant žemės ir kranu labai žiaugiuosi. Galvojate su rankomis užtempti jūsų stogą( medienos kelios tonos, čerpes, vatą) buvo lengviau? Ne akmens amžius, technika tik palengvina darbą, todėl teigti, kad su kranu montuoti neapsimoka yra klaidinga.


Tokie meistrai pas mane iškart varomi lauk. Savo darbą gal ir padarys, bet kažkas vėliau turės srėbti jų privirtą košę, o pėdos jau bus ataušę.
Dar kitoks posakis egzistuoja:
Žiūri projektuotojas į užrašus ir nebeatsimena, kokias altitudes susitarė su šeimininku, paruošia projektą su dviem skirtingomis altitudėmis, sako pamatistai išsiaiškins kuris aukštis geras. Ateina pamatistai, žiūri projekte du skirtingi aukščiai nurodyti. Išlieja pamatus maždaug tame tarpe. Ateina mūrininkai, mato vienas pamatų kampas 5cm aukštesnis. Ne jų reikalas, sumūrija kreivas sienas pagal pamatą ir galvoja, kad stogdengiai aptašys murlotus ir išsilygins tas sienas. Ateina stogdengiai, žiūri kreivos sienos, nėra laiko, ruduo, uždengia kreivą stogą, sako ateisteis šeimininkas - pasitaisys kaip jam reikia, ne mūsų bėdos kreivos sienos.
5. Užprogramuotos klaidos, kenkiančios apšiltinimui pas mane nepraeina, taisomos tą pačią minutę. Kai esi projektuotojas, užsakovas, tech priežiūra, darbų vadovas ir dar šiek tiek meistras vienu metu tai klaidos ir "chaltūros" taip lengvai nepraeina ir nėra kam suversti kaltę. Yra visokių pakreivojimų kenkiančių estetikai, bet kai pats nemažai darai tai esi labiau atlaidesnis estetiniams rezultatams, nes supranti, kad dėl tokių smulkmenų neverta gaišti laiko. Tuo labiau, kad retai kas stovės ir ieškos tų nukreivojimų primerkęs vieną akį. Kiekviename name galima prie kažko prisikabinti.
7. Pasižiūrėkite, kaip atrodo konvekcija ir dar kartą pagalvokie ar jai užtenka vietos 40 cm vatos sluoksnyje.
https://www.youtube....h?v=7xWWowXtuvA
Stiklo pakete reikšminga konvekcija prasideda jau maždaug nuo 25 mm tarp šilto ir šalto paviršiaus. Vatoje ji yra stabdoma dėl sunkesnio oro judėjimo, bet palyginus su putplasčiu, oras vatoje juda gana lengvai.
Dar vienas konvekcijos vizualizavimas yra lava lempa https://www.youtube....h?v=vBf1UkSUQQ0
apačioje sušyla tam tikras kiekis oro, kyla į viršų, ten atšąla ir vėl leidžiasi žemyn iki pir.

Kas svarbiau: greitai ar kokybiškai? Man svarbu kokybiškai. Šis dalykas ypač aktualus šiltam namui, todėl čia greitai negali būti.

PUR putos mano supratimu tinka tik plokštiems stogams iš lauko pusės. Jei jums tinka, pūskite. Aš jų tarp gegnių nepūsčiau.

Ekovatą norėjau irgi pūsti, bet kadangi nebuvo MPP plokštės, o tik difuzinė, todėl ir nepučiau.

Beje, šitie vyrukai ne tik stogą man šiltina. Suklijavo pirmame aukšte Siga juostą, šiandieną vienoje vietoje tarkavo EPS, nes jis buvo išlindęs ir būtų trukdęs sandarinti langus. Visokių nenumatytų darbų būna. Ne tik vata. Dar šiandieną ir TV laidoje spėjo nusifilmuoti. Be to pačiame viršuje labai karšta. Šiek tiek padirba ir lipa žemyn.

Laiko užima ir visokios smulkmenos. Štai kaip darėme su frontono siena. Pradžioje buvo pakišta plėvelė. Tada pjaustė UD profilį, kad iš U formos liktų tik L forma. Tada jį štai kaip tvirtino. Štai čia vaizdas iš apačios į viršų. Dar buvo dedama galutinis vatos sluoksnis. Štai galutinis variantas. Rišo vatą virvute. Darbų tikrai yra įvairių. Ne tik elementarus vatos sudėjimas kaip galima kažkam atrodyti iš šalies.

Cibuli,nesiteisink. Teisybe ta kad tikrai pas tave viskas sudetingiausiu keliu

1. Gal pajūrys ruošiasi potvynui, kad visi ant plokščių. Sako, kad po kažkiek metų Palangą apsems. Tai žmonės iš karto ruošiasi. Mintas plokštės nedarė, nes bijo pelių. Aš dėl grunto. O kaip tada bus su A+/A++ klasės namais? Visi darys tik plokščius pamatus? Visi gręžėjai bankrutuos ir neliks gręžtinių pamatų.

