A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 33

paketu sonus reiktu uztamsinti kaip kad masinos stiklu krastai buna juodi

Tas pats būna ir aliuminio languose. Čia ne problema. Blogiau yra tai, kad daugiau stiklo lieka paslėpta ir jo temperatūra pradeda skirtis nuo likusio stiklo. Taip stiklas gali trūkti jeigu nėra grūdintas, o tai ypač aktualu tonuotiems stiklams ar stipriems selektyvams.
Silikonas laiko +150C be problemų. Kai kurios atmainos iki +290C.
Medžio juostelė į kampą tarp palangės ir stiklo sprendžia estetinę problemą.

Taip, tai numatyta, tik paveiksliuke neatsispindėjo. Pirma mintis buvo užklijuoti juodą plėvelę, kuri uždengtų XPS, kad jis nesimatytų iš vidaus. Kolkas dėl plėvelių galimybių dar nesiaiškinau. Jei paaiškės, kad pvz plėvelių prilipimo tvirtumas nepakankamas, kitas variantas - nudažyti pakraščius. Dėl spalvos irgi - gal nebūtinai juoda. Gal gerai atrodytų kokia nors sidabrinė ar salotinė
Langais be rėmo pirmiausiai pradėjau domėtis po Vilienės pasisakymų forume. Jis rašė, kad specialiai neslėpė to, kas matosi už paketo iš vidaus. Čia tas pats principas, kaip kad šiaudininkai namie daro "tiesos langus" - palieka gabaliuką sieno be tinko, be apdailos, kad matytųsi šiaudai. Bet gal taip nedarysiu...


Tai taip išeina, kad taip stipriai paslėptas išorinis stiklas geriau kad būtų be selektyvo?
Didesnis skirtumas tarp stiklo pakraščių susidarytų jei pačių stiklų būtų nedaug. Kai stiklų daug, išorinis gaus mažai šilumos iš vidaus, tai ir skirtumai visame stiklo plote neturėtų būti dideli.
Medžio ar kažkokia juostelė iš vidaus aplink langą visu perimetru - taip, bet tai vidinės lango pusės estetikos sprendimas. Per storą paketą matysis neuždengtas XPS išorėje, net jei juostelė iš vidaus bus pusės metro pločio. Labiausiai vitrinoms tai galioja, kai šalia atsistojęs žiūri žemyn.

Galima slėpti ne daugiau 20-25mm

Sandarumo testo nedariau. Iki gipso nesigavo dėl orų ir kitokių techninių problemų. O dabar nelabai matau prasmės. Jei darysiu, tai prie pridavinėdamas namą ir iškarto su kompanija turinčia sertifikatą.

Rekuperatorius Amalvos rotorius.

Šilumos siurblys Junkers 6 kW. Rinkausi tarp Wiessman ir Jurnkers, nes šuos galėjau gauti už geresnę kainą. Junkers pasirodė kiek modernesnis, su A klasės cirkuliaciniais. Dar man buvo svarbu, kad būtų galima vasarą pastoviai įjungti išorinio kontūro cirkuliacinį siurblį.
Šiaip jau siurblys kaip siurblys, technologijos beveik visų labai panašios mano nuomone.

Papildyta:


Pabaiginėjam apdailą ir jau po mėnesio kito bandysim kraustytis.

Stogas OK. Kaip supratau problemų reikia laukti po 7 - 8 metų, kol kas sėdim ramūs.

Vata pas mus paprasčiausia akmens, su kiek geresne varža (u 0,035)

Dėl šildymo sąnaudų, tai toks neplanuotas eksperimentas gavosi. Sausio mėnesį visiškai nevyko jokia veikla, temperatūra buvo palaikoma apie 20 laipsnių. Šilumos siurblys sunaudojo apie 200 kWh. Iš vienos pusės nebuvo nuostolių dėl vėdinimo iš kitos nebuvo vidinių pritekėjimų. Apytiksliai vidiniai pritekėjimai turėtų kompensuoti vėdinimą. Tai galima planuoti, kad tokį nešaltą sausio mėnesį šildymas neturėtų kainuoti brangiau nei 30 eurų.

Sieninis šildymas greičiausia labai mažai skiriasi nuo grindinio. Įdomiau vėsinimas. Kol kas čia lyg ir viskas veikia neblogai. Per karščius vidaus temperatūra buvo maždaug 23,5 C. Paleidus vėsinimą temperatūra sumažėjo iki 21 C. Taip maždaug ir prasilaikė iki pirmadienio, kol išjungiau nes tiek tai jau kiek per vėsu. Pas kaimyną kurio namas taip pat pasyvus ir šešėliuotas buvo apie 25 C. Dabartiniam name su daug nešešėliuotų langų 29 C.
Vienintelis šiokį tokį nerimą keliantis dalykas, drėgmės didėjimas. Santykinis drėgnumas nuo 45 pakilo iki 60 procentų. Nežinia ar ilgai naudojant tokį vėsinimą dar labiau nekils santykinis drėgnumas.
Šiaip jau sprendimas surimtiems lauko kontūrą tikrai vertas dėmesio, ypač jei mažai varstomų langų.

