A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 33

mano 80 proc langu - pietus/vakarai. Langu grindu santykis - 0,2.Tai uzeinu i troba atsivesinti. Lauke 25, viduj apie 19-20. (Pastogej - apie 50), po skarda).

Cia atvirais langais. Uzdarais - butu dar salciau

Nereikia imti neaiškaus parametro iš STR ir bandyti gilintis.
Spindulių šilumos įsisavinamas = (paviršiaus spindulių sugertis "Absorbtion" - paviršiaus spinduliavimas "Thermal Emissivity) x šilumos laidumas "Conduction" į gilesnius sluoksnius.
Visiškai juodas paviršius dar nereiškia gerų savybių.
Tam kuriamos selekyvinės absobcinės dangos, kurių sugertis siekia 0,95, o spinduliavimas tik 0,04, t.y. šiltas kūnas nespinduliuoja šilumos. pvz būtų TiNOX kolbų danga http://www.almecogro...5_2013_mail.pdf

Toks paviršius geriausiai tiktų spindulių sugerčiai, o po juo turėtų būti šilumai laidi medžiaga.
Aliuminis prastai sugeria, bet labai mažai ir išspinduliuoja + laidus šilumai, todėl bendras rezultatas vidutiniškas. Nudažius juodais matiniais dažais sugertis gerokai išaugtų.
Juoda matinė akmens masė tikrausiai būtų labiausiai tinkama šiuo požiūriu, bet nereikėtų per daug sureikšminti tokių dalykų, nes ir šviesus tinkas ant silikatinio mūro neblogai nuima šilumą iš patalpos. Labiausiai reikėtų vengti gipso su oro tarpu, didelių kilimų, storų grindų dangų paklotų iš pūsto polietileno Daugiau dėmesio skirti luboms, nes ten kyla šiltas oras, kurio šilumą reikia įsisavinti. Putplastinės ar plastikinės apdailos.
Galima išleisti tapetų seriją su TiNOX danga... būtų įdomu pabandyti.

1 Kalba vyksta apie sugerties, o ne akumuliacijos koeficienta. Tai priesingas atspindejimui dydis. O silumos akumuliacija priklauso nuo silumos laidumo ir mases.
2 Pats sneki apie atspindejima
3 Manau, kad esme - spalva, kuo sviesesnis pavirsius - tuo didesnis atspindejimas (ne tik sviesos, bet ir infraraudonuju, UV ir gal but kitu spinduliu), atatinkamai mazesne sugertis. Tas pats kalkinis tamsus tinkas turetu sugerties koeficienta zenkliai didesni

Šiame punkte šeip tai kalbėjau ne apie spinduliuotės atspindėjimo koeficientą, o apie šilto oro patalpose nuėmimo. Šiluma sklinda 3 būdais, 1. konvekcija, 2. kondukcija ir 3. spinduliavimu. Tai vat atspindėjimas eitų prie 3 punkto, o aš kalbėjau apie 1. būdu perduodamos šilumos greitą įsisavinimą. Esu įsitikinęs, kad tai šiek tiek kitos savybės.

Mano supratimu, svarbiausia, ne vidaus sienų savybė absorbuoti infraraudonąją spinduliuote, apie ką užsiminė arkava, o būtent šilumos nuėmimas nuo šilto oro esančio šalia sienų. Kadangi šiltas oras tiesiogiai liečiasi su sienomis, čia teisingiau būtų kalbėti apie kodukcijos būdu perduodamą šilumą. Nors kadangi tai dujų kontaktas su kietu kūnu, savaime suprantama dasidės ir konvekcija, bet ne infraraudonoji spinduliuotė.



Paaiškinau prie pirmo, kad ne visai apie tai.



Savo pastaboje ir atkreipiau dėmesį į tai kad baltos spalvos kalkiniai dažai atspindėjimo koeficientas 0.3, o balta spalva nudažyto metalo 0.45.

Ir išvis. Lapai atspindi žalią spektrą, todėl mes matome žalią spalvą. Šilumą pagrinde perneša infraraudonieji spinduliai. Kadangi šio spektro mes nematome, tai savo akių pagalba negalime pasakyti apie spalvą, kuri geriausiai atspindi infrą. Ta spalva ne mūsų akims.

