Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 33

QUOTE(mintas @ 2015 06 29, 12:34)
O kas su PHPP negerai? Ten juodu ant balto parašo ir kiek namas būna perkaitęs, kiek jį reikia aktyviai vėsinti, norint išlaikyti jame komfortabiles sąlygas. Namo perkaitimas tiesiogiai priklauso nuo per didelio įstiklinimo kiekio.


PHPP didinant langų plotą mažėja kwh šildymui per sezoną. Vaikis su virtina per visą namą vos ne į "zero" kategoriją pateko. Tai toks paradoksas susidaro.
Atsakyti
Vasarą tai tikrai taip, sušyla automobilis ir apniukusią dieną. Nors ir spinduliuotė išsklaidyta, jos yra, ir jos kiekis apčiuopiamas. Kad gruodžio mėnesį gaunama spinduliuotė galėtų priartėti prie nuostolių per langą - vis tiek nesueina man. Ir automobilyje to nesu pastebėjęs žiemą.

Pas mane svetainė-virtuvė panašiau į 40m2 grindų su 14,5m2 langų (iš kurių ~1,5 į šiaurę). 0,35 santykis, tai įsipaišau į 0,3-0,4 diapazono viduriuką.
2a vakarinime kambary planuoju, bet neįrašiau į skaičiavimus papildomo lango į šiaurės/vakarų pusę, vienintelį varstomą 2a, su nepatogiu išlipimu ant garažo stogo, kuris galėtų tapti tarsi dideliu balkonu. Pritekėjimų/nuostolių prasme tai vienareikšmiškai bus prasčiausias langas, jis planuojamas dėl jau minėtų kitų poreikių. Pats matau tik rytiniame kambary 2a stiklo trūkumą. Bet pakeitimai pietrytinėje sienoje reikštų fasado simetriškumo iškreivinimą, o papildomas langas šiaurės/rytuose... Nerandu jam pakankamai argumentų. Nei pačiam miegamąjį norisi rytų pusėje turėti, nei vaiką nugrūsti...

QUOTE(BangaS @ 2015 06 29, 12:56)
Apniukusią dieną automobilis taip pat pastebimai sušyla. Viduje temperatūra aukštesnė nei lauke. Šildo ne tik tiesioginė, bet ir išskaidytoji spinduliuotė.
Ne iš to galo pažiūrėta...
Pirmas aukštas, svetainė-virtuvė 50 m2 gerai būtų su 15-20m2 stiklo, t.y. 0,3-0,4 <{POST_SNAPBACK}>

QUOTE(Milao @ 2015 06 29, 12:12)
Permečiau langų/grindų plotų santykius:
Suminis            0.20
Pirmas a sum    0.28
Antras a sum      0.15
-------------------------
1a Svetainė      0.42
1a Darbo/svečių 0.28
1a Virtuvė          0.15
1a Vonia            0.21
1a Katilinė          0.25
2a Vakarinis      0.15
2a Pietinis          0.23
2a Rytinis          0.14
2a Vonia            0.21
2a Laiptinė        0.13 <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2015 06 29, 08:13)
Kas patars - jau pasimeciau tarp dvieju buitinio vandens sildymo budu:
1. prie ŠS statyt daugiafunkcine talpa, su 2 galingais gyvatukais, bus pajungti ir saules kolektoriai ir vandeni ruosti pratekejimo budu 4m2 gyvatuke? Grindinis sildymas irgi veiktų nuo jos.
2. Naudot paprasta 2 gyvatuku boileri (ŠS ir kolektoriams, o grindini ŠS sildytu tiesiogiai?
g.gif


1. Šis variantas atrodo ženkliai patraukliau dėl įvairių sistemų integravimo galimybės, todėl ir aš apie tą patį ankščiau svarsčiau, bet apmąstęs ir paskaičiavęs, nusprevdžiau, kad jis vis tik nėra toks geras, kaip atrodo.

Pirmiausiai, grindims šildyti ir vandeniui šildyti reikia skirtingų temperatūrų, grindims ~30C-35C, vandeniui ~40C-60C. Dabar kokią temperatūrą žadi palaikyti multifunkcinėje? Tinkančią karšto vandens paruošimui su ŠS brangu, nes ŠS visuomet su labai mažu, karšto vandens ruošimui naudojamu COP, o su saulės kolektoriais žiemos metu iš vis neįmanoma (tad žiemos metu saulės klektoriai absoliučiai nebus išnaudojami, kai prie multifukcinėje palaikomo~30 daralėtų prisidėi ir žimą), be to nuo tokios multifunkcinės į grindis reikės reikės įrengti pamaišymo mazgą. Netmestinas ir dar vienas dalykas - didesni multifunkcinės nuostoliai, per jos apšiltinimo sluoksnį, esant aukštesniai temperatūrai.