Kokia sistema naudojot sieniniam sildymui/vesinimui? Kažką iš wawin, uponor ar tiesiog paprastai pravedziojot vamzdelius ir uztinkavot?

Smagu girdėti.
O kokios firmos stogo danga, kaip išleidžiate garą iš po dangos ir kaip padarytas lietaus nuvedimas?
Karštomis dienomis galima primažinti karšto oro srautą iki tiek kiek užtenka. Taip santykinė drėgmė dėl konstrukcijų vėsinimo kiltų mažiausiai. O naktimis galima atsukti ir daugiau, nes oras tuomet turi mažesnsį kiekį vandens garų savyje ir drėgmės patalpose neužkeltų. Bet 60% turėtų būti dar neblogai, nelabai juntama, tik tiek, kad neaišku kokio tikslumo matavimas buvo, realiai galėjo būti ir visai kitokia santykinė drėgmė. Šiuo atveju geriausia žiūrėti savijautą, o ne skaičiukus. Ar realiai jautėsi drėgmės padidėjimas?
Gal buvo kažkokių įdomesnių sprendimų su langais padaryta?

Išvedžioti 16 mm grindininio vamzdeliai ir užtinkuoti.
Buvo daug abejonių ar nesusidarys aukščiausioje kilpos vietoje oro kamščiai. Todėl kiek vienoje kilpoje buvo palikta galimybė esant reikalui aukščiausioje vietoje įrengti nuorintojus. Bet ir be nuorintojų viskas puikiai veikia.

Papildyta:


Stogo danga prilydoma Technoelast.
Vandens nuvedimui suformuoti nedideli nuolydžiai. Vanduo subėga į perimetru einantį lataką ir lietvamzdžiais žemyn. Kadangi lietvamzdžiai išorėje, tai padariau jų pašildymą, kad neužšaltų prie tam tikrų sąlygų.
Garas šalinamas per ventiliacinius kaminėlius įrengtus aukščiausioje vietoje. Tarp ant vatos esančios difuzinės ir ant OSB prilydytos stogo dangos visur yra 5 - 15 cm oro tarpas.

Jokių ypatingų sprendimų dėl langų nebuvo. Kadangi namas karkasinis montavimas taip pat gana nesudėtingas. Kiekviename kambaryje vienas langas atidaromas.
Langai Kommerling 88 plius. Pagrindinis reikalavimas buvo, kad bendras u sutilptų į 0,7. Sutilpo bet laimės mažai. Tokie langai per daug kraiposi. Reikėtų rinktis tvirtesnius, nors ir kiek šaltesnius profilius, ypač varstomiems langams ir durims.

40 - 60 procentų drėgnumas jei neklystu yra higienos norma. Tai tiek jokia problema. Ar ilgiau pasilaikius karščiams oro drėgnumas dar kiltų sunku prognozuoti. Pagyvensim pamatysim.

Stiklo paketą įgilinti rėme siūlė Feistas savo vienoje iš knygų, tokiu būdu sumažinant stiklo paketo rėmelio šilumos tiltelio įtaką. Taip kad nemanau, kad tai didelė problema, sakyčiau net pliusą tame matau. O dėl temperatūrų skirtumo poveikio, tai esu įsitikinęs, kad plieninė palangė ir aliuminis rėmelis priklijuotas prie stiklo įtakos didesnius temperatūros svyravimus stiklo paviršiuje, bet juk pats sakei, kad taip ir standartiniuose aliumininiuose rėmuose stiklo paketas kaitinamas.
Papildyta:


Gyvai pamačius, tuo sprendimu nebuvau sužavėtas. Mano nuomone estetinis vaizdas geresnis, kai tokie vaizdai yra pridengti.

Dėl juostelės klijavimo, manau, ne pats geriausias sprendimas, nes juostelės klijai, kai skirtingai prilimpa irgi matosi. Sakyčiau geriausiai turėtų atrodyti stiklo paketo apačia uždažyta dažais tokios splavos, kad atkartotų fasado ar interjero spalvas. Tuomet kantelis būtų vientisos spalvos.

Stiklo paketą krašteliuose reikėtų uždažyti iš abiejų pusių.
Papildyta:


Citata iš "Вольфганг Файст" knygos "Основные положения по проектированию пассивных домов" Издательсто АСВ, 2008, 29p.:



Taip išeina, kad prie nurodytų 20mm-25mm reikėtų pridėti dar 10mm-25mm ir gaunam, įgilinimą 30mm-50mm.

Man viena langa kazkas konkreciai suvare su turbinke, laimei as ji galiu pakeist su minimaliom pastangom dar teko girdet apie suskilusi paketa kai sauleta diena i langa buvo atremtas pliusinis zaislas. Manau cia isradineji dvirati...

Šiuo atžvilgiu savo Rehau Geneo esu patenkintas. Tikrai labai tvirti langų rėmai. Nors iš kitos pusės, įtariu, kad tvirtinti plieninėmis armuotėmis, tad jei bus ne truputį, o stipriai šaltesni .

dedamas beremi paketa neisradineciau dviracio, o daryciau kaip jau isbandyta. Nes zinomas be vienas atvejas, kai tokiais atvejais paketus teko keisti
Geriau gyvai pamatyt veikianti varianta (Vln bent tokiu yr) ir montuot analogiskai