Balta spalva atspindi matomą spektrą. Apie nematomą nieko pasakyti negalime. Buvau įsitikinęs, kad infrą geriausiai atspindi veidrodis, nes atspindinčiosios izoliacijos marketinginiuose lankstinukuose buvo teigiama, kad atspindinčioji aliuminio plėvelė atspindi iki 98% infraraudonųjų spindulių. Bet dabar skaitau, kad aliuminis atspindi tik 50%, tai man jau kažkoks nesutapimas.

Su termovizoriumi puikiai matosi kaip atsispindi infraraudonieji spinduliai nuo blizgių metalo paviršių. Panašiai kaip nuo veidrožio. Aliuminis dar ne taip gerai atspindi, nes iškart oksiduojasi. Labai gerai atspindi poliruotas sidabras.

Vitrina tikriausiai į pietų pusę... Tai kam atsisakyti jos? Tegu šiokie tokie papildomi nuostoliai, šį bei tą reikia pasilikti ir pagal norus, ne tik skaičiavimus. 6 kampų irgi nenurašyčiau. Pažiūrėjau paveiksliuką puslapyje, ten pasirodo kampe realizuotas išėjimas į terasą. Sprendimas sakyčiau geras, leidžiantis siekti maksimaliai šiltos nevarstomos vitrinos nesukant galvos dėl varstomos dalies.
O dėl to aukštumo - tai kokie aukščiai? Skaičiuojant nuo pirmo aukšto grindų lygio kokiame aukštyje lubos, antro aukšto grindų paviršius, 2a lubos, stogo dangos aukščiausias ir žemiausias taškas, parapetų viršus? Būtų man papildomai į ką orientuotis.

nezinau kur tu ziuri ir ka matai, bet as matau kad nuo vasario stati ilga ikalne ir kova jau pasiekia 14000kWh, kas visai netoli metu makismumo. rugpiutis irgi tas pats, spalis, vasaris 4000kWh.
Tai jei pakabinsi ant stogo kokius 5kWp, tai ziurek spali ir vasari gausi po 200kWh, o kova ir rugpiuti net po 700kWh.

na taip, kovo pradzioje nulis, o kovo pabaigoje jau maximum. kovas turi 31 diena, tai trisdesimt pirmaja pasieksime maksimalu rezultata, jei bus apsiniauke, tai nepasieksime. Nuo kovo pabaigos iki spalio vdurio yra saules batereiku sezonas, tam laikui ir reikia planuoti, jei planuoti batareiku veikla. As nama sildyti pradedu spalio viduryje, o nustoju balandzio viduryje. Dvi saplio savaites ir dvi balandzio savaites namas buna sildomas kas trecia diena. kai nebesildau namo priverstiniu budu, sildyma perima saule. nors, greiciau atvirksciai - kai saule perima sildymo darba, as nstoju sildyti nama prievartiniu budu. tas pokytis aiskiai atsispindi saules bateriju generuojamoje elektros energijos kreiveje. viskas paprasta, aisku ir pagal visus gamtos desnius

Pirmame aukšte išliejus grindis iki perdangos plokščių gavosi 3m. Antrame aukšte nuo perdangos iki stogo perdangos gavosi ~3.13m, tai prieš liejant antro aukšto grindis ~5 cm putplasčio dėjau, kad grindis pakelti + 2 cm akmens vatos, žingsnių garso malšinimui.. Po grindų išliejimo antram aukšte nuo grindų iki perdangos taip pat lygiai 3m. Dabar antram aukšte baigiu daryti lubas, tai jos ~30cm nuleistos. Gaunasi nuo grindų iki lubų ~2.7m. Šeip tai per akis, nes kambariukai maži ~10m2-12m2. Ortakiai pasislėpė be papildomų nišų, nors pagal ortakius lubas ir nuleidinėjau . Ženkliai ekonomiškiau būtų vis tik lubas daryti per ~7cm nuo perdangos, o ortakiams padaryti nišą, taip nuo kiekvieno aukšto galima būtų apie 20cm sutaupyti, o tai mažiau statybinių medžiagų, stogas žemiau, lengvesnis jo pasiekimas, be to mažesnis namo tūris, kas dėkingai atsilieptų namo šildymui. Nors ir nesutikau su Architekto nuomone dėl lubų aukščio, bet nusileidau, nes ne aš statybų srities specialistas, o dabar matau, kad tikrai pataupyti galima buvo. Vien antro aukšto grindų kėlimas bereikalingas.

