QUOTE(DEU @ 2015 07 04, 12:45)
Nesakau, kad sandarumas dzin. Bet kažin ar verta investuoti keletą tūkstančių, kad pasiekti ypatingai gerą sandarumą. Mano galva per akis to reikalaujamo 0,6. Nebent siekiama kažkokių didingų tikslų ir ekonomika visai nesvarbu.
Sveiki. Ilgam buvote dingęs. Pritariu jums, kad tikrai per akis 0,6 sandarumo. Jei norėčiau namą sertifikuoti kaip pasyvų, tai PHPP rodė, kad reikia neprastesnio nei 0,4 sandarumo. Iš esmės tokį ir turiu. Taigi mano namo sandarumas man tinka ir pagal pasyvaus namo standartus ir pagal A+/A++.
Dabar taisome nesandarias vietas, nes jų pataisymas man tikrai nekainuos brangiai. Net visai nebrangiai pavyks pataisyti. Tiesiog būtų kvaila nesutaisyti esminių nesandarumų, kuriuos pavyko rasti.
O kaip jūsų namo sandarumas? Darėte testą? Kokios realios namo išlaikymo išlaidos? Kokį rekuperatorių pasirinkote? Kokį ŠS pasidarėte?
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2015 07 04, 12:45)
Jei tikėsime PHPP, tai pagerinus sandarumą nuo standartinių 0,6 kartų per valandą iki 0,5 susitaupo apie 100 kWh/per metus. Sumažinus iki 0,4 dar 100 kWh ir taip toliau. Pinigais tai maždaug 12 eurų šildantis elektra arba 3 eurai jei naudojate šilumos siurblį (kaip dauguma ir daro).
Man PHPP skaičiuotojas šiek tiek kitaip aiškino. 0,1 pagerintas sandarumas (nuo 0,6 iki 0,5) sumažina maždaug 1 kWh namo šildymo išlaidas. Tą 1 kWh reikia dauginti iš namo ploto. Mano atveju tai būtų 136x1 = 136 kWh.
Jei pavyks sandarumą pagerinti iki 0,2, tai iš viso sutaupysiu apie 272 kWh. O jei skaičiuoti nuo 0,6 iki 0,2, tai būtų 544 kWh. Gana nemažas skaičius. Jei namą šildyti elektra, tai būtų apie 70 eurų per metus. Jei su geoterminiu, tai būtų apie 15 eurų.
Aišku beprotiškas namo sandarinimas tikrai nevertas išleistų pinigų, bet įvertinus tai, kad namas su laiku gali išsisandarinti, tai 0,2-0,3 sandarumas būtų pats tas. Būtų rezervas namo išsisandarinimui.