Priėjau išvados, kad multifunkcinėje, teisingiau palaikyti grindiniam šildymui tinkančią temperatūrą. Tuomet vanduo, per spiralę pratekėjęs, bus sušildomas iki per mažų temperatūrų ir jį reikės papildomai šildyti.

Skaičiavau variantą, kai pašildytas vanduo, iki reikiamos temperatūros dašildomas elektriniu boileriu. Gavau prastesnį rezultatą, nei kad vandenį tiesiogiai šildyti su standartiniu ŠS pritaikytu boileriu.

Vėlesniam pašildymui papildomai įsigyti geoterminio boilerį, kainą iškelia dar labiau, prie ir taip brangios multifunkcinės. Ir vėl neapsimoka, nes per didelė investicija.

Apsvarstęs šį variantą multifunkcinės iš vis atsisakiau, taip stipriai atpigindamas šildymo sistemos įdiegimo kaštus, grindinio šildymą prie ŠS pajungdamas tiesiogiai (nes pas mane pakanka grindinio šildymo vamzdelių talpos tokiam pajungimui 12l/1kW), o karštą vandenį šildyti specialiai tam skirtame boileryje su ŠS.

Įdiegimo kaina gavosi ženkliai mažesnė. Taipogi, turint ŠS, manau, kad neverta investuoti į saulės kolektorių šildantį vandenį. Jau geriau į saulės elementus (jei bus priimtas įstatymas leidžiantis "sandėliuoti" elektrą Lesto tinkluose) ir taip sumažinti ar iš vis panaikinti ne tik namo ir buitinio vandens šildymui , bet ir buitinėms reikmėms sunaudojamos elektros energijos kiekį iš Lesto tinklų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 29 birželio 2015 - 13:11
Vat sitie visi argumentai ir vercia abejot multifunkcines nauda, tokia, kokia ruosiamasi pateikti.
Uzsakau boileriuka ir nesuku galvos (200ltr)

12l/1kW vandens grindyse santykis - tai cia kad buferio nereiketu (net ir inverteriui) ???


QUOTE(mintas @ 2015 06 29, 12:08)
Pirmiausiai, grindims šildyti ir vandeniui šildyti reikia skirtingų temperatūrų, grindims ~30C-35C, vandeniui ~40C-60C. Dabar kokią temperatūrą žadi palaikyti multifunkcinėje? Tinkančią karšto vandens paruošimui su ŠS brangu, nes ŠS visuomet su labai mažu, karšto vandens ruošimui naudojamu COP, o su saulės kolektoriais žiemos metu iš vis neįmanoma (tad žiemos metu saulės klektoriai absoliučiai nebus išnaudojami, kai prie multifukcinėje palaikomo~30 daralėtų prisidėi ir žimą), be to nuo tokios multifunkcinės į grindis reikės reikės įrengti pamaišymo mazgą. Netmestinas ir dar vienas dalykas - didesni multifunkcinės nuostoliai, per jos apšiltinimo sluoksnį, esant aukštesniai temperatūrai.

Priėjau išvados, kad multifunkcinėje, teisingiau palaikyti grindiniam šildymui tinkančią temperatūrą. Tuomet vanduo, per spiralę pratekėjęs, bus sušildomas iki per mažų temperatūrų ir jį reikės papildomai šildyti.

Skaičiavau variantą, kai pašildytas vanduo, iki reikiamos temperatūros dašildomas elektriniu boileriu. Gavau prastesnį rezultatą, nei kad vandenį tiesiogiai šildyti su standartiniu ŠS pritaikytu boileriu.

Vėlesniam pašildymui papildomai įsigyti geoterminio boilerį, kainą iškelia dar labiau, prie ir taip brangios multifunkcinės. Ir vėl neapsimoka, nes per didelė investicija.