2. Internete pilna medžiagos, kur mūrinius namus pastato per 8 min... kompe.

3. Aš irgi tokius varau, kai žinau ir matau, kad tikrai daro broką. Ir ne vieną brigadą jau išvijau. Kiek jūs išvijot?

4. O kai aš toks nesu, tai statau kaip man išeina. Negalime būti visi vienodi visose srityse.

5. Tai A+/A++ klasės uždraus naudoti vatą? Liks tik EPS ir PIR?
Papildyta:

Nesiteisinu, bet statau kaip moku. Nesu statybininkas kaip tu ir statau pirmą namą. O kadangi pirmas ir dar ne bet koks, o itin šiltas, tai daug neaiškių dalykų ir nenumatytų situacijų. Čia ne tik man buvo ir yra daug naujovių. Jų yra ir architektams, konstruktoriams, statybininkams.

O kad einu sudėtingiausiu kelių, tai nesutinku. Einu ne standartiniu keliu. Su tuo sutinku, bet jis jokiu būdu nėra sudėtingiausias. O gal iš šono kitaip atrodo? Tada papasakok daugiau ką matai iš šono.
Papildyta:

Bet kiek realiai iš vatos konvekcija išneša šilumos? Per valandą ar per parą? Arba kiek padidina šildymo sezono išlaidas? Nuo kokio storio ji prasideda? Žinote tiksliai ar tik užsiimate prielaidomis? Isover technikas sakė, kad realiai konvencija vatoje prasideda nuo 60-70 cm vatos storio. Bet jis nežinojo kiek procentų ar kartų suprastėja vatos šiluminės savybės.

Bet kuriuo atveju man jau dzin, nes vata jau sudėta.

1. Manau, kad kitas jūsų namas jau bus ant plokštės.
2. Daviau pvz, kur per trumpą laiką nepriekaištingai susideda apšiltinimo sluoksnis. t.y. greitai ir kokybiškai. Ar turėtumėte priekaištų tokiam apšiltinimui?

Analogija su konvekcija stiklo pakete čia netinka. Stiklo pakete sąlygos kardinaliai kitokios. Čia šonas šyla, šonas šąla, vidus tuščias, kas konvekcijai sukuria idealias sąlygas. Ir tie 20 ar 25mm nuo kurių prasideda konvekcija - irgi nėra tikslus pasakymas. Konvekcija prasideda jau nuo pirmo mm. Didinant atstumą tarp stiklų oro tarpas storėja, varža didėja, o konvekcija pradžioje neesminė, bet auga eksponentiškai. Tie minėtieji 25mm, ar 20 kituose šaltiniuose - tai riba, kai storinti tarpo tarp stiklų nebeapsimoka, nes dėl konvekcijos labiau pralošiama, nei išlošiama dėl pastorėjusio oro tarpo. Kitaip sakant nuo 20 ar 25, konvekcija ne prasideda, o nuostoliai dėl jos pasidaro didesni, nei nauda iš storo oro tarpo.


1. Potvynį aišku suprasti reikėjo kaip bajerį. Nu bet aš nesupratau... Tai paskaičiavau, kad potvynio atveju polistirolas net betoninės pamato plokštės nepakels. Bent jau mano atveju betono 3x daugiau, nei polistirolas galėtų pakelti. Jau nekalbant apie sienas, perdengimus, stogą, spintas, drabužius ir monetas kišenėse.
Nebankrutuos gręžėjai masiškai. Vieni persiorientuos ant plokščių pamatų darymo, o nepersiorientavusiems liks tokie objektai kaip taviškis, arba kur energetinis efektyvumas aplamai nesvarbus. Nėra pamatų tipo, kuris būtų geriausias visiems atvejams.

2. Tikrai taip iš šono ir atrodo. Kelio pradžia pas tave standartinė, kaip 99% visų kitų, o kai jau prieinama prie energinio efektyvumo, standartinis kelias metamas, ir pradedama klaidžioti aplinkiniais žvyrkeliais ieškant išvažiavimo į A(++) kelią, tuo pačiu stengiantis per toli nenutolti ir nuo standartinio.
Va BangaS tai pasirinkęs konkretų kelią ir juo eina nuo pat pradžios. Mano kelias panašus, bet ne identiškas, kryptis kažkur tarp Minto ir BangO, bet su papildomais unikaliais pričiūdais.

nepasakyčiau, kad jis labai jau universalus, sakyčiau net labai specifinis
Pasidomėkite

kai sklypai su specifiniu "peraukstejimu" arba reikia piltinio grunto apie 1.8 metro, plokste pasidaro ne pats racionaliausias pasirinkimas....