Dėl parapetų, tai virš perdangos 4 mūro eilės išmūrytos, o tai ~40cm. Virš mūro ~23cm PUR užpurkšta. PUR nulygintas, nuarmuotas cementiniu armavimo skiediniu su tinkleliu ir poliuretaniniais, balionėliniais klijais ant viršaus skardiniai parapetai priklijuoti. Šiai dienai, manau, kad parapetams plytas naudoti absurdas. Parapetą reikėtų iš šiltesnių medžiagų daryti, iš kokio akytbetonio, ar išvis iš putplasčio.

Stogo danga: pedanga 22cm, virš jos putplastis nuolydžiui 2cm-15cm ir ant putplasčio tolygus 23cm storio PUR sluoksnis. Ant PUR betono sluoksnis išlyginantis PUR nelygumus ir išlyginantis nuolydį. Storis gal 5-6 cm vidutiniškai. Ant betono hidroizoliacinė mastika, kuri nihrena nelaiko, dėl to kažką ateitį reikės galvoti, pagrindiniu hidroizoliaciniu sluoksniu dabar dirba PUR.

Kiek suprantu, grafike atvaizduota per visą mėnesį sugeneruotos energijos kiekis. Taigi galima padaryti išvadą, kad saulė pilnu pajėgumu įsijungia ne kovo pabaigoje, o mėnesiu anksčiau - vasario-kovo sandūroje, kitaip per kovą nebūtų sugeneruotas praktiškai toks pats, kaip ir vasarą, energijos kiekis. Ar tai ką nors keičia saulės pritekėjimų/energijos nuostolių per langus balanso temos atžvilgiu? Turbūt kad nieko. Duomenys lyg ir patvirtina žodžius tų, kurie sako, kad šiltame A+/A++ name šildymo sezonas baigiasi kovo pradžioje - oro temperatūros jau nebūna ekstremaliai žemos, todėl visus namo šilumos nuostolius pilnai kompensuoja saulės pritekėjimai per langus. Taip pat šie duomenys patvirtina ir žodžius tų, kurie sako, kad lapkričio-vasario (bent jau pirmos vasario pusės) mėnesiais šilumos pritekėjimai yra minimalūs. Kaip ir temos ginčam nebėra

cia ne gincai, cia faktas, kad Lietuvoje jokiu saules energijos "pritekejimu" pro langus faktiskai nera. net vasara niekas ypatingai neteka, o kjei kiek ir teka, tai reguliuojame dieninemis uzuolaidomis. nesvarbu koks ten A+ namas, uzuolaidas ant langu zmonos kabina ir pabandykite jus zmonoms neleist kabint uzuolaidu, tai staigiai jums bus paaiskinta kur susikisti tuos saules "pritekejimus"
tie kas gaudo "pritekejimus" pirma turi labai susitarti su zmonomis ir nebijot demonstruoti savo triusiku kaimynams.

koks dar nulis. kur tu gyveni, gudziam miske? o gal dar netycia pazisti alshaimeri? Lietuvoje saule pradeda kaip reikalas sviest mazdaug nuo vasario trecios dekados, kas aiskiai atsispindi eletriniu statistikoj - tas vasario galiukas padvigubina kad ir gerokai trumpesnio vasario balansa lyginant su sausiu.
suprask viena karta, kad grafike tera tik 12 tasku, atkarpos tik del grozio nupiestos. kievienas taskas atitinka ta menesi sugeneruota sumine galia.
pamirsk ta nelemta grafika ir zek cia:
sausis 2000
vasaris 4000
kovas 14000
balandis ~14000
....
nu niekaip negaliu iziuret kad kovo energijos liuto dalis sukrenta i jo gala, nu nors uzmusk nematau. galeciau danti duot, kad 2000kwh teko paskutinei vasario dekadai ir kokie 3000kwh+ pirmai kovo.
ir apie kokius gamots desnius sneki? itariu tik apie saules kampa virs horizonto ir dienos trukme. ar ivertini sauletu valandu kieki, PV moduliu temperaturini rezima.
Papildyta:

dabar aisku kokiam "miske" gyveni - uz storiausiu portjeru, uztai ir saules vasario gale nematai ir aisku kaimyno dviausktis uz 15m i pietus?