Apsvarstęs šį variantą multifunkcinės iš vis atsisakiau, taip stipriai atpigindamas šildymo sistemos įdiegimo kaštus, grindinio šildymą prie ŠS pajungdamas tiesiogiai (nes pas mane pakanka grindinio šildymo vamzdelių talpos tokiam pajungimui 12l/1kW), o karštą vandenį šildyti specialiai tam skirtame boileryje su ŠS.

Įdiegimo kaina gavosi ženkliai mažesnė.  Taipogi, turint ŠS, manau, kad neverta investuoti į saulės kolektorių šildantį vandenį. Jau geriau į saulės elementus (jei bus priimtas įstatymas leidžiantis "sandėliuoti" elektrą Lesto tinkluose) ir taip sumažinti ar iš vis panaikinti ne tik namo ir buitinio vandens šildymui , bet ir buitinėms reikmėms sunaudojamos elektros energijos kiekį iš Lesto tinklų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arkava: 29 birželio 2015 - 13:41
QUOTE(arkava @ 2015 06 29, 13:33)
...
Uzsakau boileriuka ir nesuku galvos (200ltr)
...

Ar 200 ltr nepermaza talpa jei planuojate kolbas kelti ?
Atsakyti
Pagal poreiki H2O renku boileri. Geriau kolbu pamazint biggrin.gif

QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 06 29, 13:25)
Ar 200 ltr nepermaza talpa jei planuojate kolbas kelti ?

Atsakyti
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 06 29, 15:25)
Ar 200 ltr nepermaza talpa jei planuojate kolbas kelti ?


pas mus 200 litrų, laikinai gyvenam dvi šeimos, pilnai pakanka, tiktai kažkaip sugeba ištuštinti, kai anūką vonioje maudo. Gal kelis kartus keičia vandenį, nesidomėjau smile.gif. Bet pilnai vėl prišildo kažkur per pusvalandį.
Atsakyti
QUOTE(*** @ 2015 06 29, 08:25)
1. Darbas tikrai kruopstus. Idomu kaip laikys tos juosteles priklijuotos prie medienos arba ar nevaikscios medines stygos, nesiraitys.

2. Manau visgi pigiausias ir garantuotai sandarus stogas gali buti tik plokscias betoninis.

3. Tiek mazai energijos reikalaujantis namas reikalauja tokiu grandioziniu investiciju.. Tikrai nesidomejau kainomis bet oras vanduo kazkaip per brangiai atrodo kaip tokiam nedideliam siltam namui..

1. Visiškai nauja Siga Wigluv. O čia būtent Siga Risan. Tik šita juosta tarp statybinių šiukšlių išgulėjo apie pusę metų ir buvo aptriušusiais, įtrūkusiais kampais. Siga ofise tempė visiškai nauja - tempiasi kaip ta balta ir neplyšta. Be to gegnės tiek tikrai nevaikščios.

2. Plokščią gal ir lengviau apšiltinti, bet jis ne toks ilgaamžis. Jam tikrai anksčiau ar vėliau prireiks remonto. Tikiuosi, kad mano dvišlaičio stogo remontuoti iš viso nereikės.

3. O ką siūlai? Bent jau Daikinai be montavimo kainuoja virš 5000 eurų. Su montavimu išeina apie 6000 eurų. Priklausomai nuo montavimo apimties, reverso ir kitų dalykų Daikino kaina gali pasiekti 7000 eurų. Greičiausiai, kad yra pigesnių, bet jais nesidomėjau.
Papildyta:
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 06 29, 09:25)
Klausimas kodel apie stygas naudojote rissan o ne corvum?, kazkas butent ja rekomendavo ?

Gal galite priminti kokias siga juostas naudojotoe difuzinei plevelei suklijuoti ir difuzine prie EPS ?

Siga parduotuvėje sakė, kad aplink stygas puikiai tiks ir Risan. O ji pigesnė. Todėl ir paėmiau. Difuzinę klijavome lyg ir su Wigluv. Taip pat ir EPS prie difuzinės irgi su Wigluv. Aš pats nesiaiškinu ir tokios informacijos neįrašinėju į smegenis. Nuvažiuoju į parduotuvę ir pasakau, kokį su kokiu paviršiumi noriu sandarinti. Jie man pataria. Štai ir viskas.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 06 29, 09:48)
Man irgi kyla toks klausimas. Juostą geriau klijuoti prie obliuoto ir gruntuoto medžio paviršiaus jeigu daryti maksimaliai patikimai.

Jeigu daryti maksimaliai gerai, tai reikia mažiau klausyti SM patarimų. Be to pats gi sakėte, kad negalima suversti statybinkams tiek daug darbo, kad jie mėnesiais niekaip nepadaro. Reikia optimizuoti procesą. Neabejoju, kad ten tikrai laikys. Be to bet kada galėsiu užlipti per liuką į palėpę ir patikrinti. Bus blogai, perklijuosiu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 29 birželio 2015 - 15:24
QUOTE(arkava @ 2015 06 29, 13:33)
12l/1kW vandens grindyse santykis - tai cia kad buferio nereiketu (net ir inverteriui) ???



Taip, čia mano ŠS instrukcijoje parašyta, kad tik esant pakankamam vandens kiekiui grindyse, galima atsisakyti buferinės, pas mane pakanka. Inverteriui tokių apribojimų nėra. Kiek suprantu jį gali jungti prie bet kokių grindų be apribojimų. Todėl invertris ir yra, kad galima būtų apsieiti be buferio.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2015 06 29, 14:29)
Pagal poreiki H2O renku boileri. Geriau kolbu pamazint  biggrin.gif


Turint ŠS iš vis galima atsisakyti saulės kolektorių. Ne tik galima, bet ir rekomenduotina, nes turint ŠS, finansiškai nepasimoka.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 06 29, 12:44)
PHPP didinant langų plotą mažėja kwh šildymui per sezoną. Vaikis su virtina per visą namą vos ne į "zero" kategoriją pateko. Tai toks paradoksas susidaro.



Absurdų absurdas smile.gif. Ne iki galo išdirbta programa tuomet smile.gif. Gal 2016m versijoje bus aptaisyta daugiau pastebėtų klaidų smile.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 29 birželio 2015 - 17:48
QUOTE(mintas @ 2015 06 29, 17:48)
Absurdų absurdas smile.gif. Ne iki galo išdirbta programa tuomet smile.gif. Gal 2016m versijoje bus aptaisyta daugiau pastebėtų klaidų smile.gif.

Nematau jokio absurdo. Pirmiausiai Bangas nepasakė, kad langus reikia didinti tik pietų pusėje. Kitose nieko gero nebus. Antras dalykas turi būti specialūs saulės šilumą įleidžiantys langai. Ir tada viskas veiks. Nemanau, kad čia vokiečių klaida. Senai būtų į teismą paduoti, bet kažkodėl taip nėra.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 06 29, 18:03)
Nematau jokio absurdo. Pirmiausiai Bangas nepasakė, kad langus reikia didinti tik pietų pusėje. Kitose nieko gero nebus. Antras dalykas turi būti specialūs saulės šilumą įleidžiantys langai. Ir tada viskas veiks. Nemanau, kad čia vokiečių klaida. Senai būtų į teismą paduoti, bet kažkodėl taip nėra.


specialūs saulės spinduliuotę praleidžiantys langai su g=0.6 yra labiau laidūs šilumai, jų U=0.6.
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2015 06 29, 08:08)
PHPP skaičiavimai rodo šiokį tokį teigiamą pietinių langų šilumos balansą net ir nevertinant kovo, balandžio mėnesių, kai stiklai yra Ug=0,52 q=0,6 be šešėlių. Atsižvelgus į tai, kad šviečiant saulei pakyla patalpų temperatūra ir tai sąlygoja papildomus šilumos nuostolius per atitvaras ir vėdinimą, ne visa šiluma taip idealiai susigeria į sienas ir grindis, žiemą neretai gauname šešėlių nuo kitų objektų, galima būtų sakyti, kad tokie langai maždaug komensuoja savo nuostolius. Vertinant labai pesimistinį variantą galima būtų sakyti, kad langas su Ug=0,4 ir q=0,5 (keturių stiklų paketas) tikrai neturės neigiamo balanso žiemos metu, o įvertinus kovą bus labai ryškus pliusas kai yra pakankamai aktyvios termomasės.



Dėl balanso per stiklus, paveiksliukas rodantis pasyvaus namo šilumos balansą.


"Nepanaudota laisvoji šiluma" tai per stiklus į namą pritekėjusi šiluma. Siūlau atkreipti dėmesį ir sulyginti nepanaudotąją energiją su pritekėjimais per stiklus. Palei šį paveikslėlį akivaizdu, kad tik labai maža per stiklus į namą patekusios šilumos dalis yra panaudojama.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 29 birželio 2015 - 19:33